Partizanai: Istorija ir dabartis

BE MAGIKOS IR VARPŲ

Labai dažnai staigus džiaugsmas virsta nusivylimu. Taip atsitiko visai neseniai.

Paskaitę 1974.II.20 “Dirvą”, ne vienas pašokome: pagaliau ir mes šio to verti! Sujaudino sekanti straipsnelio antraštė: “ALTo delegacija pas prezidentą Nixoną”. Toliau buvo rašoma: “ALTo delegacija, kurią sudaro dr. Kazys Bobelis, pirmininkas ir dr. Jonas Genys, ATL atstovas Washingtone, vasario 19 d. bus priimti prezidento Nixono. Tą dieną, 2 vai. 30 min. p.p. Washing-tone vyks etninių gmpių vadovų konferencija . . .” Šioje vietoje kiek at-slfigome. Ką priims: dr. Bobelį su dr. Geniu, ar etninių grupių vadovus? Bet nuotaiką palaikė pranešimo šaltinis: “ALT Inf’. Taigi žinia iš ALT-os turi būti tikra.

Praėju, vasario 19 d., į mūsų daugelio namus atėjo vasario 23 d. “Draugas”. Jame užtikome, kad etninių grupių vadovų susirinkimas buvo. Buvo ir jiems priėmimas pas prez. Nixoną. “Iš lietuvių dalyvavo Amerikos Lietuvių Tarybos pirm. dr. K. Bobelis iš Čikagos ir dr. J. Genys iš Washingtono, Liet. Kat. susivienijimo pirm. Th. Mack iš Wil-kes Barre, Pa., K. Oksas iš Chicagos ir dr. A. Novasitis, LB centro valdybos vicepirm., iš Philadelphijos. Dr. K. Bobelis ir dr. J. Genys prezidentui įteikė specialiai paruoštą memorandumą”. (Kaip įteikė? Per pasiuntinius ar tiesioginiai?)

Skaityti daugiau: BE MAGIKOS IR VARPŲ

KAS SVARBIAU: PASKELBTI REZOLIUCIJAS AR RŪPINTIS JŲ ĮVYKDYMU?

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

Buvo laikai, kai dėl rezoliucijų konferencijose, seimuose, kongresuose ar suvažiavimuose būdavo karštai ir ilgai diskutuojama, kartais dėl vienos frazės ar net žodžio. Dabar gi dažnai rezoliucijas jau po įvykio pavedama surašyti prezidiumui, valdybai ar šiaip darbštesniam asmeniui, nes apie jų vykdymą jau nebegalvojama. Ypatingai lengva rezoliucijas surašyti tokioms organizacijoms, kurios “išvalytos” nuo bet kokios opozicijos. Viskas ten praeina gražiai ir vieningai: išklausoma garbingų žmonių sveikinimų, išskaičiuojami visi tos organizacijos laimėjimai (pradedant, sakysime, nuo 1940 m.), narsiai pamosikuojama kardais prieš Lietuvos okupantą ir dar narsiau prieš kritiškai nusiteikusią tos organizacijos atžvilgiu išeivijos dalį, pasismilkoma sau patiems ir išsiskirstoma metiniam snauduliui. Apie praėjusių metų rezoliucijas ir jų vykdymą niekas neinformuoja ir niekas neklausia. Rezoliucijos surašomos, pasinaudojant buvusių rezoliucijų pavyzdžiais.

Tokias rezoliucijas kepa organizacijos, kurios vandens paviršiuje laikosi tik tradicijos pliūdžių pagelba, nes išvidinė laivą varančioji energija yra išsekusi.

Gyvose organizacijose rezoliucijos svarstomos, dėl jų priėmimo diskutuojama, o kai priimamos, tampa pagrindiniu vykdomųjų organų veiklos orientyru.

Skaityti daugiau: KAS SVARBIAU: PASKELBTI REZOLIUCIJAS AR RŪPINTIS JŲ ĮVYKDYMU?

KEISTAS KULTŪRININKŲ ATRINKIMAS ATŽYMĖJIMUI

Praeitais metais, PLB IV-to Seimo metu Washingtone, PLB valdyba ir Kultūros Taryba nutarė atžymėti labiau pasireiškusius kultūrininkus ir apdovanoti juos Lietuvių Fondo medaliais. Paskelbus atrinktųjų pavardes, dauguma tuoj pastebėjo, kad: (a) atžymėtos tik kelios kultūrinės sritys; (b) atžymėjimas padarytas ne seimo vardu, bet egzekutyviniu patvarkymu. Seimo korespondentai šių faktų viešumon nekėlė, nekėlė ir seimo nariai, nekėlė balso ir kultūrininkai, iš šalies atžymėjimus stebėję. Atžymėtiems asmenims gautieji medaliai nebūtų jau taip mieli, jeigu žinotų, kodėl ir kaip jie, o ne kiti, pateko į šių “laimingųjų” skaičių.

Visų kultūrininkų atžymėjimo reikalą iškėlė ir pravedė tuometinis PLB valdybos pirmininkas St. Barzdukas. Jam tad ir tenka atiduoti “kreditą” ir pagarbą. Nors atranka ir nebuvo tobula, bet padaryta viskas, kas tokiose sąlygose įmanoma. Privačiuose pokalbiuose smarkiai nusistebėta atrankos tikslingumu: kai kurių sričių parinkti net du atstovai, o iš kitų pagailėta medalio net vienam; — tačiau niekas nedrįso kvestijonuoti savo vadovybės nusistatymo. Pav., atžymėti du leidėjai, du chorų dirigentai, du šokių mokytojai, bet nė vieno kompozitoriaus, aktoriaus, nė vieno solisto, architekto, kritiko, nė rašytojo, nė vieno redaktoriaus ir taip toliau. Kodėl taip siaurai pažiūrėta į mūsų kultūrinius reiškinius, ir kodėl toks keistas jų išdėstymas? Kodėl išbalansuoti žmonės, bet ne kultūrinė veikla?

Skaityti daugiau: KEISTAS KULTŪRININKŲ ATRINKIMAS ATŽYMĖJIMUI