KATALIKŲ BAŽNYČIOS VARGAI

DVASIŠKIŲ PADĖTIS

Šiuo metu Lietuvoje yra 850 kunigų. Iš jų per 100 dėl senatvės, ligos ar kitų priežasčių yra nedarbingi. Visi kunigai, išskyrus mažą dalį perdaug geriančių, laikosi gerai ir atlieka savo pareigas labai uoliai. Kai kurie aptarnauja po dvi parapijas. Materialiniu atžvilgiu kunigai gyvena pakenčiamai. Kai praėjusiais metais komunistinė valdžia pradėjo kolūkiečiams mokėti pensijas (nors ir labai nedideles), tai žmonės daugiau pradėjo aukoti mišioms. Daugelis kolūkiečių savo pirmąją pensiją nešė pas kunigus užprašyti mišioms. Tuo būdu šiuo metu kunigai komunistų pavergtoje Lietuvoje netrūksta mišių stipendijų.

SUMAŽĖJĘ PAŠAUKIMAI

Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje Kaune šiais metais mokosi 28 klierikai. 1966-1967 mokslo metų pradžioje valdžia leido priimti 10 naujų kandidatų. Tuo metu buvo 30 klierikų. Po kiek laiko paaiškėjo, kad du iš naujų kandidatų neturi pašaukimo, ir jie buvo atleisti. Į tų dviejų atleistųjų vietą būtų buvę galima priimti du naujus, bet nebuvo norinčių stoti į seminariją. Pašaukimai labai sumažėję. Jaunuolių, neatlikusių karinės tarnybos, neleidžiama priimti į seminariją, šį pavasarį 10 klierikų buvo įšventinti kunigais. Klierikų ir bendrai seminarijos išlaikymui parapijų bažnyčiose daroma vieną kartą į metus sekmadieninė rinkliava. Tikintieji aukoja seminarijai dosniai. Kauno katedroje seminarijai skirtą sekmadienį surenkama apie 600 rublių.

Seminarijos vadovybė šiuo metu yra tokia: Kun. dr. V. Butkus (studijavęs Romoje) — rektorius; kun. Pr. Tamulevičius — dvasios tėvas; kan. R. Stundžia — prokuratorius. Seminarijos profesoriai — dėstytojai: kun. dr. V. Butkus (moralinė teologija); kun. J. Preikšas (dogmatinė teologija, šv. Rašto naujasis testamentas), kun. dr. R. Krikščiūnas (kanonų teisė), kan. St. Telksnys (fundamentalinė teologija, šv. Rašto senasis įstatymo egzegezė ir urbanitatis), kun. Pr. Tamulevičius (liturgika, giedojimas ir graikų kalba), kun. J. Stakauskas (Bažnyčios istorija), kun. L. Lešinskas (lotynų kalba, komunizmas) ir kun. J. Žemaitis (asketika, iškalba ir kit.).

BAŽNYČIOS APKRAUTOS MILŽINIŠKAIS MOKESČIAIS

Komunistinė valdžia Lietuvoje yra apdėjusi bažnyčias nepaprastai dideliais mokesčiais. Pavyzdžiui, Kauno katedra turi mokėti į metus 6,000 rublių, Lygumų bažnyčia — 2,000 rublių, Plungės — 7,000 rublių, Kurtuvėnų — virš 3,000 rublių, Šaukėnų — 130 rublių (bažnyčia yra labai maža ir iš lentų pastatyta). Mūrinės bažnyčios bažnytkaimiuose bei miesteliuose yra apkrautos didesniais mokesčiais, negu kad miestų mūrinės bažnyčios. Iki šiol beveik visos bažnyčios įstengia surinkti reikiamas sumas mokesčiams apmokėti.

KAUNO KATEDROJE IŠDALINTA 360,000 KOMUNIJŲ

Jubiliejiniai konsiliumo atlaidai komunistų pavergtoje Lietuvoje praėjo pakilioje religinėje nuotaikoje. Vyskupas J. Labukas atlaikė pontifikalines mišias didesniuose Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos miestuose (Kaune, Ukmergėje, Kėdainiuose, Šiauliuose, Raseiniuose, Vilkaviškyje, Marijampolėje ir kitur). Išklausyti šv. mišių ir laimėti atlaidus susirinkdavo po keliolika tūkstančių žmonių. Tikintieji ta proga gausiai ėjo prie šv. sakramentų. Tokie vyskupo apsilankymai labai paskatino žmones priimti ir sutvirtinimo sakramentų. Pavyzdžiui, iš Ukmergės po to atvyko į Kauno katedrų (tik Kauno katedroje vysk. Labukas gali teikti sutvirtinimų) priimti sutvirtinimo sakramento daugiau kaip 8,000 vaikų, jaunimo ir suaugusių.

Kauno katedroje 1966 metais buvę išdalinta virš 360,000 komunijų. Pats vysk. Labukas kasdien per savo mišias 7 val. ryto užtrunkųs daugiau pusvalandžio, bedalindamas komunijų. Tikėjimas komunistų pavergtoje Lietuvos esąs dar labai gyvas: gana daug žmonių atlieka išpažintį, eina prie šv. Komunijos, krikštija vaikus (apie 80 proc.), kiek mažiau priima paskutinį patepimų. Gana sumažėjusios bažnytinės santuokos— 50 proc. susituokiančio jaunimo tenkinasi tik civiline (komunistine) santuoka.

DU VYSKUPAI NAMŲ AREŠTE

Buvo darytas bandymas išlaisvinti iš tremties ir namų arešto vyskupų J. Steponavičių ir vyskupų V. V. Sladkevičių. Bažnyčios vadovai planavo pradžioje gauti komunistinės valdžios leidimų paskirti tuos du vyskupus bent parapijų klebonais arti Vilniaus ar Kauno, o paskui pamažu įjungti ir į vyskupijos valdymų, pavedant jiems kokias nors pareigas kurijose. Tuo reikalu buvo tariamasi su kulto komisaru Rugienium. Vysk. J. Steponavičiaus atžvilgiu Rugienius iš karto pasisakė griežtai neigiamai ir nesileido į pasitarimus, o dėl vysk. V. Sladkevičiaus — sutiko, kad jis būtų perkeltas į parapijų arti Vilniaus. Po kiek laiko Rugienius pasiuntė pas vysk. V. Sladkevičių į Nemunėlio Radviliškį du savo žmones aptarti eventualaus jo perkėlimo klausimų į kitų vietų. Vysk. V. Sladkevičius tačiau nesileidęs su tais Rugieniaus žmonėmis į kalbas ir pasakęs jiems, kad jam esu nebloga gyventi ir Nem. Radviliškyje. Netrukus po to vysk. V. Sladkevičius buvo pakviestas atvykti pas Rugienių, kuris pasakė, kad jis galįs būti perkeltas iš Nem. Radviliškio arčiau prie Vilniaus parapijos klebonu, bet turėsiųs vengti savo darbe ir veikloje bet kokių išsišokimų prieš nustatytų tvarkų. Vysk. V. Sladkevičius pradėjęs Rugieniui oponuoti, kaltindamas komunistus, kad jie žaloją jaunimų ir vaikus, atitraukdami juos nuo tikėjimo. Vysk. V. Sladkevičius pareiškęs, kad jis, kaip vyskupas, negalėsiųs to toleruoti. Ginčas tarp vysk. V. Sladkevičiaus ir Rugieniaus buvęs labai karštas. Rugienius jį nutraukęs, sakydamas: “Grįžki į Nem. Radviliškį ir gyvenki ten”.

PUTINAS SUSITAIKĖ SU KATALIKŲ BAŽNYČIA

Poetas ir rašytojas Vincas Mykolaitis - Putinas (ekskunigas), neseniai miręs Lietuvoje, susitaikė su Katalikų bažnyčia 1966 metais. Apaštalų sostas nuėmė ekskomuniką (jis buvo degraduotas ir ekskomunikuotas 1936.II.7) ir leido jam bažnytiniai susituokti su E. Kvedaraite, su kuria jis, civiliai susituokęs, gyveno jau nuo 1936 metų. Vincas Mykolaitis - Putinas moterystės sakramentą priėmė 1966 metais Vilniuje. Šį įvykį labai giliai ir džiaugsmingai pergyvenęs pats V. Mykolaitis - Putinas, o taip pat ir jo žmona.

ATOSLŪGIS ATEISTINĖJE PROPAGANDOJE

Paskutiniu metu jaučiamas Lietuvoje tam tikras ateistinės propagandos atoslūgis. Didieji laikraščiai (Tiesa, Komjaunimo Tiesa, Valstiečių Laikraštis, Tarybinis Mokytojas) ir žurnalai (Mokslas ir Gyvenimas, švyturys, Jaunimo Gretos, Tarybinė Mokykla, Pergalė, Komunistas ir kiti) mažai berašo apie ateistų veiklą ir mažai bepuola tikėjimą, Bažnyčią ir kunigus. Gal būt ši spauda aptildė kovą prieš tikėjimą dėl to, kad ji patenka į užsienį. Užsieniui sovietai gi nori parodyti savo tariamai pakeistą veidą. Tuo tarpu lokalinė spauda (rajoniniai laikraščiai) tebėra agresyvūs tikėjimo ir Bažnyčios atžvilgiu. Nesireklamuodami perdaug, tebeveikia ateistų būreliai mokyklose.

KOMUNISTAI PLATINSIĄ MALDAKNYGES

1966 metų pradžioje į Vilnių buvęs atvykęs iš Maskvos aukštas Sovietų Sąjungos ateizmo propagandos pareigūnas. Jis buvęs sukvietęs į Vilnių žymesniuosius Lietuvos ateizmo skelbėjus ir jiems kalbėjęs apie propagandos sušvelninimą, apie reikalą keisti taktiką. Tam pareigūnui pasakojant, kad pats Podgorny (Sovietų Sąjungos "prezidentas”) lankėsi pas Popiežių ir kad Lietuvos katalikams leista atspausdinti Apeigyną ir greitai būsiąs išleistas dargi mišiolėlis (maldaknygė), vienas vietinių ateistų replikavęs: “Tai ko gero gal mums reikės tą maldaknygę ir platinti?” Anas maskvietis atsakęs: “Jei bus įsakyta, tai ir platinsite!” Tada keli vilniečiai ateistai pamoję ranka ir palikę posėdžio salę.