LAIVAS

Kaip tau sudie pamojuoti,
Kai vilnis sušlamės,
Mažas, vienišas luote,
Gyvas viršum gelmės.

Jau nebaigtoji kelionė
Kyla debesimis ...
O, pasiliki, Čiurlionį,
Būk su mumis —

Pasiliki išplaukdamas,
Nesugrįžtamas grįžk, —
Tavęs netekdamas, tavęs belaukdamas,
Krūpčioja žiburys.

KAZYS BRADŪNAS Iš “Sonatos ir fugos”

Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą

BRITO PATARIMAI LIETUVIAMS

Pašnekesys su Rapliael Sealey, Anglijos ir JAV-bių universitetų profesoriumi, anglu, šimtu procentų atsidavusiu Lietuvos ir lietuvių reikalams

Raphael Sealey (1927. VIII.14) anglas, sen. amžių istorikas. Mokslą baigęs savo gimtajame krašte, Anglijoje. Studijų šaka—istorija ir filosofija. Senovės istorijos studijas gilino Tuebingen’o ir Hamburg’o (Vakarų Vokietija) universitetuose 1952 - 1953 metais. 1955 metais pradėjo mokytis lietuvių kalbos, kuria laisvai šiuo metu kalba ir rašo. Mokydamasis lietuvių kalbos, susipažino su poete Danguole Sadūnaite ir ją 1957 metais vedė. Veikliai reiškėsi Anglijos lietuvių visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime. Prieš kelerius metus persikėlė į JAV-bes. Šiuo metu profesoriauja Buffalo (New York) universitete, nuo rudens persikelia į Berkeley (California) universitetą. Pilnai įsiliejęs į lietuvių veiklą

JAV-se, yra aktyvus LB narys, užimąs LB apylinkės valdybos postą. Verčia lietuvių autorius į anglų kalbą.

—    Kada ir kokiom aplinkybėm pradėjote domėtis lietuvių literatūros bei kultūros klausimais?

—    1951 m. vasarą, baigdamas pagrindinius Oxfordo universiteto mokslus, buvau susidomėjęs lyginamąja indoeuropiečių kalbotyra. Paskaitęs kažkur, kad lietuvių kalba dar ir dabar išlaiko daug senoviškų bruožų, nusipirkau įžanginę knygą apie ją, būtent: — A. Leskien’o “Litauisches Lesebuch”. Knyga pateikia gausius skaitymus iš senesnės literatūros, žodynėlį ir gana išsamią gramatikos apžvalgą. Mano atžvilgiu ji turėjo tik vieną ydą: anais laikais dar nemokėjau vokiškai skaityti. Po keturių metų, pasisvečiavus Vokietijoje, susidomėjimas kalbotyra vėl atgijo; ėmiausi rimtai mokytis lietuvių kalbos ir netrukus susipažinau su savo būsima žmona, kuri greitai pasidarė man gyvu kalbos vadovėliu.

Skaityti daugiau: Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą

NAUJI RELIGINĖS LAISVĖS SUVARŽYMAI

PAVERGTOJE LIETUVOJE

1966 metų gegužės mėn. 12 d. Lietuvos komunistinė valdžia paskelbė naujus baudžiamojo kodekso 143-jo straipsnio papildymus apie religinius kultus ir įsaką dėl administracinės atsakomybės už įstatymų apie religinius kultus pažeidimą. Šiuos nuostatus kurijos turėjo išsiuntinėti visiems kunigams.

Užsienio spaudoje tie įstatymų papildymai buvo aiškinami kaip religinės priespaudos sušvelninimas. Buvo paminėta tik viena tų papildymų pastraipa, kurioje sakoma, kad piliečio religinės pažiūros negali būti priežastimi jo pašalinimui iš darbo ar mokymo įstaigos ar priėmimui į darbą ar kitų kokių esminių piliečio teisių apribojimui. Bet komentatoriai visai nepaminėjo kitų įstatymo papildymų pastraipų, kurios labai suvaržo religinę laisvę ir skiria kalėjimo ir pinigines bausmes. Tai matyti iš viso paskelbto įstatymo papildymų teksto, kuris duodamas čia.

“LTSR Aukščiausios Tarybos ir Vyriausybės žiniose” (1966 metų gegužės mėn. 20 d., Nr. 14) yra atspausdinti tokie Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsakai:

Nr. 96 — Dėl atskirų papildymų Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso ir Lietuvos TSR baudžiamojo proceso kodekso 143-jame straipsnyje:

Skaityti daugiau: NAUJI RELIGINĖS LAISVĖS SUVARŽYMAI

DARBAI IR ĮVYKIAI

LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBŲ IR ŽYGIŲ APŽVALGA

PAVERGTOJE LIETUVOJE: —

•    Nauji religinės laisvės suvaržymai

•    Katalikų Bažnyčios vargai

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI: —

•    Didėjanti trintis tarp VLIK-o ir ALT-bos 

LIETUVIŲ INFORMACIJA SVETIMIESIEMS: —

•    Svetimųjų informavimo dabartinė padėtis ir ateities galimybės

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE: —

•    Rezoliucijoms Remti Komiteto pastangos perkelti Lietuvos bylą į Jungtines Tautas

TAUTINES DRAUSMĖS KLAUSIMAS: —

•    Veržimasis į koegzistenciją 

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE: —

•    JAV-bių LB Penktosios Tarybos rinkimai 

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE: —

•    Vyr. Tarybos pasiskirstymas veiklos sritimis

•    Lietuvių Fronto Bičiulių 11-ji studijų savaitė

•    Lietuvių Fronto Bičiulių rytų apygardos suvažiavimas

•    Amžinybėn iškeliavęs Juozas Ąžuolaitis

JAUNIMO PASTANGOS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE:

•    Jaunimas beldžiasi į “Free Europe” duris 

NAUJOS KNYGOS: —

•    Laikas, apšviestas idealų

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

KATALIKŲ BAŽNYČIOS VARGAI

DVASIŠKIŲ PADĖTIS

Šiuo metu Lietuvoje yra 850 kunigų. Iš jų per 100 dėl senatvės, ligos ar kitų priežasčių yra nedarbingi. Visi kunigai, išskyrus mažą dalį perdaug geriančių, laikosi gerai ir atlieka savo pareigas labai uoliai. Kai kurie aptarnauja po dvi parapijas. Materialiniu atžvilgiu kunigai gyvena pakenčiamai. Kai praėjusiais metais komunistinė valdžia pradėjo kolūkiečiams mokėti pensijas (nors ir labai nedideles), tai žmonės daugiau pradėjo aukoti mišioms. Daugelis kolūkiečių savo pirmąją pensiją nešė pas kunigus užprašyti mišioms. Tuo būdu šiuo metu kunigai komunistų pavergtoje Lietuvoje netrūksta mišių stipendijų.

SUMAŽĖJĘ PAŠAUKIMAI

Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje Kaune šiais metais mokosi 28 klierikai. 1966-1967 mokslo metų pradžioje valdžia leido priimti 10 naujų kandidatų. Tuo metu buvo 30 klierikų. Po kiek laiko paaiškėjo, kad du iš naujų kandidatų neturi pašaukimo, ir jie buvo atleisti. Į tų dviejų atleistųjų vietą būtų buvę galima priimti du naujus, bet nebuvo norinčių stoti į seminariją. Pašaukimai labai sumažėję. Jaunuolių, neatlikusių karinės tarnybos, neleidžiama priimti į seminariją, šį pavasarį 10 klierikų buvo įšventinti kunigais. Klierikų ir bendrai seminarijos išlaikymui parapijų bažnyčiose daroma vieną kartą į metus sekmadieninė rinkliava. Tikintieji aukoja seminarijai dosniai. Kauno katedroje seminarijai skirtą sekmadienį surenkama apie 600 rublių.

Skaityti daugiau: KATALIKŲ BAŽNYČIOS VARGAI

Daugiau įrašų...

  1. LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI
  2. SVETIMŲJŲ INFORMAVIMO DABARTINĖ PADĖTIS IR ATEITIES GALIMYBĖS
  3. REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO PASTANGOS PERKELTI LIETUVOS BYLĄ Į JUNGTINES TAUTAS
  4. VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

Subkategorijos