Partizanai: Istorija ir dabartis

“MOLOTOVO KOKTEILIŲ” BLOŠKĖJAI AR DIEVOTI LEPŠIAI

IDĖJOS SPAUDOJE

Bolševikų revoliucijos 50 metų sukakties proga daugelyje laisvojo pasaulio sostinių vyko puotos sovietų atstovybėse. Jose laisvės ir humanizmo atstovai kėlė tostus su genocido ir tironijos atstovais. Bet kai kur atsirado tos ciniškos politikos trukdytojų. Kanadoje prie sovietų atstovybės susitelkę puotos trukdytojai net langus bolševikams iškūlė ir sienas raudonu rašalu aptaškė. Ryšium su tuo, pasak “Tėviškės žiburių”, pasipiktino net toks santūrus Toronto dienraštis kaip “The Globe and Mail”. Nors “Tėviškės Žiburiai” taikliai pastebėjo, kad “labai keistas teisingumas tų, kurie smerkia palyginti nedidelius demonstrantų išsišokimus, bet nemato daug didesnės negerovės”, bet, savo ruožtu, pareiškė ir tam tikro rezervuotumo bolševikinės puotos trukdytojų atžvilgiu. Esą “akmenukai į ambasados langus, raudoni dažai ant jos laiptų nėra girtinas dalykas” ("Tėviškės žiburiai”, 1967.11.30). O negirtini dalykai yra ir nevartotini. Bet ar toks "Tėviškės žiburių” nusistatymas yra girtinas ?

Ieškodami atsakymo, sugretinkime “Tėviškės žiburių” nusistatymą su JAV liberalinės minties žurnalo “Youth and Freedom” ir su katalikiškos minties “Pax Romana Journal” atitinkamais nusistatymais.

"Youth and Freedom” (1967, Nr. 3) rašo apie studentų prievartinius pasireiškimus:

“Mes visi esame kieno nors kuo nors įskaudinti.. . (Todėl) daugelis mūsų marširuoja, šūkauja, piketuoja. Kai kurie svaido kiaušinius. Kiti verčiau griebias akmenų. Pasitaiko ir tokių, kurie bloškia “Molotovo kokteilį”. Ginklų pasirinkimas priklauso nuo to, kokio stiliaus susidūrimo siekiama. (Sū-sidūrimo) išraiškos forma turi atitikti skriaudos substanciją ... Ne-apsiskaičiavimas bus, kai vietoj rašalo butelio sviedžiama plyta ..

Skaityti daugiau: “MOLOTOVO KOKTEILIŲ” BLOŠKĖJAI AR DIEVOTI LEPŠIAI

KALBA AMERIKOS BALSAS

JAV-BIŲ INFORMACIJA LIETUVAI

“Amerikos Balsas kalba į Lietuvą.”,    —tokiais žodžiais du kartu dienoje pradedamos lietuviškos Amerikos Balso radijo programos. Pavergtojoje Lietuvoje žmonės jų labai klauso, nors perdaug ir nevertina. Priešingai, dažniausiai apie jas iš-sireiškia kaip apie “labai blogas”.

Amerikos Balsas pirmą kartą lietuviškai prakalbo 1951 metų vasario mėnesio 16 dieną. Lietuvių visuomenė tai sutiko su dideliu entuziazmu, nes buvo palaikyta ženklu, jog Amerikos vyriausybė aiškiau angažuojasi už Lietuvos nepriklausomybę. Ilgainiui veiksniai ir visuomenė apie tas transliacijas veik visai pamiršo. Amerikos vyriausybė Amerikos Balso programas kelis kartus reformavo, lietuvišką skyrių siaurino, ir iš 12 transliacijų dienoje suredukavo į dvi pusvalandines programas.

Sovietai pradžioje AB programas trukdė. Vėliau, santykiams tarp JAV ir Sovietų Rusijos gerėjant, AB programos taikėsi prie naujo politikos kurso. Trukdymai silpnėjo, o dabar veik visai sustojo. Ir iš tiesų nebėra ko betrukdyti, nes siunčiamos žinios sovietinei santvarkai nebėra pavojingos.

Skaityti daugiau: KALBA AMERIKOS BALSAS

AUSTRALIJOS LIETUVIŲ PASTANGOS KOVOJE DĖL LIETUVOS LAISVĖS

Senieji ir naujieji Australijos lietuviai. Senų emigrantų Australijoje kaip ir nebuvo. Maža grupelė, apie 30 lietuvių, 1929 metais Sydney mieste buvo įkūrę Australijos Lietuvių Draugiją, kurios veikla dėl suprantamų priežasčių negalėjo būti naši.

Po antrojo pasaulinio karo apie 8,000 lietuvių pasiekė Australiją. Jie pasklido po visą platų kontinentą. Naujieji lietuviai imigrantai buvo surišti dviejų metų darbo sutartimi. Krašto imigracijos departamentas parūpino jiems darbus ir gyvenamas vietas, tuo būdu planingo ir kompaktinio įsikūrimo negalėjo būti. Pasibaigus darbo sutarčiai, buvo galima gyvenvietę pakeisti, bet kelionės išlaidos, nežinomos gyvenimo sąlygos kitose vietovėse, butų stoka ir kiti sunkumai nulėmė taip, kad beveik visi pasiliko ten, kur buvo valdžios paskirti pirmiesiems darbams. Didesnės lietuvių bendruomenės — Sydney, Melbourne, Adelaide ir kitos — pradėjo lietuvišką veiklą, ypač susibūrę apie lietuvius kapelionus, kurie lyg ir sudarė savųjų parapijų užuomazgas. Greitai atsirado spauda ir įvairios organizacijos bei kiti kolektyviniai junginiai.

Didelis lietuvių nubyrėjimas. Apie 3,000 lietuvių pasiliko toli nuo minėtų tautinių židinių ir, galima sakyti, jie patys ir jų vaikai yra jau nutautėję. Kiti lietuviai (apie 5,000) tebėra dar gyvi lietuviškai veiklai, bet, toli gražu, ne visi yra aktyvūs: tik maždaug pusė jų aktyviai dalyvauja organizuotoje lietuviškoje veikloje.

Skaityti daugiau: AUSTRALIJOS LIETUVIŲ PASTANGOS KOVOJE DĖL LIETUVOS LAISVĖS