“GRAŽINKITE LIETUVAI NEPRIKLAUSOMYBĘ”

1971 m. gegužės mėn. 20 d. Vilniaus teisme pareiškė Simas Kudirka

Jaunas lietuvis jūrininkas, apie kurio bandymą iš rusų vergijos pabėgti, nušokant ant amerikiečių laivo “Vigilant”, buvo rašyta “Į Laisvę” nr. 50 (87), buvo teisiamas sovietų teismo Vilniuje 1971 m. gegužės 17 - 20 d. d. “Washing-ton Post” korespondentas Paryžiuje Anatole Shub slaptais kanalais gavo Simo Kudirkos teisme apsigynimo kalbą, kuri buvo paskelbta visuose didžiuosiuose Amerikos laikraščiuose, perduota radijo ir televizijos programose ir paskleista visame pasaulyje didžiųjų spaudos agentūrų.

Teismui pirmininkavo Misiūnas, kaltino prokuroras Petrauskas, o jo ginti buvo paskirtas advokatas Gavronskis. Kudirka gynėjo atsisakė:

“Jei Gavronskis yra garbingas žmogus ir gins mane pagal savo sąžinę, tai jis sau pakenks, o jei nebus garbingas ir vaidins antro prokuroro vaidmenį, kaip dažnai esti politinėse bylose Lietuvoje, tada man užtenka ir vieno prokuroro”.

(Teisėjas Misiūnas, apie 40 metų amžiaus, režimui ištikimas sovietų teisininkas, skiriamas ypatingoms byloms, kuriose sovietų saugumas sprendimus padaro iš anksto. Jis, pav., pirmininkavo “teismui”, kuriame už akių buvo teisiamas buv. Balfo reikalų vedėjas a. a. kun. Lionginas Jankus — L. M.).

Skaityti daugiau: “GRAŽINKITE LIETUVAI NEPRIKLAUSOMYBĘ”

SOVIETŲ ŠNIPAS RIČARDAS VAIGAUSKAS

1971 m. spalio 7 Čikagoje išeinąs “Draugas” paskelbė tokią žinutę:

“Britų vyriausybė paskelbė sąrašą sovietų agentų, kurie užsimaskavę kitokiais titulais, rinko karines ir ūkines žinias ir organizavo sabotažo veiksmus. Tarp tų vardų yra ir tokia pavardė ir charakteristika: Richard K. Vaigauskas, KGB agentas, dirbęs Amerikoj Jungtinių Tautų sekretoriate nuo 1960 iki 1963”.

Vėliau tas pats dienraštis paskelbė žinutę, kad apie Ričardą Vaigauską buvo jau prisiminta “Į Laisvę” 1971 m. gegužės mėn. numeryje, laiškų skyriuje (žiūr. “Į Laisvę” nr. 51 - 88, 2-3 psl. - red.).

Iš patikimų šaltinių patirta, kad Ričardas Vaigauskas, kilęs iš Telšių apskričio, buvo vos keliolikos metų vyrukas, kai rusų kariuomenė 1940 m. okupavo Lietuvą. Už muštynes ir vagystes jau buvo turėjęs reikalų su policija. Komunistams perėmus į savo rankas valdžią, Vaigauskas savanoriškai pasisiūlė jų tarnybon, šnipinėjo savo draugus, kaimynus ir pažįstamus ir netrukus tapo tikru NKVD agentu.

Ruošiant 1941 metų deportacijas, jam buvo patikėtas galutinis savo apylinkės išvežamųjų sąrašų sudarymas. Birželio 13-15 d. d. važinėjosi sunkvežimiais su rusų kareiviais ir dalyvavo žmonių areštuose ir trėmimuose.

Skaityti daugiau: SOVIETŲ ŠNIPAS RIČARDAS VAIGAUSKAS

Su jaunimu į lietuvišką ateitį

Visų mūsų akys krypsta į jaunimą. Ir suprantama kodėl: jis užima vyresniųjų vietas, perima jų dirbamus darbus, kuria naują ateitį. Mums rūpi, kad ši ateitis būtų lietuviška ir atitiktų tuos siekimus, kuriais gyveno bei sielojosi mūsų tautos pirmtakai, ugdydami tautinę sąmonę, kurdami tautinę kultūrą, organizuodami savą valstybę. Tad ir mūsų jaunimas turės tęsti kovą už Lietuvos laisvę ir apsispręsti už svetur gyvenančio lietuvio išlikimą savo tautoje.

Skaityti daugiau: Su jaunimu į lietuvišką ateitį

TALENTINGO LIETUVIO NETEKUS

1970 m. spalio 8 okupacinės valdžios slaptoji policija Vilniuje suėmė ir sunaikino vieną gabiausių jaunosios kartos lietuvių mokslininkų — kalbininką, Vilniaus universiteto profesorių dr. Joną Kazlauską.

Norėdami “Į Laisvę” skaitytojus plačiau supažindinti su prof. Kazlausko asmeniu ir mokslo darbais, perspausdiname iš 1970 metų gruodio mėn. “Pergalės” žurnalo Kazlausko bendradarbio lituanisto Bronio Savukyno straipsnį — Redakcija.

Vis dar sunku apsiprasti su faktu, kad šių metų spalio 8 d., būdamas pačiame kūrybinių jėgų brandume, tragiškai mirė vienas žymiausių lietuvių kalbininkų — Vilniaus Valst. V. Kapsuko universiteto Lietuvių kalbos katedros profesorius, filologijos daktaras Jonas Kazlauskas. Neišsakomai skaudi nelaimė ištiko lituanistikos mokslą ir ne tik jį — Jono Kazlausko mirtis yra didelis nuostolis baltistikai ir indoeuropeistikai. Lietuvių kalbotyra neteko vieno talentingiausių, darbščiausių ir perspektyviausių tyrinėtojų. Universiteto Lietuvių kalbos katedra — energingo, didelės lingvistinės erudicijos profesoriaus, žurnalas “Baltistica” — atsakingojo redaktoriaus, vieno savo steigėjų ir ugdytojų, kurio rūpestis ir triūsas daugiausia pasitarnavo, kad šis leidinys prilygtų rimčiausiems lingvistiniams žurnalams. Lietuvių tauta neteko sūnaus, komunistų partijos nario, visą savo trumpą, bet kūrybinės įtampos kupiną gyvenimą paskyrusio kilniam tikslui — gimtosios kalbos kuo gilesniam pažinimui, kuris, kaip suprato velionis, yra viena stautos savimonės faktorių.

Skaityti daugiau: TALENTINGO LIETUVIO NETEKUS

INFORMACIJOS PROBLEMAS RYŠKINANT

LAISVINIMO VEIKSNIUOSE

DR. PETRAS DAUŽVARDIS, LIETUVOS GENERALINIS KONSULAS ČIKAGOJE, mirė 1971.IX.26. Buvo gimęs 1895.IX.16 Latvijoje; augo Rokiškio apskrityje, Amerikon atvyko 1914. Teisių daktaro laipsni gavo John Marshall teisių mokykloje. Konsularinėje tarnyboje dirbo nuo 1925.

Mirtis iš kovos dėl Lietuvos laisvės fronto išjungė vieną iš pačių žymiųjų tos kovos vadų ir vieną iš narsiųjų kovotojų. Dr. P. Daužvardis savo oficialia pozicija, asmenišku pavyzdžiu, gyvu ir spausdintu žodžiu stiprino savuosius, informavo ir kovai prieš Lietuvos pavergėją telkė svetimuosius.

Dr. P. Daužvardis Lietuvos laisvės problemas svarsto ir atsakymų ieško šiame “Į Laisvę” numeryje spausdinamame straipsnyje “Lietuva ir jos išlaisvinimas”.

K. Petkaus straipsnio papildymai ir patikslinimai

Lietuvos bylos kėlimo ir gynimo laisvųjų tarpe klausimas yra šimtus kartų keltas, nagrinėtas ir diskutuotas mūsų spaudoje, veiksnių ir kitų grupių suvažiavimuose bei eiliniuose lietuvių susirinkimuose. Tą klausimą bandžiau kiek pilniau paliesti “Į Laisvę” žurnalo 1970 metų spalio mėnesio numeryje (žiūr. “Į Laisvę”, nr. 49/86 — “Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe”, 4-13 pusl.). Tame straipsnyje daviau eilę sugestijų bei nurodymų, kaip visas šis reikalas turėtų būti įstatytas į tinkamas vėžes. K. Petkus (slapyvardis? - L. V.) bando savo straipsnyje (žiūr. “Į Laisvę” nr. 52/89 — “Informacijos problema Lietuvos laisvinime”, 30 - 41 pusl.) vėl pažiūrėti į šią problemą iš visų pusių ir rasti jai sprendimą. Atrodo, kad vienu kitu klausimu K. Petkus, rašydamas savo minėtą straipsnį, neturėjo pakankamai davinių ir “paslydo”. Mėginsiu jo tuos “paslydimus” atitaisyti, netikslumus patikslinti ir vieną kitą jo paties prieštaravimą pačiam sau nurodyti.

Skaityti daugiau: INFORMACIJOS PROBLEMAS RYŠKINANT

Daugiau įrašų...

  1. LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS, SPAUDOS IR RADIJO DIENOS
  2. ŽYGIS, PASKELBTAS PRIEŠ DVEJUS METUS
  3. Į KETVIRTĄJĮ KOVOS DĖL LAISVĖS DEŠIMTMETĮ
  4. SVEIKINIMAS PROF. JUOZUI BRAZAIČIUI

Subkategorijos