SKAITYTOJU ŽODIS
Jaunimo belaukiant
Didžiai dėkoju už "Į laisvę". Skaitau žurnalo straipsnius atidžiai, jie verčia susimąstyti ir duoda gaivaus peno sielai. Labai patiko Jūsų mintis straipsnyje "Sumaišytų vertybių metas" (126 nr.), jog tik tinkamai išauklėtas jaunimas atves Lietuvą į šviesią ateitį. O tuo tarpu manau, kad vis dėlto geriau vyresnis V. Adamkus, nei jaunas, bet A.Paulauskas.
Naujųjų 1998 metų proga siunčiu geriausius linkėjimus redaktoriui bei visam kolektyvui. Teatneša naujieji metai daug laimės ir gražiausių vilčių!
Vincentas Kuprys,
Vilnius
Šilti žodžiai iš Argentinos
Labai įdomu buvo skaityti Jūsų redaguojamą "Į laisvę" 126 numerį, kuriame perduotos pagrindinės mintys iš 41-sios LFB studijų savaitės Dainavoje, iš 6-sios savaitės Lietuvoje - Jurbarke, bei kitos svarbios lietuviškos kultūros mintys. Sveikinu už jūsų žurnalo nenuilstamą įnašą mūsų tautos kultūros puoselėjime ir mūsų išeivijos kultūrininkų subūrimą per ilgų metų eilę studijų savaitėse. Linkiu, kad visas šias Jūsų pastangas lydėtų nuolatinė Viešpaties palaima ir mūsų tautiečių parama.
Kun. Augustinas Steigvilas,
" Laiko " redaktorius Rosario, Argentina
Dėkokime Dievui!
Mielieji LF bičiuliai, gerb. "Į laisvę" redakcija, linkime sėkmės ir sveikatos puoselėjant bei numatant Lietuvos kelius į ateitį. Dėkokime Aukščiausiajam, kad neapleido Tautos pasirenkant naują Lietuvos Prezidentą.
prof. Arimantas Dumčius,
Kaunas
Bažnyčios ir valstybės vadovų profiliai
"Į laisvę" 126 nr. J. Kairevičiaus ("Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės") ir arkiv. S. Tamkevičiaus ("LKB Kronikai 25 metai") straipsniuose glūdi daug daugiau, negu jų pavadinimai ar net tekstų žodžiai išsako. Straipsnius perskaičius ir prie jų parymojus, norisi lyginti dabartinės Lietuvos Bažnyčios vadovus su daugeliu pareigūnų krašto valdžioje bei nomenklatūroje. Arkiv. S. Tamkevičiaus ir 1997 m. įšventinto vysk. J. Borutos asmenybėmis Bažnyčia Lietuvai ir pasauliui rodyte rodo, kokių asmenų trūksta Lietuvos valdžioje, ir kiek asmeninės patirties okupanto replėse bei tinkamos ateities vizijos stokoja tie, kurių rankose šiuo metu sutelktas konstitucinis krašto valdymas. Juk krašto valdyme daugiausia tebesireiškia ne tie, kurie už krašto bei doro asmens laisvę buvo okupanto engiami, bet tokie, kurie patys dalyvavo okupanto užmačiose. Ar ne Dievo dovana, kad okupacijos metu Bažnyčia Lietuvos pogrindyje išugdė ir, nepriklausomybę atgavus, tikinčiųjų dvasinių reikalų tvarkymą pavedė tamkevičiams ir borutoms? Ar ne keista,tačiau, kad nepriklausomybę atgavusio krašto valdymas nuriedėjo į brazauskų, Šleževičių, paulauskų (bei jiems panašių nomenklatūrininkų) okupacinės praeities galvas ir rankas?
Todėl žvelgiant į krašto valdžios profilį, vis dėlto negalima nepavydėti Bažnyčiai, kurioje nepaprastai daug reiškia jos ypatingos asmenybės, tuo tarpu civilinėje valdžioje tebejaučiama besikartojanti tragedija bei ironija. Net ir Valdo Adamkaus prasiskverbimas į Lietuvos prezidentus čia išsakyto pavydo beveik nesumažina, nes, tarp kitų dalykų, matėme, kad už pralaimėjusį nomenklatūros kandidatą savo balsus atidavė apie pusė balsuotojų.
Antanas Dundzila,
McLean, VA, USA
Sveikiname!
Tesuteikia visiems "Į laisvę" žurnalo skaitytojams ramybę ir palaimą šv. Kalėdos, o Naujuosius Metus telydi stipri sveikata, sėkmė ir darna!
Mažeikių Merkelio Račkausko
gimnazijos bendruomenės vardu -
direktorė M. Žiaurienė
Kairė, dešinė ir globalizmas
1997 rudens (126 nr.) "Į laisvę" tilpę straipsniai verti rimto dėmesio. Vienok noriu pasisakyti dėl Jono Kairevičiaus straipsnyje (19 psl.) paaiškinimo į klausimą "Kas kairėje, kas dešinėje?" Jis tvirtina: "Vargu ar galima LDDP ir jos satelitus vadinti kairiaisiais. Jie valdo turtą. Jie neatstovauja neturtingiesiems." Tuo klausimu mūsuose dažnai maišomasi. Gal todėl, kad ir didžiojoje JAV spaudoje gausu sumaišties.
Taip grindžiant kairės ir dešinės apibūdinimą bus neįmanoma išbristi iš tos sumaišties balos. Juk Sovietų Sąjungos komunizmas, Vokietijos nacizmas, Italijos fašizmas ir Švedijos biurokratizmas pilnai valdė turtą, ar bent kontroliavo jo valdymą, nurodant "savininkams", kaip jie privalo tą turtą "valdyti". Ir kas gi labiau už komunistus"atstovavo neturtingiesiems" proletariato vardu? Tad kodėl dabar LDDP staiga negalima vadinti kairiaisiais?
Kairės ir dešinės painiojimas, dažnai net socialistinį nacizmą nukišant dešinėn ir tuomi kartais tautiškumo gynėjus padarant "naciais", nepasitarnauja nei tiesai, nei Lietuvai. Ne kartą ir išeivijos, ir Lietuvos spaudoje esu siūlęs, manau, logiškiausią politinį spektrą: komunizmas, nacizmas ir (itališkas) fašizmas kraštutinėje kairėje, o radikalus libertarizmas, išvirstąs į anarchizmą, -kraštutinėje dešinėje. Kitos likusios"kairės" ir "dešinės" vietos nustatomos pagal tai, kiek galios, kontrolės bei kišimosi į piliečių gyvenimą sukaupta centrinėje valdžioje ir kiek įgimtų žmogaus teisių ir pilietinės laisvės paliekama individui. Matėme ir matome, jog net "religijai" palankūs bei grynai "religiniai" net antikomunistiniai režimai gali būti socialistiniai, centristiniai, atseit, kairūs, kaip anksčiau buvo Franco Ispanija ar caristinė Rusija, o dabar Izraeilis, Iranas ir eilė kitų. Tik valdžios centralizmo ir socializmo laipsnis nustato, kiek toli nuo kraštutinumų link centro statytinas kuris režimas. Ir tokio poltinio spektro centrą sudaro ne taškas, o platokas ruožas, apimąs racionalų balansą tarp neribotos valdžios galios ir neribotos individo laisvės.
Įdomią temą, kurią taip pat mūsų spaudoje reikėtų plačiau paliesti, iškėlė Vytautas A.Dambrava straipsnyje "Politika ir moralė" savo klausimu (13 psl.): "Ar mums šiandien atrodo tinkama balsuoti už kandidatą, kuriam pritaria, o gal ir remia, slaptos tarptautinės organizacijos?.." Manau, kad mums praverstų atsisakyti intelektualinio "tabu" ir išdrįsti minėti tokius terminus kaip "Naujoji pasaulio santvarka" bei "globalizmas". Apie tai, su mažom išimtim, tylima, lyg visa tai neliestų Lietuvos suvereniteto ir, svarbiausia, tautinės kultūros išlikimo. Amerikos spaudoje, politikoje ir TV programose gausybė terminų - "globai" ir "globalism", juos prikergiant prie ko tik galima prikergti, ką JAV dešinieji dažnai vadina "globaloney". Tad manyčiau, jog globalizmo tema nagrinėtina ir mūsų spaudoje bei svarstybose, ypač Lietuvai susiduriant su Europos Sąjungos ar NATO klausimais.
Vilius Bražėnas,
DeLand, Florida
Kas naujo J. Lukšos gimnazijoje?
(...) Gimnazijoje pas mus reikalai klostosi gerai. Ir toliau išlaikome aukštą mokymo lygį ir išsikovotą autoritetą. 1997 m. lapkričio mėn. gimnazijoje lankėsi kolegos iš Norvegijos: Laksevogo gimnazijos Bergeno mieste, Norvegijoje, su kuria 1995 m. užmezgėme ryšius, atstovai. Su jais kartu nuvykome į Seimą, susitikome su pirmininku prof. V. Landsbergiu. Šiauliuose, Kryžių kalne, drauge su svečiais pastatėme Vilties ir Tikėjimo kryžių.
Tikėkimės, kad po pasibaigusių rinkimų mūsų Lietuvoje, mūsų šeimose reikalai klostysis gerai, kad mus lydės sėkmė, laimė ir santarvė.
Vidmantas Vitkauskas,
J. Lukšos gimn. direktorius, Garliava
Pirmosios rinkiminės nuotaikos
Prieš pirmąjį ratą (...) Vienas kandidatas, prezidento "įsūnis", vos ne puotas kelia jaunimui, demonstruodamas Apolono grožį, žadėdamas aukso amžių. Kitas - net žada suguldyti į lovas bendrabučiuose berniukus ir mergaites, kad tuo būdu veikiau išspręstų mūsų genofondo problemas. TV žurnalistas su mikrofonu vaikšto studentų bendrabutyje ir klausinėja nuomones apie rektoriaus pažadą, jei bus išrinktas prezidentu. Daugelis studentų ir studenčių noriai atsakinėja, kad, girdi, tikriausiai linksmiau būtų gyventi. Kitam kambary į prikištą žurnalisto mikrofoną savimi užsiėmusi porelė net nebekreipia dėmesio. Visi bendrabučio langai šviečia, visur linksminamasi, atrodo, kad studentai už tokį kandidatą tikriausiai ir balsuos (...)
Ir po pirmojo rato - (...) Pakvaišėlė mūsų Lietuva susipainiojo savo pačios pinklėse ir dabar, ko gero, stačia galva puls į baisiausią prarają. Ką Dievas nori bausti, tam atima protą. Pagaliau, kaip matyti, to proto ne kiek ir tebūta.Ko norėti, po visų tų ilgamečių raudonųjų valymų ir kaime, ir mieste juk belikęs tik liumpenproletariatas, kuriam tereikia geldos su geru jovalu ir būtinai dar sočiai sočiai velnio lašų (...) Tačiau gal dar ir nereikia taip baisiai nusiminti. Matėme ne ką geresnių laikų ir atsilaikėme. Kaip poetas Juškaitis kad sako, "nieko neišdaviau ir nieko nepražudžiau, o tai yra svarbiau už eilėraščius ir romanus, kurių neparašiau". Panašiai pasakė ir Landsbergis, garbingai atlikęs gal jau ir paskutinę savo pareigą (...)
Jadvyga Savickienė,
Vilnius
Iš tolimosios Tasmanijos
Dėkoju, kad mūsų mažam Lietuvos studijų sambūriui siunčiate laisvę".
Mums bandantiems išlaikyti šį studijų centrą Tasmanijos universitete, t.y., pačiame pasaulio pakraštyje, jūsų žurnalas yra ypač vertingas. Stiprūs autoriai, istoriniai svarbūs straipsniai. Malonu, kad net radote vietos paminėti ir mūsų leidžiamą žurnalą "Lithuanian Papers". Ačiū!
Didžiausias mūsų užsimo-jimas dabar yra - nusiųsti vieną lietuvį studentą iš Tasmanijos į AABS konferenciją, įvyksiančią Bloomington'e š.m. birželio 19-21 d. Labai svarbu, kad jaunuolis pamatytų platesnius akiračius.
Algis Taškūnas,
"Lithuanian Papers" redaktorius
