ISTORIJA IR ASMENYBĖ
Juozas Vaišnora
Pirmojo pasaulinio karo išblokštas, toli (Įaroslavlio mieste, Rusijoje) 1916 m. sausio 20 d. mirė vienas žymiausių tautinio atgimimo veikėjų Petras Kriaučiūnas (1850-1916). Pasak J. Jablonskio, anuomet, t. y. XIX a. pabaigoje, nebuvę didesnio lietuvio ir įžymesnio žmogaus už P Kriaučiūną. Jo reikšmė tautiniam lietuvių atgimimui ilgai buvo nustelbta tų padarinių, kurie išaugo, suvešėjo dėl R Kriaučiūno veiklos.
Paprastai lietuvių tautinio atgimimo pradžia siejama su „Aušra" ir jos steigėju dr. Jonu Basanavičiumi. Tačiau jei Žemaičiuose nebūtume turėję vysk. Motiejaus Valančiaus, o Sūduvoje - Petro Kriaučiūno, kažin ar ir „Aušra" būtų gimusi. Šiuodu vyru parengė kelią, subrandino liaudį, išugdė šviesuomenę, ir tautinio atgimimo žiedai - lietuviškoji spauda - jau rado atramą pačioje tautoje. O tiedu vyrai buvo tokie skirtingi, kokie skirtingi yra žemaičiai ir sūduviai. Žemaičiams paversti lietuviais (tautiniu, ne kalbos atžvilgiu) reikėjo vadovo su ganytojo lazda ir vyskupo autoritetu, o sūduviams pakako mokytojo.
Norėdami suprasti, kas buvo Petras Kriaučiūnas lietuvių tautai apskritai ir ypač Sūduvai, bent trumpai apžvelkime, kaip susidarė toji dirva, kurioje jam teko veikti.
Sūduvos kraštas. Senovės Sūduva (kurią Vokiečių ordino kronikos vadina Sudovia ar Sudauen, o Vytautas - Terra Sudorum) dar XIII a. buvo Ordino taip nuniokota, jos gyventojai taip išnaikinti, kad ji apaugo giriomis ir net jos vardas užmirštas. Vokiečių ordino kronikininkas Dusburgas, apie 1326 m. išdėstęs istoriją apie sūduvių išnaikinimą, rašė: Ir taip Sūduvos žemė liko apleista iki šiandien. Nuo to laiko ir Ordino kronikose neretai aptinkamas naujas šio krašto vardas: Wildniss, Desertum; Kojalavičius XVII a. savo raštuose jau pagal Prūsų sieną apgyventą Sūduvos dalį vadina Decanatus Ultrasilvanus; tuo pat laiku atsiranda ir lenkiškas pavadinimas: Kraj Zapuszczański. Visi tie pavadinimai rodo, kad senoji sūduvių žemė buvo virtusi tyrais, apžėlusi giriomis, per kurias Ordinas traukdavo pulti Lietuvos, o lietuviai vykdavo pasiplėšti į Ordino žemes. Taip iki XV a. Sūduva buvo tapusi lyg niekieno žemė, kurią savinosi Ordinas, o Vytautas gynė ir laikė savo paveldu. Tik Melno taika 1422 m. galutinai buvo nuspręstas Sūduvos likimas, susietas su Žemaičių likimu: Sūduva (deja, ne visa, o tik didesnioji jos dalis) atiteko Vytautui. Nutiesta siena išliko nepakeista iki mūsų laikų ir liko pastoviausia siena visoje Europoje.
Skaityti daugiau: PETRAS KRIAUČIŪNAS - LIETUVIŲ TAUTINIO ATGIMIMO PRADININKAS SŪDUVOJE
MŪSŲ PROBLEMOS
Leonas Artūras Elchingeris(Strasbūro vyskupas)
Atrodo, kad mūsų tėvynė yra padalyta į dvi dalis. Vieni kitus laiko piktžolėmis ir norėtų jas išrauti su šaknimis. Kadangi taip galvoja ir vieni, ir kiti, tai, jeigu galėtų ravėti ir naikinti, mūsų kraštas labai greitai pavirstų tuščia dykuma. Jokia bendruomenė ar tauta negali būti gera, jeigu ji susideda iš negerų ar šitaip galvojančių žmonių. Ir ligoniu galima būti nežinant ir nenorint prisipažinti, jog sergi. Kad galėtume išsigelbėti iš tokios sunkios padėties, reikia didžiulės drąsos dar didesnei kovai dėl sveikos žmonių dvasios ir nuostabaus gebėjimo atskirti tikrus pranašus ir tikrus vadus nuo avantiūristų ir apgaulingų raganių.
Nors mūsų socialinis ir politinis gyvenimas tikrai serga, nereikia galvoti, kad visas blogumas - tai netikusios įstaigos ar negera socialinė struktūra. Blogis glūdi giliau, ir privalome prisikasti iki blogio šaknų. Daugelio nesantaikų, neteisybių, visokios neapykantos ir suiručių priežastys kaip tik dažniausiai slypi žmonių širdyse. Taigi nuo žmogaus širdies reikia pradėti visuomenės gydymą, o vaistų žmonių širdims gydyti nerasime technikos apimtose pasaulio laboratorijose.
Problemos, kurias pirmiausia reikia išspręsti, yra: 1) atgaivinti šeimą; 2) atrasti darbo prasmę; 3) atkurti socialinį pradą.
Atgaivinti šeimą. Šeima dabar yra labiausiai pažeista ir vis labiau ardoma. Baisu, kai vaikai grįžę iš mokyklos namo neturi su kuo pasidalyti savo dienos džiaugsmais, neturi kam pasiskųsti savo nesėkmėmis, nes niekas jų nelaukia, niekas nepasitinka, niekas jais nesidomi.
Skaityti daugiau: RAKTAI Į ŠVIESESNĘ ATEITĮ
