JAV-BIŲ LB 6-SIOS TARYBOS RINKIMAI IR EKSTREMISTŲ KOVA PRIEŠ ... BRAZDŽIONĮ
LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE
Lietuvių Bendruomenė Jungtinėse Amerikos Valstybėse, šeštą kartą eidama rinkti Tarybos, susidūrė su netikėtomis kliūtimis, pirmą kartą į-nešusiomis į rinkimus nesklandumų ir sąmyšio. Vl-sios Tarybos rinkimai buvo pramatyti 1970 metų gegužės mėn. 16-17 d.d., paruoštos rinkimų taisyklės ir sukurta visa rinkimų aparatūra, kai netikėtai LB garbės teismas paskelbė nutarimą, kad rinkimų taisyklės nesiderinančios su JAV LB įstatais ir tam tikrais nutarimais. “Naujienose" ir dalinai kai kuriuose kituose laikraščiuose pasipylė kaltinimai centro valdybai ir .. .frontininkams, jog siekę rinkimus suklastoti ir LB “valdžią” paglemžti į savo rankas. Buvo raginama rinkimus boikotuoti, jei garbės teismo sprendimo nebūsią paisoma.
Centro valdyba garbės teismo sprendimą pradžioje buvo nutarusi apeliuoti į Tarybos plenumą, bet, atrodo, “dėl šventos ramybės” vėliau jį priėmė, naujai perredagavo rinkimų taisykles ir rinkimus nukėlė į birželio 6-7 d.d. Tačiau “šventoji ramybė” neatėjo. Ta pati spauda, kuri anksčiau grasinimais reikalavo centro valdybą garbės teismo sprendimą priimti, dabar tą pačią instituciją ėmė kaltinti už garbės teismo autoritetui nusilenkimą. Arogantiškam tos spaudos nenuoseklumui progą sudarė New Yorko apygarda, kuri pasijuto nuskriausta, ir nutarė rinkimus boikotuoti.
Viso to sąmyšio nebūtų buvę, jei garbės teismas nebūtų susilaukęs skundo. Skundo autorius kreiptis į teismą pagrindo turėjo, tačiau jo argumentai nebuvo taip svarūs, kaip jis kad dėstė (žiūr. V. Vaitiekūnas “Bendruomenės tarybos rinkimų proga”, “Draugas”, 1970 m. gegužės mėn. 14-15 d.d.). New Jersey ir Pennsylvanijos — Washingtono lietuviai ankstyvesniuosiuose rinkimuose pravesdavo neproporcingai mažą atstovų skaičių ne dėl pačios balsavimo sistemos, bet dėl to, kad tos vietovės kartu su New Yorku priklausė tai pačiai Rytų apygardai ir balsuotojai rinkimuose balsavo už New Yorko kandidatus. Rytų apygardą išdalinus į tris rinkimines apygardas, šiuose rinkimuose tas neproporcingumas savaime būtų dingęs. Tačiau jei jau vienas bendruomenės narys pasiskubino su skundu, garbės teismas neturėjo prarasti galvos ir skubėti su sprendimu. Dar blogiau, kai garbės teismo nariai, pasipylus priekaištams, išsisukinėjančiai aiškinosi, jog jų sprendimas centro valdybos nesaistęs. Tai gera pamoka ateinančiai Tarybai į garbės teismą neskubėti su profesionalais teisininkais, kurie, spręsdami bendruomenės klausimus, perlengvai pasiklysta teisinėje kazuistikoje. Plačių pažiūrų bendruomenininkai tokiose situacijose sugebėtų surasti išmintingesnių sprendimų.
Tačiau pagrindinę įtampą šiuose rinkimuose sudarė tylios ALT-bos pastangos į JAV LB Tarybą infiltruoti didelį skaičių savo šalininkų, kurie Bendruomenę turėjo paversti ALT-bos satelitu. Jau 1969 m. vasarą ALT-bos centro pirmininkas ir sekretorius, važinėdami po Ameriką (išleido 3000 dol. suaukuotų pinigų) savo pranešimais siekė ne tiek informuoti apie savo veiklą, kiek diskredituoti LB centro valdybą. Alto sekretoriaus linkėjimas LB centro valdybos pirmininkui B. Nainiui “Tavęs tuoj nebus” (žiūr. “Akiračiai”, 1970 m. nr. 3/17) nebuvo koks išsišokimas, bet natūralus altiško politikavimo pasireiškimas.
Kokių desperatiškų priemonių altininkai griebėsi, kad okupuotų Lietuvių Bendruomenę, geriausia gali pailiustruoti JAV LB Vakarų apygardos pavyzdys, čia vienas tikslas — sulikviduoti Tarybos narį poetą Bernardą Brazdžionį — net suartino dvi nesutaikomas grupes — altininkus ir daunorininkus.
Iš pavergtos Lietuvos atsiųstas solistas Daunoras 1970 metų balandžio mėn. 4 d. koncertavo Los Angeles, Calif. Ta proga nejuokais susikibo tos dvi grupės. Daunorininkai, veikdami “jaunosios kartos vardu”, savo lyderiu pasirinko dešimt kartų kailį keitusi, 1909 m. gimusį jaunuolį Bronį Railą, altininkų linijose kovėsi Antanas Skirius, Alena Devenienė, Juozas Andrius ir kiti senjorai.
Altininkai daugiau aktyvumo rodė prieš koncertą, daunorininkai —koncertui praėjus. Pats grupės lyderis Los Angeles lietuvių radijo programos metu pasakė kalbą, pasmerkdamas rašytojus, muzikus, ir kt., boikotavusius politišką koncertą, o kiti jo tipo “intelektualai” tuos pačius asmenis terorizavo blogo kvapo privačiais laiškais. Tačiau JAV LB Tarybos rinkimai sudarė gerą progą abiem ekstremistinėm grupėm savo tulžį nukreipti prieš Brazdžionį.
Daunorininkai ant Brazdžionio buvo įniršę, kad nepasidavė jų begaliniam spaudimui, ir koncertui pritarimo nedavė. Altininkams Brazdžionis jau seniai buvo “nekošer” (t. y. “frontininkas”), nes jis, kaip JAV LB V-sios Tarybos narys, visą laiką rėmė platųjį Lietuvių Bendruomenės kelią, o ne ALT-bos peršamą Bendruomenės susinaikinimą. Brazdžionis, bendruomeninkų prašomas, sutiko savo kandidatūrą statyti ir į Vl-ją Tarybą, o Antanas Skirius ryžosi jį su-likviduoti ir pats pasitaryti Tarybos narys.
Pirmoji grupė Brazdžionį boikotavo tyliai, antrieji — organizuotai.
Antibrazdžioninės kovos branduolį sudarė visas Lietuvių Vienybės Sąjūdis, t.y., abu šio sąjūdžio nariai: “centro valdybos pirmininkas” Juozas Andrius ir to "pirmininko” atstovas Vlik-e Antanas Skirius, o taip pat buv. VLIK-o Vykdomosios Tarybos pirmininkė Alena Devenienė. Strategijai išdirbti slaptas susirinkimas vyko Andrių namuose. Bet kad neišryškėtų nemaloni “Lietuvių Dienų” leidėjo kova prieš redaktorių, į konspiraciją buvo įtrauktas kitas kandidatas, ramus ir tolerantiškas visuomenininkas, už Los Angeles ribų Vakarų apygardoje mažiau žinomas žmogus. Ši sąjunga buvo gan patogi, nes Vakarų apygardai buvo duota teisė išrinkti du Tarybos narius. A. Skiriui, kuris, lyg Harold Stassen į Amerikos prezidentus, veik visada kandidatuoja į LB Tarybą (ir pralaimi) , šį kartą laimėjimas atrodė pasiekiamas, nes daunorininkų parama buvo reali. Tad strateginiame susirinkime buvo apsispręsta veikti labai energingai.
Į Phoenix (Ariz.) balsams medžioti altininkai pasiuntė specialų atstovą. Tas asmuo anksčiau buvo gyvenęs Phoenixe ir buvo pažįstamas su tenykščiais, daugiausia senosios išeivijos lietuviais. Tačiau atstovas duotų direktyvų nesilaikė, agitavo už antrąjį kandidatą ir jam iš 42 balsuotojų atvežė 37 balsus. A. Skiriui teko tik 11. Žymiai sėkmingiau “sąmokslininkams” sekėsi bendruomeniškai nepažangioje Long Beach (Calif.) vietovėje, kur nėra net LB apylinkės.
Los Angeles rinkimų būstinėse pats A. Skirius ir ištikimieji bendradarbiai žmonėms į rankas bruko tokį spausdintą lapelį:
"Kadangi JAV LB Centro Valdyba mums iš anksto nepranešus pakeitė Tarybos rinkiminę tvarką, jog iš mūsų Vakarų Apygardos tegalima balsuoti tik už du asmenis, vietoj už pusės išstatytų kandidatų, mes, žemiau pasirašę, prašome mums skirtą balsą atiduoti už šiuos kandidatus: Antaną Mažeiką ir Antaną Skiriu”. Seka 5 pavardės, kurių tarpe ir komp. B. Budriūno. Mažiau Bendruomenės reikaluose besiorientuojantiems asmenims dar pridėdavo, kad visi kiti kandidatai atsisakę ir reikia balsuoti tik už tuos du. Komp. B. Budriūnas, sužinojęs, kad ir jis į tą “rėmėjų” sąrašą įtrauktas, pareiškė, jog jis niekam tokio sutikimo nesąs davęs. Vėliau jo pavardė iš sąrašo buvo išbraukta.
Šios nežmoniškos ir nebendruomeniškos pastangos Vakarų apygardoje sąmokslininkams neatnešė lauktų rezultatų: Brazdžionis tapo išrinktas, Skirius — ne.
Altininkams nepasisekė ir visoje Amerikoje. Tarybon išrinktus 35 narius apytikriai galima klasifikuoti taip: tikrų bendruomenininkų — 20, tikrų altininkų — 4, neaiškių — 11.
Bendruomenė rinkimuose nesuklupo, linkėtina, kad nesukluptų ir veikloje.
P. P. Vaišvila
LAISVĘ” žurnalo naujas adresas:
“Į Laisvę”
Post Office Box 34461
Los Angeles, California 90034
