KĄ VEIKIA VEIKSNIAI?

LAISVINIMO VEIKSNIUOSE

Dažnai parodoma bent žodinis rūpestis Lietuvos klausimu informuoti svetimuosius, kad Lietuvos pavergimo faktas nebūtų išimtas iš neišspręstų pasaulio problemų sąrašo. Tas žodinis rūpestis, JAV LB informacijos komisijos pastangomis, jau pradeda įgauti konkrečias formas — Baltijos valstybių vardai vis dažniau imama minėti amerikiečių didžiojoje spaudoje ir kitose komunikacijos tinkluose. “Eltos” biuleteniai, bent Amerikoje, nelietuviškos spaudos beveik nenaudojami, tačiau jie randa atgarsį lietuviškoje spaudoje. “Eltos” informacija pagrindinai ribojasi įvykių okupuotoje Lietuvoje ir VLIK-o veiklos pristatymu. Kiti veiksniai apie savo veiklą lietuvišką visuomenę informuoja patys. Ką toje informacijoje galime išskaityti?

VLIK-as koncentruojasi į Bražinskų bylą

Iš spaudai pateiktų “Eltos” informacijų matyti, kad VLIK-as šiuo metu pagrindinai koncentruojasi į Bražinskų bylos Turkijoje laimėjimą:    parūpina Bražinskų

advokatams dokumentus, telkia lėšas. Nors ir lėtai, tačiau pirmyn varomas ir dokumentų rinkimas ir ruošimas leidiniui, nacių ir komunistų sąmokslui prieš Lietuvą pavaizduoti. Leidinį redaguoja dr. B. Kasias. Asmenišku judrumu reiškiasi VLIK-o pirmininkas dr. J. K. Valiūnas: gegužės 16 vizitavo Valstybės departamentą, birželio 14 tarėsi su Liberijos atstovu prie Jungtinių Tautų, kelis kartus lankėsi Europoje, aplankė Bražinskus Turkijoje ir tarėsi su jų advokatais. Tačiau “Eltos” informacijose apie VLIK-o veiklą randame ir daug banalybių, kurios skaitytojo neįtikina, pav.: “lankėsi daugelio valstybių sostinėse” (kuriose?), “tarėsi su aukštais valdžios pareigūnais” (su kokiais?), “susilaukta daug palankumo Lietuvos reikalu” (kokio?) ir t.t. Konkretumas yra didžioji informacijos stiprybė. Išimk konkretumą, liks tuščiažodžiavimas.

Įvykus Simo Kudirkos išdavimui, spaudoje buvo rašoma, kad Valstybės departamente nebesą jokio pareigūno, skirto Baltijos valstybių reikalams. JAV LB centro valdyba savo memorandume Valstybės sekretoriui William P. Rogers 1971.III.30 prašė Baltijos valstybių skyrių vėl atkurti (.. .“We request that the Baltic section within the State Department be re-established”). Valstybės departamento atsakyme, rašytame 1971. V.19, teigiama, kad toks pareigūnas esąs, tik jis turįs ir papildomų pareigų (“The occupant of that position has always had additional responsibilities”...). “Eltos” gi biuletenis skelbia, kad “dr. J. Valiūnas gegužės 16 d., Lietuvos atstovo Kajecko lydimas, turėjo ilgą pasikalbėjimą su D. Martin, Baltijos sk. viršininku (Valstybės) departamente”.

Tad kažkur yra klaida: ar “Elta” netiksliai informuoja, ar bendruomenininkai veržiasi pro atviras duris?

Šiaip jau VLIK-as didesnės veiklos nei planuoja, nei vykdo. “Eltos” paskelbtas VLIK-o 1970 metų veiklos balansas neįspūdingas. Veiklos gairėms paruošti prieš kurį laiką buvo sudaryta speciali komisija Clevelande, vadovaujama J. Daugėlos. Tačiau iki šiol ta komisija jokios gyvybės nerodo. Neaišku, užmigo ar numirė? Tačiau pirmoje vietoje kiltų klausimas, ar iš vis tokios komisijos reikėjo.

Kultūros ir politikos baruose

Lietuvių Bendruomenė garsinasi daugeliu planų, reiškiasi daugeliu darbų, šakotas jos darbas būtų nevaisingas, jei ir ji, kaip kai kurie kiti veiksniai, teturėtų tik vieną darbingą žmogų. Tačiau ji dirba pasiskirsčiusi į komisijas ir tarybas. Jos veikia autonomiškai, tarybos prezidiumui ir centro valdybai darbus koordinuojant.

1971 m. suruošta dainų šventė ir vėl sekančiais metais suplanuotas pasaulio lietuvių jaunimo kongresas ir tautinių šokių šventė. Palaikoma ir tobulinama lituanistinio švietimo sistema: leidžiami vadovėliai, ruošiami skaitiniai, organizuojami lituanistinių mokyklų mokytojams paruošti ir pasitobulinti kursai. Centro valdyba pati ir per apylinkes organizuoja talką tautų praeičiai tirti įstatymui JAV Kongrese pravesti bei rūpinasi išgauti lietuviškas transliacijas į okupuotą Lietuvą “Radio Liberty” programose. (Paskiausiomis žiniomis tautų praeičiai tirti įstatymas pajudėjo gera linkme: Senato “Labor and Public Welfare” komisija įstatymo projektą jau patvirtino — Red.). Darė žygius Baltuosiuose rūmuose pagerinti Pavergtųjų tautų savaitės minėjimus ir federalinėse švietimo įstaigose išgauti valdžios paramos lietuviškiems vaikų darželiams. Kontaktais su valdžios pareigūnais politinė komisija aiškinasi Simo Kudirkos likimo, Lietuvos bylos įnešimo į Jungtines Tautas ir kitus svarbius reikalus (žiūr. šiame numeryje “Bendruomenė kalbasi su Valstybės departamentu — Red.). Informacijos komisija gan sėkmingai pajudėjo su informacija svetimiesiems (žiūr. pasikalbėjimą su Leonardu Valiuku: “Nemaža atsiekta, daugiau siektina” — Red.).

Lietuvių Bendruomenės centro valdyba paskyrė žmones ryšiams su Valstybės departamentu ir JAV Kongresu palaikyti, Kudirkos ir Simokaičių gelbėjimo tikslu užmezgė ryšius su įtakingais baltų, žydų, lenkų ir kitų tautinių grupių vadais ir organizacijomis bei sėkmingai susirišo su darbo unijų vadais; pozityviais veiksmais užimponavo lietuvių jaunimo sąjūdžius ir išvystė su jais artimą bendradarbiavimą.

Lietuvių Bendruomenė apie savo planus ir darbus visuomenę gan detaliai informuoja.

ALT-ba informuoja apie Bendruomenės nuodėmes

Gan keista ALT-bos informacija: ji nekalba apie savo darbus ar planus, bet apie Lietuvių Bendruomenės tikrus ar tariamus nusikaltimus. Štai, “Drauge” (liepos 1) ap rašytas ALT-bos “istorinis posėdis”, kuriame “išklausyta veiklaus ir pasišventusio pirm. dr. K. Bobelio pranešimai, pozityvūs ir negatyvūs reiškiniai lietuvių visuomenėje ir svarstyta galimybės sutartinam darbui”.

Iš ALT-bos darbų paminėti šie: “Šiais metais į ALtą įplaukė 32, 679.19 dol. aukų”, “centro valdybos nariai apsisprendė budėti kasdien vakarais Altos būstinėje”, “Altos paruošta paroda turi geros sėkmės kovoje su komunizmo praktika”, “Altos garbės pirm. L. Šimutis yra parašęs svarbų veikalą ‘Amerikos Lietuvių Taryba’ ”. Tai maždaug ir viskas. Darbai riboti, planų jokių. Žymiai plačiau toje pačioje informacijoje aptarti Lietuvių Bendruomenės nusikaltimai:

Bendruomenė suardė veiksnių konferenciją: “š. m. bal. 24 d. yra įvykęs veiksnių pasitarimas New Yorke. Pasitarime diplomatų, Vilko, Altos ir LLK atstovai tarėsi sutartinam darbui, darbo sritimis pasidalinus, o LB atstovai išsiskyrė. Kadangi tai buvo preliminarinis susitarimas, išsiskyrus nuomonėms, veiksnių konferencijos data nenumatyta”.

b. Bendruomenė supainiojo reikalus Radio Liberty programose: “Gavęs pavedimą, dr. K. Bobelis pabaltiečių vardu įteikė memorandumą Radio Liberty komitetui. Pretenzijas posėdyje dalyvauti pareiškė LB atstovas, nesutaręs iš anksto su pabaltiečių komitetu. Latviai vėliau spaudoje užprotestavo, kad iš lietuvių dalyvavo du atstovai. Reikalams susipainiojus, neturima iki šiol atsakymo dėl pabaltiečių norimos radijo programos”.

Lietuvių Bendruomenė “sukėlė nusistebėjimą”: “Kai š. m. gegužės 22 d. Washingtone įvyko grupių respublikonų k-ja, grupėmis, taigi ir lietuviams, buvo sudarytos sąlygos susitikti su vienu prezidentūros rūmų pareigūnu. Lietuvių delegacija prisistatė ne respublikonų vardu, bet LB vardu, kas sukėlė nusistebėjimą” (Visų citatų kalba netaisyta — Ig. G.).

(JAV Lietuvių Bendruomenė apie tą patį įvykį informuoja taip:

1971 gegužės 21 dieną JAV Lietuvių Bendruomenės delegacija buvo priimta Baltuose rūmuose prezidento Nixono specialaus patarėjo Harry Dent. Delegaciją sudarė JAV LB centro valdybos nariai dr. Anthony W. Novasitis ir Aušra Zerr, JAV LB c. v. įgaliotinis prie Republican National Committee Bronius Nainys, JAV LB ryšininkas su JAV Valstybės departamentu Algimantas Gureckas ir Amerikos Lietuvių Tarybos stebėtojas dr. Jonas Genys.

Priėmimas gautas Republican National Committee tarpininkavimu. Pasimatymu siekta išgauti palankesnę dabartinės JAV administracijos politiką pavergtos Lietuvos klausimu, šį klausimą keliant, remtasi JAV Valstybės departamento nusistatymu, išsamiai pabrėžtu 1971 gegužės 10 rašte JAV Lietuvių Bendruomenės c. v. pirmininkui Vytautui Volertui” — Draugas, 1971.V.26).

Prieš porą metų su “informaciniais pranešimais” po lietuviškas bendruomenes važinėjo du ALT-bos centro valdybos žmonės ne ALT-o veiklos planų pristatyti, bet propagandos prieš Lietuvių Bendruomenę ir prieš Lietuvos bylos į Jungtines Tautas nešimą pavaryti. (Tais metais centro valdybos narių kelionėms buvo išleista virš 3000 dolerių). Nuo to laiko pasikeitė ir ALT-bos ir LB-nės vadovybės, tačiau pirmųjų nusistatymas antrųjų atžvilgiu išliko nepasikeitęs.

Perdaug konferencijų ir slaptumo

“Klausimams išsiaiškinti” ir “susipratimui pasiekti” pirmoje šių metų pusėje jau įvyko trys veiksnių pasitarimai. VLIK-o ir ALT-bos pasitarimas New Yorke sausio 8-9 privedė prie susitarimo, į kurį nepalankiai reagavo PLB valdyba (žiūr. šiame numeryje “PLB valdyba ir vienašališki susitarimai”). Veiksnių konferencijoje balandžio 24 New Yorke dalyvavo diplomatų, PLB, VLIK-o, JAV ir Kanados LB, ALT-bos ir LLK atstovai. Pagrindinis šios konferencijos tikslas buvo nustatyti datą, vietą ir darbotvarkę veiksnių ir LB konferencijai. Jau pačioje pasitarimų pradžioje įvykę nesusipratimų, nes VLIK-o ir ALT-o žmonės panoro pakeisti visų bendrai sutartą darbotvarkę. Bendruomenininkams nusileidus, sustota prie šių papildomų klausimų svarstymo: veiksnių ir LB veiklos derinimas, metų laikotarpių paskirstymas lėšų telkimo vajams, Bražinskų byla, bendravimas su kraštu ir kt. LLK atstovas V. Vaitiekūnas, realiai įvertinęs situaciją, siūlė veiksniams reformuotis, nes toliau tuo keliu eiti nebegalima. ALT-bos pirmininkas, kaip ir visados, kaltinimų tirada užatakavo JAV Lietuvių Bendruomenę ir, įsiteikdamas VLIK-ui, čia pat konferencijoje įteikė 5000 dol. čekį. JAV LB atstovas A. Gečys paneigė ALT-bos pirmininko kaltinimus, tačiau J žemo lygio diskusijas eiti atsisakė. Taip 6 valandas užtrukęs pasitarimas nedavė jokių rezultatų. Tik JAV LB ir ALT-ba vėl buvo paragintos tartis ir “rasti bendrą kalbą”.

“Bendrai kalbai” surasti LB ir ALT-bos atstovai susirinko liepos 3 Čikagoje. Pasitarimas užtruko 6 valandas. Pirmas tris valandas, anot vieno nuosaikesnio altininko, Bendruomenės atstovams nebuvę leista net prasižioti: ALT-bos vadovybės nariai vienas po kito skaitę “kaltinimo aktus” JAV LB darbuotojams. Tik kai pavargę, pradėję girtis savo darbais ir savintis kitų atsiektus laimėjimus. Ir šiame pasitarime buvo tik sutarta “vėl susitikti ateityje ir tartis”.

Pastarųjų pasitarimų detalės ir nesutarimų priežastys nuo visuomenės slepiamos. Įjuos neįsileidžiami spaudos žmonės. Išimtis, atrodo, padaryta balandžio 24 įvykusioje konferencijoje New Yorke, kur (legaliai ar nelegaliai) dalyvavęs “Akiračių” žmogus tą konferenciją smulkiai aprašė.

Slaptų informacijų bizniu ėmė verstis ir “Elta” su “Neperiodiniu neskelbtinu Eltos informacijų priedu”. šis priedas siuntinėjamas visai eilei asmenų ir institucijų”. Neaišku, kokiu pagrindu tas “patikimųjų” sąrašas sudarytas, tačiau pateikiamose žiniose jokio slaptumo veik nėra. Tam tikrais atvejais slaptumo reikia, tačiau kai į pasaulį paleidžiama kelios dešimtys slapto rašto egzempliorių, jis jau nebėra slaptas.

Darytinos išvados

Rikiuojamės, persirikiuojame, viešai ir slaptai veiklą deriname jau gerą penkiolika metų. Ir Tomas Netikėlis jau būtų buvęs įtikintas, kad tuo keliu susipratimo ir susiderinimo pasiekti negalima.

Tik eikvojamas laikas, jėgos ir lėšos. Kažkur tūno priežastys, kurios esmiškai į tą patį tikslą atsikreipusių veiksnių susitarimą stabdo. Tas priežastis reikia pašalinti. Jom pašalinti ar nebus palikęs vienintelis kelias: Amerikos ribose besireiškią veiksniai turi integruotis. Jei patys susitarimo formų pasiekti negali, arbitraru turėtų 'būti pakviesta tautiškai gyva Amerikos lietuvių visuomenė. Balsų dauguma klausimą nesunkiai išspręstų. Kol to bus atsiekta, JAV LB nuo tolimesnių “veiklos derinimų” turėtų susilaikyti, savarankiškai paruošti gerai išmąstytą politinės veiklos planą ir skirti lėšų jo vykdymui. Darbininkų ir entuziazmo visuomenėje tikrai nepritrūktų.

Ig. Gailius

A. A. PERKŪNUI PRAPUOLENIUI tragiškai žuvus, liūdinčius tėvus LFB Vyr. Tarybos narį LEVĄ ir BIRUTĘ PRAPUOLENIUS, brolius ir kitus gimines bičiuliškai užjaučiame.

LFB Vyriausioji Taryba Europos, J.A.V. ir Kanados centro valdybos “Į Laisvę” Redakcija ir Administracija

Antibolševikinės ir antinacinės rezistencijos organizatoriui, pareigingam Lietuvių Fronto Bičiuliui, buv. LFB centro valdybos pirmininkui A.A. INŽ. VYTAUTUI GALVYDŽIUI mirus, nuoširdžią užuojautą reiškiame žmonai ONUTEI, vaikams, giminėms ir artimiesiems.

LFB Vyriausioji Taryba Europos, J.A.V. ir Kanados centro valdybos “Į Laisvę” Redakcija ir Administracija