SVETIMŲJŲ INFORMAVIMO DABARTINĖ PADĖTIS IR ATEITIES GALIMYBĖS
LIETUVIŲ INFORMACIJA SVETIMIESIEMS
Dažnas iš mūsų padejuojame, kad mažai tekalbama ir terašoma lietuvių ar Lietuvos klausimais amerikiečių, britų, kanadiečių ar australiečių spaudoje. Dėl to kalti esame mes patys.
Informacijos dabartinė padėtis
Pagrindinį dėmesį lietuviai skiria angliškai kalbantiems žmonėms. Kitų informavimas yra žymiai blogesnėję padėtyje. Čia tekalbėsime tik apie lietuviškų reikalų išnešimą į angliškai kalbančiųjų tarpą.
Negalima sakyti, kad šioje srityje nieko nedaroma, čia rodoma nemaža pastangų, bet to toli gražu nepakanka. Jei tik mūsų veiksniai ir kitos centrinės organizacijos parodytų daugiau iniciatyvos, sumanumo ir išradingumo, lietuvių reikalai ir Lietuvos bylos klausimas būtų linksniuote linksniuojamas angliškoje spaudoje ir radijo bei televizijos programose.
Geresnio ir pilnesnio perijodinio leidinio svetimiesiems, galima sakyti, neturime. Tiesa, jaunieji mūsų intelektualai jau kuris laikas leidžia “Li-tuanus”. Šis žurnalas išeina retai ir yra skiriamas daugiau ar mažiau angliškajai inteligentijai. Pradžioje tas žurnalas buvo patriotiškai lietuviškas, gi paskutiniu metu padėtis yra pasikeitusi. Dr. T. Remeikio, to žurnalo redaktoriaus, galvosena lietuvių ir Lietuvos dabarties ir ateities klausimais daugeliui iš mūsų yra nepriimtina. Tas atsispindi jo redaguojamame žurnale.
Pabaltiečiai leidžia ‘‘The Baltic Review”. Šis žurnalas ir išviršiniai ir turinio atžvilgiu yra skurdokas: išeina tik tris kartus per metus. Kiek žinoma, to žurnalo tiražas yra labai ribotas. Žurnalo redaktoriumi yra latvis Alfreds Berzins, iš lietuvių jam talkina dr. B. Nemickas.
Marijonų leidžiamas “The Marian” paskutiniu metu yra nepaprastai pagerėjęs. Už tai reikia pagirti dabartinius to žurnalo redaktorius: kun. V. Bagdonavičių, MIC, ir kun. dr. J. Prunskį. Praeityje tas leidinys buvo visai nulietuvintas. Be abejo, tas lietuvių katalikų žurnalas pasiekia eilę ne lietuvių, tačiau, kiek žinoma, tokių asmenų skaičius yra ribotas.
Šis žurnalas skiriamas pirmoje eilėje lietuvių kilmės katalikams amerikiečiams, kurie nebemoka lietuvių kalbos.
“Lietuvių Dienų” žurnalas turi anglišką, skyrių. Tą skyrių praplėtus ir patobulinus, šis žurnalas galėtų atlikti didelę misiją angliškai kalbančių lietuvių tarpe.
VLIK-as bando informuoti angliškąją spaudą ir kitas institucijas savo leidžiamu anglų kalba biuleteniu. Biuletenis išleidžiamas retokai, žinios ir žinutės dažnai pasenusios; biuletenis ruošiamas ne spaudos specialistų ir neišlaiko angliškos spaudos reikalavimų, šimtai ir tūkstančiai biuletenių (tik žymiai geresnių, patrauklesnių ir aktualesnių) pasiekia laikraščių redakcijas ir radijo bei televizijos stotis. Laikraštininkai ir radijo ir televizijos komentatoriai nė nežvilgterėja į visus tuos biuletenius, ir jie visi atsiduria šiukšlių dėžėse. Amerikiečių (ir bendrai angliškos) spaudos, radijo ir televizijos informavimas turi būti visai kitoks. Taigi, visos VLIK-o pastangos šioje srityje yra tik pinigo ir laiko eikvojimas.
Paskutinių kelerių metų laikotarpyje yra išleista ne viena puiki knyga apie Lietuvą anglų kalba. Paminėtini tų geresnių knygų autoriai: dr. V. S. Vardys, dr. A. E. Senn, dr. A. N. Tarulis, dr. J. J. Stukas ir kit. Gaila, kad dr. J. J. Stuko knyga (Awakening Lithuania) nebuvo išleista kurio nors universiteto ar kitos rimtos ir žinomos leidyklos.
Ateities galimybės
Iki šiol visą mūsų informaciją svetimiesiems tvarkė ir tvarko mėgėjai. Žinoma, kol padėtis nepasikeis, nė negalime tikėtis geresnių rezultatų.
Knygos ir leidiniai. Kasmet turime išleisti bent porą ar daugiau gerų knygų ar leidinių svetimiesimes. Knygos ar leidiniai turi būti paruošti gerai ir rimtai, patriotinei lietuvių visuomenei priimtinoje dvasioje, ir išleisti rimtų ir žinomų amerikiečių leidyklų. Nei ALT-ba nei VLIK-as iki šiol nerodė šioje srityje iniciatyvos. To darbo turėtų imtis PLB, suformuodama stiprią tam tikslui komisiją ir kasmet surasdama piniginių išteklių tam reikalui.
Lltuanus fundacija turi tam tikrų užsimojimų šioje srityje. Dėti ypatingų vilčių į tą vienetą nė negalime dėl kelių priežasčių: (1) ši fundacija neturi jokio užnugario; (2) Nėra jokios garantijos, kad ši institucija išsilaikytų ilgesnj laiką; (3) Valdybos narių tarpe yra asmenų, kurie darosi nebepriimtini patriotinei lietuvių visuomenei. Šiuo metu fundacijai pirmininkauja Valdas Adamkavičius. Jis visais atvžilgiais pozityvus vyras. Jei jis "apvalys” tą instituciją nuo tam tikro elemento, galės tikėtis apčiuopiamesnės paramos iš patriotinės lietuvių visuomenės.
Informacijos biurai. Būtų idealu, jei pavyktų visoms centrinėms lietuvių organizacijoms įsteigti vieną ir stiprų informacijos biurą su savo įstaiga Washingtone. VLIK-as, LLK-tas ir PLB bando šį bei tą ta linkme daryti. Tie trys vienetai yra delegavę į specialią komisiją po porą asmenų: VLIK-as — R. Kezį ir V. Sniečkų. LLK-tas — dr. J. Puziną ir V. Vaitiekūną, PLB — kun. G. Sabataitį, S.J. ir E. Čekienę. Nė vienas iš jų nėra tos srities specialistas. Ta komisija turės surasti specialistą — profesionalą, ir tos institucijos apmokėti jam už darbą. ALT-bai, kuri visus niekina, atrodo, šis darbas nė nerūpi.
Kiekviena didesnė lietuvių bendruomenė turėtų suorganizuoti informacijos biurą savo vietovėje. LB apylinkių vadovybėms tiktų imtis i-niciatyvos tokius biurus suorganizuoti ir juos išlaikyti.
Lietuvių katalikų pastangos. JAV-bių katalikai turi gausią, pajėgią ir įtakingą spaudą. Lietuviški reikalai gauna toje spaudoje dažnai daugiau dėmesio, negu kad kituose amerikiečių laikraščiuose ir žurnaluose. Katalikų spaudoje galėtume gauti keliariopai daugiau vietos, jei tik parodytume daugiau pastangų ir mokėtume prieiti prie amerikiečių katalikiškų laikraščių bei žurnalų redaktorių.
Lietuvių Romos Katalikų Kunigų Vienybė Amerikoje ir Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija turėtų imtis iniciatyvos įsteigti specialų informacijos centrą informuoti katalikiškąją spaudą ir katalikų radijo ir televizijos programas. Čia tiktų vysk. V. Brizgiui visu savo autoritetu šį reikalą paremti. Jam pavyko sutelkti apie $500,000 Šiluvos koplyčios įrengimui. Nėra abejonės, jam be vargo pavyktų suorganizuoti finansinę paramą lietuvių katalikų informacijos centrui išlaikyti. Geros valios lietuviai jam visomis išgalėmis padėtų.
Katalikų Federacija ir Kunigų Vienybė turėtų susirūpinti ir knygų leidimu. Šios institucijos turėtų išleisti kasmet bent po vieną puikią knygą svetimiesiems.
Finansinių resursu sutelkimas. Visų šių planų įgyvendinimui reiktų didelių finansinių resursų. Visi tie, kurie iki šiol aukoja šimtams kilnių tikslų, be abejo, neatsisakytų išmesti dar po vieną kitą dolerį. Organizacijos, draugijos, klubai ir visi kiti vienetai, kurie išleidžia dideles sumas beprasmiškiems metraščiams ar kitiems panašiems leidiniams, turėtų tuos pinigus skirti svetimųjų informavimui. Lietuvių Fondas galėtų kasmet skirti po tam tikrą sumą knygų leidimui svetimomis kalbomis. Lietuvių visuomenė nėra šykšti, kai mato, kad jų pinigai naudojami kilniems ir “degantiems” tikslams. (-cc.)
