Tarptautinis juristų kongresas Atėnuose
Gera, kai kovoje už išlaisvinimą stipriname vienas kitą tos pačios tautybės žmonės — savo sutarimu ir veiklos pavyzdžiais; geriau, kai bendrai kovai susijungia visi pavergtieji — taip kilo Jungtinės Pavergtosios Tautos; geriausia, kai kovon už tiesą ir laisvę stoja draugėn pavergtieji ir laisvieji. Šia prasme tenka vertinti juristų ir kitus panašius tarptautinius kongresus, kuriuose ir lietuvių atstovai gali aktyviai pasireikšti.
*
Prieš trejis metus, tiksliau 1952 rugpiūčio mėnesį, laisvųjų Vokietijos juristų iniciatyva ir pastangom;s, buvo sušauktas Berlyne juristų kongresas, kuriame dalyvavo visos eilės laisvųjų kraštų teisininkai — teisėjai, teisės profesoriai, advokatai, prokurorai — taip pat ir Sovietų pavergtųjų kraštų juristai. Laisviesiems Lietuvos juristams tame kongrese atstovavo dr. Antanas Trimakas ir dr. Juozas Sakalauskas. Pagrindinis to kongreso uždavinys buvo tirti teisės padėtį Sovietų okupuotoje ir komunistų valdomoje rytų Vokietijoje. Vokiečiai teisininkai pateikė tuomet kongresui kruopščiai surinktos ir gerai dokumentuotos medžiagos, duodančios pasibaisėtiną, sistemingo teisės iškraipymo ir net jos paneigimo bei žmogaus nuteisinimo vaizdą. Pateiktieji duomenys buvo patvirtinti gyvų liudytojų parodymais. Berlyno kongreso atskleista tikrovė, kokia ji ir šiandien tebėra komunistų valdomoje rytų Vokietijoje bei vidurio ir rytų Europos kraštuose, plačiai nuaidėjo visame pasaulyje, atidarė akis daugeliui tų, kurie netiki ar nenori tikėti bolševikų nežmoniškumu ir žiaurumu arba kurie yra abejingi neutralistai. Bolševikų pasaulis nervingai reagavo į Berlyno kongreso atskleistus faktus bei padarytus nutarimus. Vienas aktingiausiųjų laisvųjų Vokietijos juristų organizacijos veikėjų, Linse, netrukus po kongreso buvo bolševikų pagrobtas ir dingo sovietiniame pragare.
Berlyno kongresas sudarė nuolatinę tarptautinę juristų komisiją su būstine Olandijos sostinėje, Haagoje, kurios uždavinys buvo rinkti medžiagą apie teisės iškraipymus bei žmogaus nuteisinimą visuose komunistų valdomuose kraštuose ir sušaukti kitą tarptautinį juristų kongresą. Komisija tai padarė ir sušaukė tarptautinį juristų kongresą Graikijos sostinėje Atėnuose, kuris ten posėdžiavo š. m. birželio 13-19. žavingųjų Atėnų aplinkuma ir tradicijos gražiai derinosi su kongreso paskirtimi. Senovės Atėnuose, dar gerokai prieš Kristų, kūrėsi teisės, demokratijos ir žmogiškumo sąvokos bei vertybės, dėl kurių atėniečiai kovojo ir už kurias mirė.
Kongreso programą sudarė teisinės sistemos už geležinės uždangos tyrimas, o Kongreso šūkis buvo senovės graikų žodis “Diki”, lietuviškai — “teisingumas”.
Atėnų kongrese dalyvavo keturiasdešimt aštuonių valstybių teisininkai iš visų kontinentų. Ypač gausiai buvo atstovautas Azijos žemynas —-Indija, Pakistanas, Japonija, Burma, Indonezija, Pietų Korėja, Persija, Turkija, Arabų valstybės. Dalyvavo ir beveik visų Europos valstybių teisininkai. Sovietų pavergtųjų kraštų teisininkams atstovavo laisvėje esantieji tų kraštų juristai. Lietuvos teisininkams Atėnų kongrese atstovavau aš ir p. Vincas Rastenis. Lietuvių Teisininkų Sąjungos centro valdyba, kurios būstinė šiuo metu yra Čikagoje, davė mudviem atitinkamą mandatą.
Kongreso darbai vyko komisijose, kurių buvo keturios: viešosios teisės, baudžiamosios teisės, civilinės ir ekonominės teisės ir pagaliau darbo teisės. Komisijoms buvo patiekta kruopščiai paruošta medžiaga, keli tomai dokumentų, įrodančių pagrindinių teisės dėsnių paneigimą ar iškraipymą sovietinėje orbitoje, taip pat, ką reiškia vadinamas sovietinis teisingumas praktikoje. Viešosios teisės komisijoje buvo plačiau apsistota ties sovietine konstitucine teise, kaip kad ji šiandien reiškiasi tikrovėje pavergtuose kraštuose: “rinkimai”, žmogaus visiškas nuteisinimas, bolševikiniai suėmimai, tardymai, įskundinėjimai ir baudimai, ypač siunčiant politiškai įtariamuosius į vergų darbo stovyklas ir kt.
Kongresas išklausė visą eilę gerai paruoštų referatų. Juos skaitė laisvųjų valstybių teisės profesoriai ar šiaip žymūs teisininkai, ne mes, pavergtųjų kraštų juristai, kuriuos būtų lengva įtarti šališkumu. Apie Sovietų teisės ir teisingumo esmę skaitė Amerikos Kongreso bibliotekos užsieninės teisės skyriaus vedėjas V. V. Gzovski. Be šio amerikiečio, referatus skaitė vokiečiai, anglai, olandai, švedai ir kiti.
Kongrese svarstytoji medžiaga ir gyvųjų liudytojų, neseniai pasprukusių iš sovietinio rojaus, parodymai žodžiu dar kartą ir vaizdžiai atskleidė baisiąją tikrovę teisės požiūriu Sovietų valdomoje Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoj, Čekoslovakijoj, Albanijoj ir rytų Vokietijoje.
Kongreso priimtosios rezoliucijos smerkia sovietinę teisės sistemą ir praktiką, konstatuoja, kad teisė ir teisingumas pavergtuose kraštuose, kaip kad ir pačioje Sovietų Sąjungoje, yra tik bolševikinio režimo ir komunistų partijos akli įrankiai ir tarnauja režimo politiniams tikslams. Kongresas pasmerkė paneigimą teisės tautoms laisvai apsispręsti, pavedė nuolatinei tarptautinei juristų komisijai sudaryti specialų organą tirti būdams ir priemonėms, kaip apsaugoti žmogaus teises ir pagrindines laisves visur, kur jos yra brutaliai laužomos, ir pasiūlyti nusikaltėlius sudrausti ir nubausti. Buvo siūloma įsteigti tarptautinį teismą teisti nusikaltėliams žmogaus teisėms ir tarptautinį baudžiamąjį teismą. Kongresas baigtas visų dalyvių vienbalsiai priimtu aktu, pavadintu Atėnų Aktu, kurs yra savo rūšies kaltinamasis aktas Sovietų teisinėms praktikoms ir įsipareigojimas laisvųjų juristų ginti tas laisves ir moralines vertybes, kurios amžių kovom ir krauju yra iškovotos ir kurios sudaro mūsų civilizacijos pagrindą.
Lietuviai teisininkai, dalyvavę Kongrese, reiškės aktyviai: pateikė Kongreso dalyviams duomenų ir įrodymų apie tai, kas šiandien teisės požiūriu dedasi priešo kamuojamoje mūsų tėvynėje, mezgė ryšius su kitų kraštų juristais.
Atėnų Kongresas buvo ne politinis, o grynai teisinis; iš jo darbų ir diskusijų buvo išjungta bet kokia propaganda. Tatai tik didino jo reikšmę ir svarbą. Laisvojo teisininko sąžinė, vis vien, ar jis būtų prancūzas, ar anglas, ar švedas, ar olandas, ar vokietis, negali būti rami akivaizdoje to, kas šiandien dedasi Sovietų pavergtuose kraštuose. Jų balsas jungiasi į galingą laisvosios žmonijos šauksmą, nuo kurio turės gi kada sudrebėti ir sugriūti Sovietinio Jericho mūrai.
Vaclovas Sidzikauskas
