BALTIJOS VALSTYBIŲ BYLOS KELIAS Į JUNGTINES TAUTAS

Ne kartą mūsų veiksnių žmonės yra teigę, kad jie pirmieji kėlę ir diskutavę Pabaltijo kraštų bylos perkėlimo reikalą į Jungtines Tautas. Kad to ir neneigiant, turime sutikti, kad Rezoliucijoms Remti Komitetas pats pirmasis ėmėsi tuo klausimu konkrečių žygių.

AMERIKIEČIO TALKA LIETUVOS LAISVĖS ŽYGYJE — Dr. Stephen Horn, Kalifornijos valstybinės kolegijos (Long Beach) prezidentas, buvo pagerbtas politinių studijų savaitgalio proga suruoštoje iškilmingoje vakarienėje, jvykusioje 1971 metų balandžio mėnesio 24 dieną Los Angeles Hilton viešbutyje. Dr. Stephen Horn nepaprastai daug talkino pravedant JAV-bių Kongrese H. Con. Res. 416 rezoliuciją Lietuvos laisvinimo reikalu. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): Rezoliucijoms Remti Komiteto pirm. L. Valukas, dr. J. Kazickas, Mrs. S. Horn, dr. S. Horn, dr. V. Vardys ir JAV-bių LB centro valdybos pirm. V. Volertas.    L. Kanto nuotrauka

Tikrasis kelias

Baltijos kraštų bylą gali iškelti Jungtinėse Tautose bet kuris tos institucijos narys (valstybė), žinoma, komunistiniai kraštai to tikrai nedarys. Beveik tikra, kad to žygio nesiimtų nė vienas iš taip vadinamų neutraliųjų kraštų, priklausančių Jungtinėms Tautoms. Bet kuriai valstybei pajudinti Sovietų Sąjungą Jungtinėse Tautose nėra malonus dalykas. Mažesni kraštai, nors būdami ir antikomunistinio nusistatymo, visad vengė ir vengs eiti į konfliktą su Sovietų Sąjunga. Ir Jungtinės Amerikos Valstybės vengia aštresnių susikirtimų su komunistine Rusija. Nėra paslaptis, kad Valstybės departamentas buvo pasišovęs 1966 metų spalio mėnesį užblokuoti H.Con. Res. 416 rezoliucijos pravedimą JAV-bių senate. Mat, to pageidavo Sovietų Sąjungos pareigūnai. Puiku, kad tada Baltijos kraštų draugai JAV-bių senate nepriėmė tuo klausimu tuometinės administracijos “direktyvų”. Taigi, Baltijos kraštų bylos klausimui į Jungtines Tautas kelias yra ilgas, duobėtas ir sunkus. To žygio imtis tegali tik vienas iš didžiųjų ir įtakingųjų kraštų pasaulyje. Tik Jungtinės Amerikos Valstybės gali iškelti Pabaltijo kraštų bylą Jungtinėse Tautose ir ją ten pilnai ir tinkamai apginti. Jei JAV-bės to nedarys, kiti kraštai nė piršto tuo klausimu nepajudins. Kartkartėmis vieno ar kito krašto ambasadoriai prie Jungtinių Tautų viename ar kitame tos institucijos padėtyje užsimena apie sovietų pavergtuosius Baltijos kraštus. Tai, visi puikiai suprantame, nėra Lietuvos, Latvijos ir Estijos bylos kėlimas ir gynimas Jungtinėse Tautose!

Rezoliucijoms Remti Komitetas yra pasirinkęs patį geriausią, tiesiausią ir iki gana aukšto laipsnio užtikrintą kelią Baltijos kraštų bylai į Jungtines Tautas, ši organizacija jau laimėjo šiam reikalui

JAV-bių Kongresą, kuris tuo klausimu priėmė H. Con, Res. 416 rezoliuciją. Sekantis žingsnis — JAV-bių vyriausybės palenkimas tos rezoliucijos vykdymui. Čia irgi pasistūmėta iki tam tikro laipsnio į priekį. Rezoliucijoms Remti Komitetas veda tuo klausimu pokalbį su pirmaeiliais administracijos pareigūnais. Darbas yra tylus ir intensyvus ir apie jį bent šiuo metu negalima daug nei kalbėti nei rašyti. Krašto administracija, jei tik sulaukia pakankamai spaudimo iš politinio gyvenimo vairuotojų, padaro dalykų, kuriems pati ir nepritaria. Nėra jokia paslaptis, kad krašto dabartinė administracija Baltijos valstybių bylos perkėlimui į Jungtines Tautas pritaria. Kodėl ji ta linkme nejuda? Iki šiol dar nejaučia pakankamai tuo reikalu spaudimo iš mūsų pačių, kitų amerikiečių ir krašto šulų.

Kiti keliai

Kitų ir mūsų visuomenės viena ar kita grupė išeina su skambiais ir masių širdis pagaunančiais šūkiais. 1965 metų lapkričio 13-sios žygininkai akcentavo, kad tai būsiąs žygis į Jungtines Tautas. Tiesa, tie žygininkai ir jų pasekėjai nužygiavo prie Jungtinių Tautų būstinės New Yorke. Tai — ir viskas! Lapkričio 13-sios žygininkų laimėjimas — tai mūsų masių išjudinimas Lietuvos vadavimo darbui. Tas vadinamas žygis į Jungtines Tautas nepastūmėjo Baltijos (žinoma ir Lietuvos) kraštų bylos tos institucijos linkme nė vienu milimetru.

Patraukliai skambėjo masių ausyse ir Jaunimo kongreso peticija Jungtinėms Tautoms. Po Jaunimo kongreso Chicagoje keliasdešimt jaunosios kartos dalyvių nuvyko į New Yorką ir nužygiavo prie Jungtinių Tautų rūmų. Ten norėjo išsikviesti generalinį sekretorių U Thant ir jam tas peticijas įteikti. Jaunimo atstovai ir kiti New Yorko lietuviai (iš viso apie 200) nebuvo įleisti į Jungtinių Tautų rūmus. Vienas iš jaunimo delegacijos vadovų paskambino generaliniam sekretoriui U Thant telefonu. Atsiliepė viena iš jo sekretorių ir pasakė, kad U Thant esąs išvykęs ir kad jie galį tas peticijas pasiųsti paštu. Po kelių savaičių tas peticijas įteikė vienam iš eilinių Jungtinių Tautų pareigūnų prelatas J. Balkūnas ir keli kiti lietuviai. Tuo visas reikalas ir pasibaigė! Jaunimas įdėjo daug pastangų ir darbo, gi lietuvių visuomenė investavo nemaža pinigo, o apčiuopiamos naudos iš to beveik jokios.

BATUN-o darbai

Praslinkus keliems mėnesiams po 1965 metų lapkričio 13-sios manifestacijos, susiformavo New Yorke taip vadinamas BATUN-as (The Baltic Appeal to the United Nations). Pagrindiniu savo tikslu šis vienetas pasirinko ambasadų prie Jungtinių Tautų informavimą Baltijos kraštų bylos klausimu. Baltiečiai ir kelios kitos tautinės grupės turi New Yorke taip vadinamus savo Laisvės komitetus (Committee for a Free Lithuania, Committee for a Free Latvia, Committee for a Free Estonia ir t. t.). Tie komitetai jau vykdė BATUN-o planuojamą sau darbą. Vėliau ši naujai susiformavusi grupė savo darbo lauką praplėtė, pradėdama organizuoti antikomunistines demonstracijas, pabaltiečių gegužines ir pan.

BATUN-o pasirinktas pradinis tikslas, 'be abejo, naudingas Baltijos kraštų bylos reikalui, bet nėra lengvai vykdomas. Antra, apčiuopiamesnių rezultatų iš to vieneto pastangų ir darbo negalima laukti. Savo veiklos pradžioje BATUN-o žmonės pradėjo su dideliu entuziazmu lankyti įvairių kraštų ambasadas prie Jungtinių Tautų. Labai retai BATUN-o delegacijos pasiekdavo kraštų ambasadorius. Daugumos ambasadų pareigūnai mandagiai priimdavo batūniečius, išklausydavo jų žodžių, priimdavo iš jų laiškus ir vieną ar kitą brošiūrą ar knygą Baltijos kraštų bylos reikalu, ir tuo viskas pasibaigdavo. Kaip dažnai galima ambasadų duris varstyti? Kartą, porą kartų į metus? Kiekvieną kartą, be abejo, reikia turėti ką nors naujo —kitus laiškus, naujos literatūros, naujų temų pašnekesiams. BATUN-o žmonės pradėjo stokoti tam kantrybės, darbo rankų ir pinigo. Tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios BATUN-as pradėjo plėsti savo darbo lauką.

Masės žmonių (ir mūsiškių!) nežino, kad kraštų ambasadoriai ir visi kiti ambasadų pareigūnai patys nedaro jokių didesnių sprendimų (amerikiečiai sakytų — nėra “policy-making officials”). Visos direktyvos ateina iš kraštų užsienių reikalų ministerijų. Nė vienas ambasadorius nekels Baltijos kraštų bylos Jungtinėse Tautose, jei jo krašto vyriausybė neįsakys jam tai vykdyti. Taigi, ambasadoriaus palenkimas mums palankia linkme beveik nieko nereiškia, žinoma, geriau negu kad niekas — laimimas vienas svetimtautis mūsų reikalui.

Nevykę išvedžiojimai ar prielaidos

Ne kartą spaudoje ir pokalbiuose buvo ir yra keliama, kad Rezoliucijoms Remti Komitetas ir BATUN-as siekią to paties tikslo. Toli gražu taip nėra. Visi tie, kurie taip galvoja, nepažįsta ir beveik nieko nežino nei apie Rezoliucijoms Remti Komiteto, nei apie BATUN-o tikslus. Tiesa, ne kartą BATUN-o žmonės užsimena lietuviškoje spaudoje, kad jų organizacija siekianti perkelti Lietuvos bylą į Jungtines Tautas. Gal tie asmenys to ir trokšta, bet jie nieko ta linkme nedaro, negali padaryti ir prie geriausių galimybių nepajėgūs to klausimo net pajudinti tol, kol nepakeis savo veiklos kelio.

Anot vieno ar kito taip vadinamo “politinio žinovo”, Rezoliucijoms Remti Komitetas ir BATUN-as nebendradarbiaują ir nederiną savo veiklos. Tų vienetų vadovybės protarpiais pasikeičia laiškais. To ir pakanka! Apie veiklos derinimą negali būti jokios kalbos, kadangi tie vienetai dirba skirtingus darbus — jokios duplikacijos čia nėra ir negali būti.

Dr. P. Petronis