MARIJOS GARBINIMAS LIETUVOJE

DIEVO MOTINOS KULTAS

Antanas Maceina

     Dėstyti šiandien tremtyje apie Švč. Mergelės kultą Lietuvoje, reiškia bandyti su tėvynės ilgesiu ir jos gražių religinių tradicijų nostalgija mintimis persikelti į kenčiančios Lietuvos plotus.

     Vaizduoti Dievo Motinos garbinimą per šimtmečius Nemuno šalyje, reiškia prisiminti įvairių vietų lurdus, stebuklingais paveikslais garsias šventoves, akmenyse įspaustas Marijos pėdas, tai reiškia pavaikščioti ir po tokias šiandien tremtyje jau apmirštas, bet Lietuvos liaudyje per šimtmečius stebuklingais Marijos paveikslais išgarsėjusias bažnyčias, kaip Ukmergės apskrityje - Gelvonai, Pagiriai, Šimonys, kaip Kazokiškės (į šiaurę nuo Vievio - ant Neries kranto), Vosyliškės - Lydos apskr., Pivašiūnai -Alytaus apskrityje. Reikėtų taip pat nepamiršti aplankyti ir tas Dievo Motinos paveikslais žinomas šventoves, kur žmonės per kartų kartas savo skausmus, sielvartus, maldas ir apžadus nešė, būtent Šiaulių apskr. Rozalimą, Radviliškį, Raseinių apskr. - Ugionis, Telšių apskr. - Tverus, Paežerę, Kretingos apskr. - Kulius, Sūduvoje - Seinus ir t.t. Be abejo, šitos Marijos kulto šventovės nėra nė iš tolo tokios garsios, kaip italų Loreto, prancūzų - Lurdas, meksikiečių - Gvadalupė, portugalų - Fatima, vokiečių - Altotingenas ar lenkų Čenstochova. Bet ir tose vietinėse šventovėse toliau nepasijudinęs lietuvis artojas rasdavo sau paguodą, darydavo votus, savo giesmes giedodavo, savo vargus išliedavo.

     Kalbėti apie Marijos kultą Lietuvoje, reiškia prisiminti pakelių koplytėles su Skausmingosios Dievo Motinos statulėlėmis, reiškia - atkurti anuos religinio uolumo vaizdus, kada seni ir jauni, bažnyčiose ir namuose, per puošnias gegužines pamaldas ir įvairių švenčių progomis melsdavosi Nekaltai Pradėtajai. Kas ilgiau gyvena Lietuvos kaime, prisimena, kaip ten iš anksto padaromi apžadai aplankyti kurią garsią Marijos šventovę. Gyvai prieš akis stojasi, kaip iš tolimiausių parapijų vykdavo žmonės į Marijos garbei didžiuosius atlaidus Šiluvon, Žemaičių Kalvarijon, Pažaislin, į Aušros Vartus, Trakus, Krekenavą.

Skaityti daugiau: MARIJOS GARBINIMAS LIETUVOJE

IŠ KUNIGO KAROLIO GARUCKO MINČIŲ

 (Pamokslo fragmentai)

     Dažnai žmogus, rodos, pritrūksti jėgų: apima tokia neviltis, kad norėtum nuo visų kažkur pabėgti, į viską ranka numoti ir pasiduoti apatijai bei sustingimui. Bet ir vėl, kai tik paskaitauiv. Pauliaus žodžius apie meilę, iš naujo atgimstu, atsiranda naujų jėgų, vėl norisi gyventi, dirbti, aukotis, nes „Caritas Christi urget nos - Kristaus meilė verčia, stumia mus“, - kaip sako šv. Paulius. Žmogus tiek vertas, kiek jis myli, tiek gražus ir kilnus, kiek jis myli, taip pat tiek yra galingas, kiek jis turi meilės.

     <...> Jeigu čia, žemeje, tikrai nebūtų nė vieno laimingo žmogaus, tada galima akis pakelti aukštyn į dangų ir pasižiūrėti į Dievą ir šventuosius.

     <...> Kad tik pas Tave, Jėzau, sugrįžus! Vis tiek, kuriuo keliu, ir vis tiek, kiek kainuotų. Kitų savo troškimų ir planų aš noriu visiškai išsižadėti. Palik man tiktai vieną troškimą ir svajonę - eiti ten, kur Tu vesi, kovoti ten, kur Tu siųsi.

     <...> Su tais, kurie daugiausia triukšmo kelia, kad remiasi Tavo valia, gal mažiausiai yra Tavo valios. Tiktai viena meilė, kaip kokia karalienė, eina per pasaulį, niekur neklaidžiodama, niekur veltui jėgų neeikvodama ir laiko negaišdama. Meilės tikroji savybė - visiškai užmiršti save. Ji aukoja ne kitus sau, bet save kitiems.

Skaityti daugiau: IŠ KUNIGO KAROLIO GARUCKO MINČIŲ

MYKOLAS KRUPAVIČIUS

MŪSŲ TAUTOS MILŽINAI

MYKOLAS KRUPAVIČIUS

(1885-1970)

     Lietuvą pasiekė prel. Mykolo Krupavičiaus atsiminimų knyga. Atsiminimai buvo rasti ir išleisti jau po Prelato mirties. Juos, autoriui diktuojant, užrašė dr. Vladas Literskis. Atsiminimai rašyti Vokietijoje, prieš persikeliant į Ameriką. Jie apima Mykolo Krupavičiaus gyvenimą nuo vaikystės iki 1919 m., t. y. iki įsitraukimo į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo veiklą, grįžus iš Rusijos.

     Pagrindinė tų atsiminimų reikšmė yra ta, kad jie sudaro galimybę pažinti ir pasekti palaipsniui, kaip ši, visais atžvilgiais labai turtinga ir kovinga asmenybė susiformavo iš paprasto kaimo berniuko, -rašo pratarmėje knygos leidėjai. Galima sakyti, leidinys apima tik ketvirtadalį Mykolo Krupavičiaus gyvenimo: „Atsiminimuose“ praleidžiama jo veikla Seimuose, kuriant Lietuvos konstituciją, vykdant Žemės reformą, neaptariami klebonavimo metai, jau pasitraukus iš valdžios, taip pat ir jo veikla išeivijoje atkuriant Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK) ir jam vadovaujant.

      „Atsiminimų“ knyga atskleidžia ne vien turiningos Krupavičiaus asmenybės brendimą, jo dvasios raidą - jie glaudžiai susiję su istorinėmis aktualijomis. Kova dėl lietuvybės išlaikymo pagavo M. Krupavičių jau vaikystėje, dar pradinėje mokykloje; ši veikla lydėjo jį Veiverių mokytojų seminarijoje, mokytojaujant, mokantis Seinų kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje, vėliau, karo metu, dirbant tarp Petrapilio lietuvių, Talino lietuvių kolonijoje, Voroneže.

Skaityti daugiau: MYKOLAS KRUPAVIČIUS

KUNIGAS KAROLIS GARUCKAS SJ

[Kun. Napoleonas Norkūnas]

     Visos profesijos savo pradžią yra gavusios iš žmonių, tik kunigas - iš Dievo, iš Kristaus. Kitų specialybių atstovai daugiausia rūpinasi žmogaus materialiniais reikalais, o kunigas - dvasiniais. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų (jn 15, 16).

     Didįjį ketvirtadienį, Paskutinės vakarienės metu, Kristus savo apaštalams - pirmiesiems kunigams suteikia galią aukoti šv. Mišias. Tai darykite mano atminimui (Lk 22, 19).

     Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, - sulaikytos (jn 20,22-23). Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai (Mk 16,15). Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas. Taigi visos kunigo galios ir teisės jam yra suteiktos paties Kristaus.

     Nė vienoje mokykloje, išleidžiant į gyvenimą parengtus specialistus, nesakoma: Rūpinkitės žmonių amžinuoju likimu, rūpinkitės jų sielos ir širdies grožiu, rūpinkitės, kad žmonės būtų šventesni. Kodėl taip? Žmonių institucijoms rūpi tik žemiški dalykai. Kristus parengė ir siuntė savo mokinius pakeisti ne išorinį, bet pirmiausia vidinį žmogaus gyvenimą, praturtinti jį Dievo artumu, Dievo malone, tiesa, meile, gėriu. O kai žmonės bus turtingi šitų turtų, tada savaime ir išorinis žmonių gyvenimas bus keičiamas pagal vidinio pasaulio būseną.

     Kristus apėmė visą žmogaus gyvenimą - jo dvasinį tobulėjimą, bet kartu rūpinosi ir žmogaus materialiniais dalykais - gydė ligonius, valgydino alkanus, gynė skriaudžiamus. Ir kunigas šiandien tęsia Kristaus jam skirtą misiją - pagal Evangelijos tiesą keisti ir formuoti gyvenimą.

Skaityti daugiau: KUNIGAS KAROLIS GARUCKAS SJ

ŠALTIEJI VĖJAI

      Į kokius šaltus vėjus atsiuntei, o Tėve,
        Į kokius šaltus vėjus, Viešpatie, mane?
        Štai stoviu ties kalnynų grandine:

Viršūnės ledo apvalkalus dėvi,
Pakalnėje ne karštos žiežirbos, o ne -
Kruša ir žvarbūs vėjai čaižo vien mane.

        Kaip sniegeną glaudžiu aš širdį savo -
        Jinai sušals. Paliaus ir plakt jinai.
        Kas jai šalti ir svetimi kalnai?
        Čionai tvanku, ir ankšta jai čionai.
        Čia graužėsi, kentėjo, sielvartavo,
        Parpuolė čia pavargus mirtinai, -
        Tark žodį, Viešpatie, - pabus jinai.

Skaityti daugiau: ŠALTIEJI VĖJAI

Daugiau įrašų...

  1. TURIU VILTIES
  2. NELAISVĖS PSALMAI - DEGU KAIP ŽVAKĖ
  3. ATEITININKŲ SĄJŪDŽIO POVEIKIS MOKSLEIVIJAI IR INTELIGENTIJAI
  4. TAVE AŠ TOKIĄ SUSIKŪRIAU

Subkategorijos

  • Įvadas, epilogas

    Pratarmė, metrika. „RŪPINTOJĖLIO" LEIDĖJAI. PRO MEMORIA. ŽODIS DABARTIES SKAITYTOJUI. EPILOGAS. „RŪPINTOJĖLIO" AUTORIŲ, BENDRADARBIŲ IR RĖMĖJŲ VARDYNAS. ŠIOS KNYGOS RĖMĖJAI. TURINYS

  • Nr.1
    Į skaitytojus. Rūpintojėlis.Gairės klystkeliuose. Marijos Pečkauskaitės kelias. Atsigręžkime į šventąjį Kazimierą. Prasmės ir beprasmybės aspektai.Ar mokslas paneigia religinės pasaulėžiūros pagrindus. Kaip iš tiesų buvo. Viešpatie, kodėl liepei man mylėti. Akademikas Vladimiras Fokas. Knyga apie Lurdo stebuklus. „Jokiam dalykui nesu pritaręs prieš savo sąžinę". Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija. Religijos kilmė ir kitimas. 
     
  • Nr.2
    Himnas Bažnyčiai. Ko iš mūsų reikalauja šių dienų gyvenimas. Gražus Tavo pasaulis.  Būk pagarbintas. Oskaras Milašius ir Lietuva. Ar Bažnyčia lenkino Lietuvą. Pakilimas virš kasdienybės. Rudeniški apmąstymai. Gyd. Viksva. XX amžius ir psichinės ligos. Vienuolių įnašas į atominę fiziką ir atominę spektroskopiją.Jonas Nepomucenas Noimanas.
    Mašinos tiria Šventąjį Raštą. Pskovo įspūdžiai. Kodėl tapau tikinčiu. Religijos filosofija.
  • Nr.3

    Didžiąją dabarties problemą apmąstant.Mintys iš pamokslo.Rožančiaus Karalienei.Sibiro triptikas.Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mirties 15 metų sukaktis.Oskaro Milašiaus kelias į metafiziką.Kančia, kuri yra meilės įrodymas.Himnas meilei.Jaunuolio malda.Tu ne viena, Danute!.Juo giliau, juo prie tiesos arčiau.Kosmosas ir antgamtis.Ar religija daro žmogų pasyvų? Jono Biliūno testamentas.Atkarpa iš mano lagerinio gyvenimo.Kristaus drobulė.Jaunimo ryžtas.Milžinas, didvyris, šventasis.Dievas šiandien.

  • Nr.4

    Duonos ir sotumo dialektika.Restauratoriaus monologas. Religinis atgimimas mūsų laikais.Oskaro Milašiaus mistika.Meilė nepavydi.Irzlumas ir depresija.600 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties. Iš kalinio laiškų.Inteligentiškos vizijos.Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimas ir darbai.„Tiesos kelias". Nr. 4 ir 5.Mirė kun. Jonas Aleksa MIC.

  • Nr.5
    Vasario 16-osios aktas.Didžiojo Ganytojo metai.Kun. Antano Mackevičiaus 150-ąsias gimimo metines minint.Rauda.Mokslo ir valstybės vyras [Tomas Moras].Moters paskirtis.Jie laikosi už rankų.Palaiminti skaisčios širdies.Kur blogybių šaknys.Ar galima tiesą pirkti melu.Filosofinis mąstymas veda prie Dievo.Vincas Čepinskis apie mokslo krizę ir religiją.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.
     
  • Nr.6

    Popiežių Paulių VI palydint.263-iasis Kristaus Vietininkas popiežius Jonas Paulius I.Katalikybės vaidmuo Lietuvoje.Knygų naikinimas Lietuvoje 1940-1950 m.Meilė neieško sau naudos.Malda.Asmenybės ugdymo problema.Vaikus auklėti krikščioniškai - šventa tėvų pareiga.Ką sako Lomonosovo eilėraštis.Iš dienoraščio.Atleisk.Palangos Lurdo grotos Marijos statulos atnaujinimo istorija.Aušros Vartų koplyčia Romoje.

  • Nr.7

    Kalėdų tikrovė ir paslaptis.Išminčių žvaigždė.Kalėdų dovanos.Tyli naktis.Žakas Maritenas.Viešpatie, aš turiu laiko.Jaunimo sąjūdis, pastojęs kelią ateizmui Lietuvoje.Asmenybės ugdymo problema.Naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.Oskaras Milašius ir Lietuva.Vinco Kudirkos gimimo 120 metų sukaktis.

  • Nr.8

    Lietuvių tauta pašaukimo keliu.Karo sunaikinimų prasmės beieškant. Eucharistijos bičiuliai.Gėris plinta skleidžiamas. Jaunoji katalikų inteligentija kuria nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ateina laikas. Tikėjimas ir asmenybė. Kalbos reikšmė.Lietuvos švietėjas kan. Feliksas Martišius.Ar darvinistinė evoliucijos teorija - paskutinis mokslo žodis.Gyvenimas po gyvenimo.

  • Nr.9

    Aušo pirmosios dienos rytas. Bebaimis kovotojas (Kunigas Karolis Garuckas SJ). Meilė neįtari ir amžina. Kasdienė duona.Magdalenos Velykos.Džiaugsmo apraiškos. Siela, kuri kyla, kelia pasaulį (Elizabetė Leser).Mąstyti - mylėti - apaštalauti.Žodžio ir veiklos infliacija kaip nūdienė problema.Lenktis Dievui, kad nevergautum velniui.Ties gyvybės paslaptimi.Šventasis ketvirtadienis ir Didysis penktadienis.

  • Nr.10
    Jaunimas.Skambės kaip aukso varpas.Krikščionis kolektyvizme.Dvasinės stiprybės požymiai.Jūs esate pašaukti laisvei.Vladimiro Solovjovo filosofija.Vieno dokumento sukaktis.Atėjo laikas.Būties analogija.Mano siela.Labiau kaip saulę šaukdama.Pasirinkimo situacija.Neišgirstas žydrynių šauksmas.Susimąstymas apie Tėvynę.75-metį nuo lietuviškos spaudos
    draudimo panaikinimo minint.Spontaniškos atgimimo formos krikščionybėje.
  • Nr.11

    Iš enciklikos „Redemptor hominis". Kas mums yra Kristus.Rūpintojėli! Pažanga dviem priešingomis kryptimis.Žmogaus didybės aspektai. De mysterio Mariae. Ateitininkų sąjūdis nepriklausomoje Lietuvoje. Religinė atributika Justino Marcinkevičiaus knygoje „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas”. Išeinu. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Bažnyčios padėtis socialistinėse šalyse. GARBINGOS SUKAKTUVĖS.

  • Nr.12

    Kristus - ne mitas. Tiems, kurie laukia savo Viešpaties. Vaikas tarp mūsų.Žmoniškumo aspektai.Kūdikėlio Jėzaus Teresė.Prisimenant juodąją gadynę.Knygnešių Lietuva.Vydūnas.O Dieve mano.Mano šventoji Tauta.Švenčių esmė ir papročiai.Bernardo Brazdžionio lyrika.Nobelio premija - Motinai Teresei.Ateistinės propagandos vingiai.Ar išsimiklinot būti prispausti?

  • Nr.13

    Prisikėlimo varpai. Prisikėlimas.Kentėjimų dimensijos ir prasmė.Jurgio Matulaičio asmenybė. „Kasdinti šulinį vandenio tyrojo".Kunigą Virgilijų Jaugelį palydint.Lietuva.Rūpintojėlis ir Vytis - du lietuvio dvasios simboliai.Moksleivių ateitininkų organizaciją uždarius.Katalikų akcijos komitetas.Žmogus ir nemirtingumas.Katalikų veikimas pasaulyje.Aš iš savo dangaus.Virš ašarom pasruvusių smūtkelių.

  • Nr.14

    Lietuvių tauta.Steigiamojo Seimo 60-metis.Tave aš tokią susikūriau.Ateitininkų sąjūdžio poveikis moksleivijai ir inteligentijai.Nelaisvės psalmai.Mykolas Krupavičius.Kunigas Karolis Garuckas.Iš kunigo Karolio Garucko minčių.Marijos garbinimas Lietuvoje.Sopulingajai Motinai.Juk Ir tasai buvo su Juo.Kalkutos angelas.Iš Motinos Teresės minčių.Iš dienoraščio.Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės.Keleivis.

  • Nr.15

    Jaunimas ir mokytojas. Jaunuomenė ir gyvoji dvasia.Kai kurie asmenybės komponentai.Vyskupo Julijono Steponavičiaus kunigystės pilnybės sidabrinis jubiliejus.Vincas Mykolaitis-Putinas.Kunigas Jonas Bosko.Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.Dar kelios mintys.

  • Nr.16
    Pasauliui reikia krikščioniškosios vilties. Ir Žodis tapo Kūnu.Naujas gyvenimas.Ką aš tikiu.Mums gimė Kūdikis.Psalmė.Petras Kriaučiūnas -
    lietuvių tautinio atgimimo pradininkas Sūduvoje.Raktai į šviesesnę ateitį.Dar vienas pavojus.Pasaulio Vyskupų Sinodas.
  • Nr.17
    Kreipimasis į Šventąjį Tėvą.Mintys Eucharistinių metų saulėje ir rūkuose.Gyvenimo Duona.Kristaus ir mano programa
    Eucharistijoje.Adoracijos valandai.Dėkojimas.Mintys dvasiniam atsinaujinimui.Palaimintasis Mykolas Giedraitis.Reikia būti skaisčiam. Apšlakstyk mane.Atleisk mums, Viešpatie.Iš Gemos laiškų.Birštono-Olšausko byla faktų ir teisės šviesoje.Apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą.
  • Nr.18
    Žmogus negali gyventi be meilės. Saulės giesmė.Šventasis Pranciškus Asyžietis.Malda į šv. Pranciškų Asyžietį, Katalikų akcijos Globėją.Tu praėjai su Saulės giesme.Giesmė šventam Pranciškui.Šventasis, apie kurį verta mąstyti ir šiandien.Iš knygos „Saulės giesmė".Pranciškaus Asyžiečio 800 metų jubiliejui.Motina Teresė iš Kalkutos.Motinos Teresės dvasiniai tekstai.Iš meilės yra taika.Kas iš tikrųjų lemia žmoniškumą.
    Kaip mes meldžiamės.KAS MAN YRA KRISTUS.
  • Nr.19

    Atpirkimas - naujas sukūrimas.Atpirkėjui.Gerumo metai.Krikščionybės kelias Lietuvon.Krikščioniškasis turinys ir lietuviškoji forma.Didžiai krikščioniškos asmenybės bruožai(Arkivyskupas Jurgis Matulaitis).Žemaičių meilė savo bažnyčiai.Šiluvos akmuo Lietuvos pamatuose.Eucharistijos bičiuliai.Iš pamokslo.Keliai.

  • Nr.20

    Lietuvos Ganytojų laiškas švenčiant Lietuvos bažnytinės provincijos 60-metį.Šio meto Lietuvos vyskupai ir ganytojai.Kunigas Dievo ir žmonių tarnyboje (Mykolas Krupavičius).Gyvosios dvasios reiškėjas (Stasys Šalkauskis).Kražių skerdynės.Rožančius. Meditacijos.Marijos kelias ir skaista.Marijos žemė.J.E. Vyskupui Julijonui.Testamentas (Prel. Mykolui Krupavičiui). Kunigo Ambraziejaus Jakavonio atminimui.Tu dar sugrįši (Kun. Juozo Zdebskio atminimui). Subrandink mus aukai.

  • Nr.21

    Lietuvos vyskupų žodis tikintiesiems minint Krikšto jubiliejų.Krikšto jubiliejaus malda.Vysk. Antanas Vaičius -Kalėdinis laiškas.Kražių skerdynės.Pranas Dovydaitis.Ateitininkų himnas.Kryžiaus kelias.Meilė - ne tik žodis.

  • Nr.22

    Dėl Bažnyčios padėties ir uždavinių šiandieninių permainų akivaizdoje.Žvelgiant į ateitį.Trakų Dievo Motinos šventovė.Meditacijos Marijos skausmų tema.Švč. Motina prie Sūnaus kryžiaus.Gyvenimiškas Švč. Mergelės Marijos garbinimas.Vyskupų Sinodo pranešimas Dievo tautai.Apie dieviškąją meilės dorybę.Žiupsnis prisiminimų iš kunigo Stanislovo Pupaleigio gyvenimo.Rūta.

  • Nr.23

    Žodis prie Vilniaus Katedros durų.Neišduokime.Lietuva - tai ir negimusiųjų žemė.Kunigas Juozas Šalčius.Kun. Juozo Šalčiaus darbų bibliografinė apžvalga.Amžinoji laimė - regėti Dievą veidas į veidą.Kūčių prasmė.

  • Nr.24

    Visa atnaujinti Kristuje.Ateitininkų federacijos atkūrimo Lietuvoje aktas.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.Palaimintoji Edita Štein.Lietuvis ir vidinė šviesa.Lietuvių tautos religinio jausmo stacijos.Šv. Teresė Avilietė.Palaimintasis Jurgis Matulaitis.Laiškas iš lagerio.Užpoliarės kalinio svajonė.„Pasakykite tėvams - aš noriu gyventi".

  • Nr.25

    Motinoms.Laiškai žmonai.Lietuvos Ganytojų žodis 1989 m. Velykoms. Komunijos dovana.Eucharistinis Kristus.Šimonys.Palaimintoji Edita Štein.Marija Kuraitytė-Varnienė.Marija Montesori ir jos idėjos.Moters išgyvenimas.Po baltu nuometu.

  • Nr.26

    Kreipimasis į tautą.Meilė akivaizdi.Pagrindas, ant kurio stovime. Močiutė. Žodis savo primicijoms.„Leisk man, Viešpatie, sudegti kaip žvakei" Kazimierui Šapalui į Amžinybę iškeliavus.Pluoštelis atsiminimų apie mokytoją Kazimierą Šapalą.Tiesiai į tikslą.Iš Vynmedžio Šakelės poezijos.Palaimintoji Edita Štein.Pradėkime nuo mažo - pažinkime vaiką.Dvidešimt penki vaiko pageidavimai.