POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIO IŠVADOS
Politinių studijų savaitgalis, suorganizuotas Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūrio, įvyko 1975 m. sausio 25-26. Jame paskaitas skaitė arba pranešimus padarė St. Barzdukas, Bern. Brazdžionis, Ž. Brinkienė, J. Gliauda, dr. J. Gliaudys, Jr., J. Kojelis, L. Kojelis, Simas Kudirka, dr. F. Palubinskas, J. Pažėraitė, kun. K. Pugevičius, L. Valiukas, V. Vidugiris ir dr. J. Žmuidzinas. Iškeltais klausimais pareiškimus darė gausi auditorija.
Išvadų komisija, susidedanti iš E. Arbo, dr. Z. Brinkio, dr. V. Juodeikos, J. Kojelio (pirm.), P.A. Raulinaičio ir dr. P. Pamataičio, iš paskaitose, pareiškimuose bei pranešimuose iškeltų minčių ir siūlymų daro sekančias išvadas:
1. Lietuvių visuomenės tautiškam solidarumui ugdyti ir politinės lietuvių veiklos praktikai įdiegti visose lietuviškose bendruomenėse organizuotini politinių studijų savaitgaliai.
2. Visuomeninėje lietuvių veikloje atsisakoma autoritetinio principo ir pasiduodama daugumos valios sprendimams. Demokratijoje daugumos valia pareiškiama visuotinių balsavimų keliu.
Demokratinės idėjos puoselėjamos spaudoje, visuomenėje ir kasdieniniame gyvenime.
3. Demagogija ir arogancija — didžiausi demokratijos priešai. Tad kiekvienam lietuviui puoselėtina pagarba, pasitikėjimas ir meilė, o tolerancija kiekvieno lietuvio nuomonei. Diskusijos vestinos aukščiausio džentelmeniškumo ir krikščioniškos pakantos dvasioje, niekad nepažeidžiant tiesos ir teisingumo.
4. Lietuvių išeivijos tautinė misija glūdi kultūrinės ir politinės veiklos sintezėje. Tad pasisakant prieš politinės veiklos suvulgarinimą, pasisakytina ir prieš tos veiklos nuvertinimą. Bandymai politinę veiklą priešpastatyti kultūrinei veiklai išplaukia iš intelektualinio seklumo ir lietuviškoms problemoms nejautrumo.
5. Visame laisvajame pasaulyje Lietuvos laisvinimo veiklai vadovauja VLIK-as.
VLIK-ą sudarančios grupės savo vadovybes reguliariai išrenka demokratiniu būdu, nes garbingas atstovavimas pavergtai tautai įpareigoja, kad tos vadovybės būtų sudaromos teisėtai Ir demokratiškai.
Organizuoto savo gyvenimo negalinčios turėti grupės jungiasi su kitomis politiškai artimomis grupėmis.
6. Lietuvių Bendruomenė ir toliau savo vadovybes išsirenka demokratiškai, rinkimų reikalui sudarydama tikslius narių sąrašus. LB apylinkių pirmininkams nustatyta tvarka suteiktinos pilnos Tarybos narių teisės.
7. Amerikos lietuviuose siektina politinės akcijos vienybės su vienu fondu laisvinimo veiklai finansuoti. Kol to nepadaryta, laisvinimo veiklai finansuoti aukų rinkimas organizuotinas taip, kad kiekvienas aukotojas galėtų pareikšti savo valią ir auką nukreipti į savo pasirinktą centrą.
Kiekvienas lietuvis jaučia pareigą vienos dienos uždarbį aukoti laisvinimo reikalams.
8. Detantes dvasios negeistinoms pasekmėms užbėgti už akių, JAV vyriausybei ir Kongreso nariams įtaigiai pristatytina 89-to Kongreso priimta H. Con. Res. 416.Tai vienas iš stipriausių ginklų Amerikos vykdomai Lietuvos okupacijos nepripažinimo politikai užtikrinti. Ši rezoliucija pristatytina ir kitų valstybių vyriausybėms.
Laisvojo pasaulio komunistinės ir prokomunistinės partijos informuotinos apie komunizmo priedanga vykdomą rusų imperializmą. Ruoštini planai ir kitiems netikėtumams užbėgti už akių.
9. Ryšiai, reiškiant rezistencinį solidarumą su pavergta tauta, skatintini. Jie su Lietuvos lietuviais palaikomi 1974 m. spalio 26-27 veiksnių konferencijos priimto sutarimo dvasioje.
10. Sukūrimas vieno Amerikos lietuvių (ar baltų) informacijos centro — tai didžioji būtinybė.
Kol toks centras nesuorganizuotas, kiekvienoje vietovėje steigti-ni pastovūs informacijos taškai, į kuriuos, reikalui iškilus, galėtų kreiptis amerikiečiai korespondentai; su jais užmegstinos asmeniškos pažintys.
Laisvinimo veiksnių pareiga parūpinti profesionaliai paruoštos informacinės literatūros apie Lietuvą. Šioje srityje nedovanotinai apsileista.
11. PLJ Sąjunga, Lietuvių Studentų Sąjunga, ateitininkai, skautai neolituanai ir kitos jaunimo organizacijos Lietuvos laisvinimo darbus integruoja į savo organizacinės veiklos programas.
Kiekviename universitete, kur yra bent keli lietuviai studentai, organizuotinos lietuvių studentų draugijos.
12. Ruošti savus profesionalus žurnalistus, kurie galėtų užimti žinių agentūrų, radijo, televizijos, spaudos štabuose atsakingas pozicijas. Kovai už laisvę užsitęsus, jų reikšmė gali būti be galo didelė. Gabiems studentams žurnalistams skirtinos stipendijos.
Jaunimas ragintinas studijuoti humanitarinius mokslus.
13. Lietuvos laisvinimo kovoje siekiant išnaudoti lietuvišką potencialą, pirma reikia žinoti, kokį potencialą turime. Lietuvių Bendruomenės iniciatyva teiktini asmenys, kurie galėtų, norėtų ir pajėgtų paveikiai laisvinimo uždavinius vykdyti. Pasižvalgytina žmonių su vizijomis ir naujų planų pasiūlymais.
14. Įtakingų draugų laisvajame pasaulyje Lietuvos laisvės reikalui įgijimas — tai vienas iš realiųjų politinės veiklos uždavinių. Tam tikslui prie VLIK-o organizuotina speciali komisija.
15. Lietuviai katalikai remia organizuojamą Amerikos Lietuvių Katalikų Tarnybą, siekiančią pasitarnauti lietuviškoms parapijoms ir talkinti lietuviams kunigams pastoracijos darbuose.
Išvadų Komisija
Laikas atnaujinti Į Laisvę prenumeratą 1976 metams
