Partizanai: Istorija ir dabartis

QUO VADIS, STUDENTIJA?

ANTANAS MUSTEIKIS

Kadangi nėra neutralių mokslo institucijų, kurios rūpintųsi vien moksline pažanga, yra neišvengiama, stojant į kolegiją, pasirinkti atitinkamą vietą plačioje liberalizmo - konservativizmo skalėje.

Ką pasirinkti?

Augant pramonei ir specializacijai su automatiškumu, keičiasi darbo jėgos poreikiai. Lengva pastebėti, kaip mažėja neįgudusių, nespecializuotų darbininkų pareikalavimas, o didėja profesinių ir pusiau profesinių užsiėmimų sritys. Net ir tos pačios profesijos didina išsimokslinimo apimtį ir tam skiriamą laiką. Pvz., mokytojų seminarijos ar gailestingųjų seserų kursai yra pakeičiami į pedagoginius institutus ar kolegijas bei universitetus. Yra visai natūralu tad matyti didesnį kiekį jaunimo lankant aukštojo mokslo institucijas.

Didžioji vad. tremtinių banga išsisklaidė JAV, kur jaunoji karta turi didžiausią aukštojo mokslo institucijų pasirinkimą —per du tūkstančius kolegijų bei universitetų. Tokiame mokslaviečių miške lengva pasiklysti. Vadinami kolegijų vadovai (informaciniai leidiniai) pateikia daug reikalingų žinių apie kolegijų dydį, pobūdį (vyrams, moterims ar abiems lytims), institucijos amžių, mokslo priemones, studentų proporciją profesoriams ir kt. Kartais tie vadovai bandydavo išrikiuoti porą šimtų geriausių kolegijų pagal eilę, pradėdami Harvardu, Yale, Princetonu ir Kolumbija, tik niekas negalėjo sutikti, kad jų naudojami kriterijai būtų patikimi. Pagrindžiai tačiau jie ir dabar yra rūšiuojami pagal priklausymą profesinėms regionų kolegijų organizacijoms, kurios pripažįsta ar atmeta savo narius po periodinių patikrinimų, susijusių su kolegijų mokslo lygiu ir t.t. Vadovuose taip pat rasime sausas žinias, ar kolegijos yra valstybinės ar privačios, o apie pastarąsias bus nurodyta, ar jos susijusios su religine globa (sektinės) ar “grynai” pasaulietinės. Tačiau juose nerasime nuorodų į pasaulėžiūrines linkmes, vyraujančias aukštojo mokslo institucijose, tartum jos galėtų būti visai neutralios, neįtaigojančios

studentų. Sąmoningam studentui ideologinės bei pasaulėžiūrinės linkmės gali nemažiau rūpėti kaip nepastovių kriterijų mokslo lygis. Todėl ir pateiksime šiek tiek duomenų apie galutines vertybes amerikiečių kolegijose, kurie naudingi žinoti mūsų studentams ir jų tėvams, kurie kartu padės suprasti ir kodėl dažnai mūsų akademikai jau kitoki, ne kokių mes iš jų tikėjomės.

Šiuo tikslu JAV tyrinėjimų bendrovė, pasivadinusi Educational Reviewer, Inc., atliko plačią studiją, pasirinkusi dvylika kolegijų bei universitetų, atstovaujančių aukštajam mokslui (National Review, October 8, 1963). Štai keletas bendrybių ir detalių apie tų kolegijų studentų pažiūras į politiką ir religiją-

Į kairę ar į dešinę?

Nėra abejonės, kad pradedą studijuoti jaunuoliai ateina į kolegijas su daugiau ar mažiau liberalinėmis ar konservatyviomis idėjomis, pažiūromis. Jie negalėjo išvengti įtakų iš savo tėvų ar kitų bendruomenės narių aplinkos. Matuojant kolegijas liberalizmo - konservatizmo mastu, tenka pasekti kaip pakito studijuojančių pažiūros bei laikysenos privačios iniciatyvos ir valstybinės politikos priėmimo bei atmetimo atžvilgiais. Ar jie norėtų turėti daugiau socializuotų institucijų, kaip veteranų ligoninės, Tennessee Valley, socialinės apdraudos, medicininis aprūpinimas ir kt., ar valstybiniai mokesčiai turėtų dar didesne našta kristi į daugiau uždirbančius, ar valstybė turėtų daugiau lėšų skirti mokykloms stiprinti ir t.t. Charakteringiausi atsakymai buvo gauti į šį klausimą: kaip pasikeitė jūsų politinės pažiūros nuo to laiko, kai pradėjote lankyti kolegiją?

Tie atsakymai buvo penkiariopai suskirstyti:

I. liberalios pažiūros tapo konservatyvesnėmis ;

II.    konservatyvios pažiūros tapo liberalesnėmis;

III.    liberalios pažiūros tapo dar labiau liberaliomis;

IV.    konservatyvios pažiūros tapo dar konservatyvesnėmis;

V.    visai nepakito.

Studentų atsakymų sklaida procentais:

Aplamai studentų liberalizmo - konservatizmo pažiūrų sklaida galima suvesti į dešimt apibendrinimų.

1.    Kolegijų fakulteto nariai linksta paveikti studentus liberalizmo kryptimi.

2.    Valdžios remiamos ir katalikiškos kolegijos mažiau kreipia savo studentus liberalia kryptimi kaip kitos privačios kolegijos.

3.    Žydai studentai, paeiną iš liberalios aplinkos, dar labiau suliberalėja.

4.    Katalikai studentai linksta rūpintis daugiau religija nei politika. Protestantai, žydai ir netikintieji (agnostikai ir ateistai) linksta labiau į politiką nei religiją.

5.    Baltosios rasės studentai protestantai linksta daugiau į konservatizmą nei negrai protestantai, katalikai žydai ar netikintieji.

6.    Pietinėse valstijose studentai linksta į respublikonų partiją, rytinėse mažose valstijų kolegijose ir negrų tarpe — į demokratų partiją.

7.    Pastebimos žymios socialistinės minties apraiškos Amerikos kolegijų studentuose. Stipriausias socializmas užtinkamas netikinčiuose, po to — žyduose ir dar toliau — negruose.

8.    Daugumas Amerikos kolegijų studentų linksta didinti viešosios srities — valdžios, savivaldybių ir kt. — galių, privačios srities sąskaita.

9.    Žymus studentų daugumas, taip pat apimąs visas religines bei etnines grupes, yra palankus vad. darbo teisės įstatymams, pagal kuriuos darbininkas gali būti darbdavio samdomas, nors prieš tai jis ir nepriklausytų profesinei sąjungai (“unijai”).

10. Nėra aiškios korelacijos (paralelinio ryšio) tarp studento šeimos turto ir jo polinkio į konservatyvias pažiūras.

Kariauti ar pasiduoti?

Klausimas: Jei JAV atsidurtų tokioje situacijoje, kur visi kiti keliai būtų uždari, išskyrus karą su Sovietų Sąjunga ar pasidavimą, ką jūs pasirinktute?

Atsakymai seka procentais:

Aplamai beveik keturi iš penkių tyrinėtų kolegijų studentų mano kariauti nei besąlyginiai pasiduoti. Tik maža, privati, nesektine Reedo kolegija ir žydiškasis nesektinis Brandeis u-tas linkę pasiduoti. Įdomu, kad katalikiškasis Marquette ir valdžios remiamas South Carolinos u-tai rodo 95% ir 94% visų studentų, pasirenkančių karą vietoj pasidavimo.

Keletas kitų apibendrinimų:

1.    Studentai, kilę iš neturtingesnės aplinkos, linkę nusistatyti labiau antikomunistiškai nei turtingesnieji.

2.    Yra korelacija tarp studento religingumo ir antikomunistinių pažiūrų laipsnio.

3.    Žydai studentai yra mažiau antikomunistiški nei krikščionys studentai. Netikintieji dar mažiau linksta į antikomunizmą.

4.    Amerikos negrai studentai yra palankūs stipriai antikomunistinei politikai.

Kiek rodo vidinės ir tarptautinės politikos pažiūros JAV studentuose, yra ryškių duomenų, liudijančių konservatyvaus judėjimo kilimą kolegijose. Maž daug trečdalis studentų save laiko konservatyviais ir yra imlūs konservatyvios politikos gairėms.

Yra Dievas ar nėra?

Tyrinėjimų duomenys religijos atžvilgiu suvedami į dešimt apibendrinimų:

1.    Amerikos laisvųjų menų (liberal arts) kolegijos, išskiriant tik katalikiškąsias, linksta praskiesti savo studentų religinius įsitikinimus.

2.    Studentai, išauginti katalikais, kolegijose labiau išlaiko savo tikėjimą nei jų kolegos, išauginti protestantais ar žydais.

3.    Studentai protestantai dažniausia išlaiko savo tikėjimą, jei mokosi katalikiškose kolegijose.

4.    Studentai protestantai dažniausia atkrinta nuo bažnyčios, jei mokosi privačiose pasaulietinėse kolegijose.

5.    Studentai protestantai turi mažiausia galimybės išlaikyti pagrindinius savo tikėjimo dalykus, jei mokosi protestantų globojamose kolegijose su sustiprintu religijos kursu, nors, tiesa, jie neatkrinta nuo bažnyčios.

6.    Studentai, išauginti katalikais, turi maža galimybių išlaikyti savo tikėjimą mažose privatinėse kolegijose, kur daugumas studentų yra protestantai ir žydai.

7.    Studentai, išauginti žydais, yra linkę atkristi nuo savo tikėjimo, nežiūrint, kokią kolegiją jie lanko.

8.    Žymus Amerikos negrų studentų skaičius kolegijose pereina į katalikybę.

9.    Katalikų bažnyčia laimi nemaža konvertitų, ypatingai kolegijose, kur daugumas studentų yra protestantai.

10.    Nors ryškus laisvųjų menų studentų daugumas tiki į sielos nemarumą, tik mažoji dalis teigia buvimą Dievo, galinčio paveikti jų gyvenimą.

Protestantų ir žydų studentų ryškus atkritimas nuo tikėjimo yra dvejopų veiksnių išdava: prieškolegijinio religinio auklėjimo stoka ir intelektinės kryptys kolegijose. Tik katalikų mokykloj (Marquette) žymus studentų daugumas — 67%— laiko savo religinį auklėjimą labai įtakingu, kai kitur, pvz. Yale ir Davidsone, tik 16%, 35% tą įtaką pripažįsta. Daugiau nei pusė nereligingų studentų buvo sukilę prieš religiją anksčiau, dažniausia vidurinėje mokykloje, o per 40% studentų atkrito nuo tikėjimo kolegijose, dažniausiai pirmaisiais mokslo metais (Freshmen).

Protestantiško auklėjimo studentai nekatalikiškose kolegijose prarado šiuos savo tikėjimo narių procentus: Williams — 28%, Yale — beveik 20%, Bostono u-te — 25%, Stanforde — 33%, Brandeis — 50%, Reede — 72%, South Carolinoj — 12%. Tik Davidson, šalia išskirtino Marquette, rodo mažą atkritimą nuo tikėjimo— 2%.

Žydų auklėjimo studentai mažiausiai prarandą tikėjimą So. Carolinoj — 2% ir Bostono u-te — 6%, daugiausiai Sarah Lawrence — 55%, Williams — 49%, Brandeis — 37%, o Marquette — net 100%. (Šis aukščiausias procentas vargiai yra reprezentingas, kadangi ten yra visai nedaug žydų studentų).

Ryškiausi tikėjimą sielos nemarumu rodo Marquette — 95 %, o didžiausį netikėjimą — Brandeis — 81%

Visi šie duomenys aiškiai rodo, kad nėra neutralių mokslo institucijų, kurios rūpintųsi vien moksline pažanga. Liberalizmo ir konservatizmo įtakos neišvengiamos, tad mokslo siekiąs jaunimas bei jų tėvai, pasirinkdami kolegijas, negalės atsikratyti dar vieno galvosūkio. Quo vadis, jaunoji karta?