LAISVAJAME PASAULYJE
Lietuvių veikimas laisvajame pasaulyje nužymėtas laisvinimo pastangomis ir užsispyrimu prieš nutautėjimo bei nutautinimo bangas. Laisvinimo bare pragiedrulių nedaug, bet ir pesimizmo nejausti, nors kartais pasirodo naujų nuovargio ženklų, šviesiais pragiedruliais laikytini: JAV Valstybės sekr. D. Rusko raštas Lietuvos pasiuntiniui J. Rajeckui Vasario 16 d. šventei, JAV senatorių žodžiai II 17, ir šviesiu reiškiniu, palaikančiu nuolatos Lietuvos laisvės reikalą gyvą, — naujai gautos kongresmanų rezoliucijos, kurių jau susirinko 50. Tačiau liūdna, kai rezoliucijų žygį stengiasi nuvertinti ir kai kuri mūsų lietuviška spauda, pirmiausia Naujienos. Paskutiniu metu į tą pačią Naujienų dainą, tik kita gaida jungiasi ir Dirvos B. K. Naujokas, norėdamas įtikinti, kad rezoliucijų reikšmė daug menkesnė nei entuziastai mano. Bet reikia pripažinti, kad tos įnešamos senatorių rezoliucijos yra reikšmingos, nes jas visą laiką Lietuvos laisvinimo reikalus primena, jo neleidžia marinti laisvajame pasaulyje. Todėl tokių rezoliucijų mums reikia vis daugiau ir daugiau ieškoti, ypač šiais rinkiminiais metais.
Taip pat šviesiu pragiedruliu reikia laikyti ir pasiryžėlių ruošiamą Lietuvių Dieną Tarptautinėje Naujorko parodoje, ten pastatytą lietuviškąjį kryžių. Netiesioginiu šviesuliu lietuviškajam reikalui tampa dail. V. K. Jonyno ir dail. V. ir A. Kašubų darbai ten pat Vatikano paviljone, nes jie tarptautinio meno varžybose byloja laisvo lietuvio kultūrinį įnašą.
Šviesuliais laikytini ir du nauji mokslo pasaulyje laimėjimai. Tai prof. dr. Z. Ivinskio prasiveržimas į Bonnos univ., kur jam pavesti Baltų kraštų ir Lenkijos istorijos kursai. Taigi, pirmą kartą Vokietijos univ. šiuos mums svarbius istorijos kursus skaitys lietuvis, lietuvio žvilgsniu išnarpliodamas susipynusius istorinius klausimus svetimiesiems. Taip pat prasiveržė į Kalifornijos univ. dr. M. Alseikaitė-Gimbutienė, kur skaito baltų kalbų ir kultūros kursus, šis jos įnašas gali būti mūsų ateities kovoms labai lemtingas. Visai nesenai ir Praeger leidykla pradėjo platinti jos parašytą knygą — The Balts, kurioje autorė istoriškai ir kalbiškai baltus atsieja nuo slavų.
Šviesiu reiškiniu laikytinas ir Lituanistikos instituto gegužės 1-2 d. d. suvažiavimas, — vieną kartą išjudėta ir gal būt nebebus sustota vietoje. Lituanistikos institutui dabar vadovauja dr. J. Balys.
Toronto The Telegram 1963 III 18 paskelbė atsiminimus iš J. Bergerio išgyvenimų Sibire, kuris ten išbuvo 22 m. ir pabėgo. Jo pasakojimu apie 1000 estų, latvių ir lietuvių karininkų buvę sušaudyta Norilske, kur 1941-43 grėsusi ir jam ta pati dalia. Atvežtieji buvę aukštesniųjų laipsnių karininkai, kuriuos sušaudydavę arti stovyklos ir vėliau jų lavonai buvę sudeginami.
Dr. Juozas Kazickas, buvęs Į Laisvę redakcijos narys, Lietuvių Fondui paaukojo 10,000 dol. Tai didžiausia auka, kurią iki šiol gavo Lietuvių Fondas. Dr. J. Kazickas buvo veiklus Lietuvos rezistencijos dalyvis, 1942 baigė Vilniaus univ. ekonomijos mokslus, 1951 Yale univ. gavo dr. laipsnį. Šiuo metu yra kelių prekybos bendrovių dalininkas ir direktorius, jau kelis kartus prisidėjęs didžiu skatiku lietuviškiesiems reikalams, bet paprastai draudęs tai skelbti.
