BENDRUOMENĖ KALBASI SU VALSTYBĖS DEPARTAMENTU
Apie JAV Lietuvių Bendruomenės vizitą Valstybės departamente ir ten patirtas nuotaikas buvo rašyta praėjusio “Į Laisvę” numerio straipsnyje “Teisė vadovauti ir pareiga dirbti”. Ten taip pat buvo pažymėta, kad Bendruomenės atstovai prašę ir Valstybės departamento pareigūnai pažadėję į delegacijos iškeltus klausimus atsakyti raštu.
Žodžiu ir raštu po to ne vienas reiškė nuomonę, kad Bendruomenės atstovai savo reikalavimais pademonstravę politinį nepatyrimą, todėl atsakymo iš Valstybės departamento nesusilauksią. Ypatingai aštriai bendruomenininkus dėl “nepasiruošimo laisvinimo darbui” gegužės mėn. gale atakavo buv. ALT-os pirmininkas E. Bartkus Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos seime Pliiladelphijoje.
Tačiau Valstybės departamentas atsakė. Ir atsakė ilgu, detalizuotu raštu, daugiau negu dvigubai ilgesniu už LB delegacijos įteiktą memorandumą. Taigi mūsų išvados minėtame straipsnyje, kad Valstybės departamento pareigūnai pasijuto susidūrę su kito tipo lietuvių delegacija — racionalia, tvirta, jaučiančia savo svorį ir atramą tam tikrame Amerikos visuomenės sektoriuje, pasitvirtino. Valstybės departamento atsakymas, kurį pasirašo R. T. Davies, Europos sk. viršininko pavaduotojas, taip pat patvirtina delegacijos pajustas Lietuvos atžvilgiu Valstybės departamente nuotaikas, kurios artėja į Piloto nusistatymą: už jūsų bėdas nesame kalti, linkime jums sėkmės jūsų reikale, tačiau net žodžiais viešuose forumuose jūsų neužstojame, nors tai ir reikėtų daryti.
LB memorandume nurodymas į dvilypę Valstybės departamento politiką Lietuvos atžvilgiu buvo teisingas ir vietoje iškeltas. Atsakyme skaitome tik labai silpnai pamatuotą pasiteisinimą. Priekaištas, kad departamente net nebėra specialaus pareigūno Baltijos valstybių reikalams, atsakyme visai neatremtas — p. Davies tokio pareigūno nurodyti negalėjo.
Valstybės departamento atsakymas redaguotas diplomatiniuose pokalbiuose patyrusio žmogaus: sau naudingi argumentai nuosaikiai išryškinti, oponentui naudingi — bendrybėmis pridengti; nepraleistos progos nurodyti į silpnesnę ar pilniau nepagrįstą memorandumo autorių argumentaciją. Štai kodėl lietuviškų veiksnių memorandumai Amerikos ir kitų kraštų valdžios įstaigoms turėtų būti labai rūpestingai paruošti: tikri faktai surišti stiprios logikos cementu, nudailinti diplomatinės kalbos šlifu ir pateikti kultūringa forma. Saugok, Viešpatie, nuo tokių raštų, kuriuos ALT-'bos vadovybė išsiuntinėjo JAV Kongreso nariams Vasario 16 proga: neturime ypatingai didelės jėgos, prarasime ir respektą. Kompromitacija lieka kompromitacija, nežiūrint, ar ji ateina iš patyrusių ar nepatyrusių žmonių.
Atsisakymą Lietuvos bylą kelti Jungtinėse Tautose Valstybės departamentas remia tokia logika: “Pagal mūsų apskaičiavimus, Baltijos (valstybių) klausimas, formaliai iškėlus jį (Jungtinių Tautų) gen. asamblėjoje, susilauktų didelio skaičiaus nepalankių balsų, nes daugumas Jungtinių Tautų narių Baltijos valstybių atžvilgiu nesilaiko tokios pat politikos kaip Jungtinės (Amerikos) Valstybės. Atsižvelgiant į tokius situacijos aspektus, mes turime daryti išvadą, kad toks kelias vestų prie rezultatų, nenaudingų nei Jungtinių (Amerikos) Valstybių, nei pačių Baltijos tautų interesams”.
Panašiais žodžiais Valstybės departamentas atsisako daryti bet kokią intervenciją Simo Kudirkos reikalu: Sovietų Sąjunga (praeityje) yra pastoviai atsisakiusi derėtis su bet kuria užsienio vyriausybe dėl paleidimo sovietų suimto žmogaus, kurį ji laikė sovietų piliečiu. Esant šitokioms aplinkybėms, mes esame įsitikinę, kad bet koks Jungtinių (Amerikos) Valstybių bandymas vykdyti šį (Lietuvių Bendruomenės delegacijos) pasiūlymą būtų Sovietų atmestas kaip kišimasis į jų vidaus reikalus ir galėtų pasirodyti p. Kudirkai labiau žalingas negu naudingas”.
Kaip matome, abiem atvejais Valstybės departamentas atsisako imtis prašomos akcijos ir atsisakymą pateisina dviem argumentais: (a) bylos nebūsią galima laimėti ir (b) bet kuri akcija pakenksianti pačiai aukai, šitokia argumentacija yra šaltai diplomatiška ir diplomatiškai nenuoširdi.
Tikroji priežastis — nenoras užgauti Sovietų Sąjungos, mat vis neatsisakoma vilties pastatyti tiltų.
Valstybės departamento manevrus galima suprasti, bet kaip pateisinti kai kurias mūsų institucijas, kurios nenuoširdu Valstybės departamento politikavimą nori įpiršti laisvojo pasaulio lietuviams?
Fab. Žirgulis
