INFORMACIJOS PROBLEMA LIETUVOS LAISVINIME
K. PETKUS
Mūsų priemonės veikloj už Lietuvos laisvę yra gana ribotos. Nedaug galim pasiekti diplomatiniais keliais. Karinės ar ekonominės priemonės yra visai neprieinamos. Viena svarbesnių likusių priemonių yra informacija. Su ja glaudžiai susiję yra asmeniniai kontaktai, mūsų veiksnių memorandumai bei protestai, mūsų kultūriniai laimėjimai bei pasirodymai ir visokios demonstracijos bei eisenos. Žodžiu, visa mūsų Lietuvos laisvinimo veikla. Dėlto kai kas visą Lietuvos laisvinimo veiklą ir suveda į informaciją, ir Lietuvos laisvinimo veiksnius norėtų laikyti “tikraisiais ir didžiausiais informacijos centrais”: “Jei VLIK-as ir ALT-a būtų pakankamai judrūs ir pilnai savo darbą atliktų, nereikėtų jokių informacijos centrų”. (L. Valiukas, “Lietuvos by los kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe”, “Į Laisvę”, 1970 spalis, 4 p.).
Mūsų informacijos pagrindinis uždavinys, be abejo, yra skleisti žinias apie Lietuvos padėtį bei pastangas ją išlaisvinti, siekiant sukelti kitų susidomėjimą ir paramą. Šiam reikalui pasitaiko įvairiausių progų, tik reikia jas tinkamai išnaudoti. Vienos jų gali būti mūsų pačių sukurtos, o kitos gali kilti nepriklausomai nuo mūsų.
Sukakčių minėjimai
Viena tokių progų yra minėjimai įvairių sukakčių, kaip Vasario 16, birželio trėmimų ir pan. Tačiau reikia apgailestauti, kad šie minėjimai daugely vietų yra savitarpio veikla. Susirinkimas, veikėjo ar kongresmano kalba ir rezoliucijos sudaro tokio minėjimo esmę. Tiesa, didesnėse lietuvių vietovėse dar išsirūpinami gubernatorių ar burmistrų pareiškimai. Tačiau apskritai tiek parengimai, tiek ir šių pareiškimai nedaug plačiau išgarsinami už lietuvių spaudos ribų ir todėl jie pilnai neatsiekia savo tikslo. Parengimų rengėjai turėtų pasirūpinti, kad amerikiečių spaudoj, radijo bei televizijos programose būtų paskelbta ar bent paminėta ypač valstybės sekretoriaus laiškas Lietuvos atstovui Washingtone Vasario 16 proga, gubernatorių bei burmistrų deklaracijos ar tos srities kongreso narių kalbos. Jei nepavyksta paskelbti nemokamai, tai reikėtų dėti kaip apmokamus skelbimus. Išlaidos galėtų būti padengtos iš surinktų aukų. Toks pagarsinimas ne tik pagelbėtų Lietuvos bylai, bet sudarytų paskatinimą ir Amerikos politikams paremti Lietuvos reikalą, nes jie matytų, kad jų žodis pasiekia platesnes mases.
_files/I-Laisve-1971-52(89)-13.jpg)
RAŠYTOJAS ANATOLIJUS KAIRYS už partizanine tema parašytą romaną “Ištikimoji žolė” Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio skelbtame konkurse laimėjo premiją. A. Kairio įnašas į lietuvių literatūrą yra gausus: 2 scenos veikalai vaikams, 2 eilėraščių rinkiniai, 5 komedijos, 4 dramos, libretas operetei (muzika komp. B. Budriūno), romanas; literatūrines premijas taip pat yra laimėjęs už 2 komedijas ir 2 dramas. Komedijos “Diagnozė” ir “Viščiukų ūkis” ir drama “Palikimas” išverstos į latvių kalbą, o komedija “Curriculum vitae” jau pasirodė angliškai._files/I-Laisve-1971-52(89)-14.jpg)
VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOS 400 METŲ SUKAKČIAI ATŽYMĖTI IŠLEISTAS RUSIŠKAS PAŠTO ŽENKLAS. Vilniaus universiteto istorija su rusais jokių ryšių neturi. Jį įkūrė jėzuitai, o bibliotekai pradžią davė karalius Žygimantas Augustas, savo testamente įrašęs šiuos žodžius: “Taip pat visos knygos, kurios šiuo metu saugomos Lukošiaus Gurnickio, o be to ir kitos, kurios bus pas ką nors, teatiduoda jūsų mylistos į jėzuitų kolegiją Vilniuje”._files/I-Laisve-1971-52(89)-15.jpg)
