LAISVĖS KOVOS Prisikėlimo apygardoje

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Tai knyga apie partizaninį judėjimą Šiaulių krašte 1944—1953 m. Ji pasakoja apie Prisikėlimo apygardos kūrimąsi, joje veikusias rinktines, leistą bei platintą spaudą, paskutinius apygardos gyvavimo metus. Prisikėlimo apygarda veikė ne tik Šiaulių krašte, bet ir Kėdainių apylinkėse bei Kauno krašto šiaurinėje dalyje. Ji buvo reikšminga vyriausiosios vadovybės veiklai, svarbi partizanų ryšių sistemos dalis, taip pat išsiskyrė leidybine veikla. Pirmojoje knygelėje „Partizanų kovos Šiaulių krašte" (Šiauliai, 1996) apie ją mažai užsiminta. Leidinys buvo daugiau šviečiamojo pobūdžio, formavo objektyvesnį visuomenės požiūrį į tragiškąjį istorijos laikotarpį. Šioje knygoje stengiamasi atidžiau pažiūrėti į vienos iš Lietuvos partizaninio judėjimo apygardų veiklą.

 Medžiaga pateikiama remiantis pagrindiniais istorijos šaltiniais: represinių struktūrų ir partizanų dokumentais bei spauda, laisvės kovos sąjūdžio dalyvių atsiminimais. Pirmoje dalyje pateikiami istorikų straipsniai bei jų priedai, t. y. partizanų dokumentų publikacijos, antroje dalyje - trumpa apygardos spaudos apžvalga ir jos publikacijos. Trečia dalis, atsiminimai, skirta Šiaulių krašte ėjusios partizanų spaudos leidėjams ir bendradarbiams.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

LAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJE

 

Grįžti į pradinį meniu


Pietų Žemaitijoje (tuo metu - Raseinių, Tauragės ir dalinai aplinkinėse apskrityse) žuvusių Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) karių ir Kęstučio apygardos partizanų sąrašas sudarytas remiantis buvusių rezistencijos kovų dalyvių liudijimais. Kai kuriu žinių gauta iš spausdintų šaltinių ir iš archyvų. Daug partizanų, žmonių vadinamų "miškiniais”, "žaliukais”, "miško broliais”, pavardžių nėra žinoma, nes savo aukų saugumiečiai (bent iki 1946 metų) nesistengdavo atpažinti ir išniekintus jų kūnus palikdavo mūšių laukuose ir susprogdintuose bunkeriuose, duobėse bei šuliniuose. Dalis pavienių partizanų, kurie veikė apygardos pakraščiuose, toliau nuo štabu taip pat liko nežinomi. Kai kurie partizanai, kautynių metu netekę vilties laimėti kovą, susisprogdindavo savo veidus, kad liktų neatpažinti ir nepakenktų artimiesiems. Neįmanoma nustatyti visas masinių žudynių aukas, kai vienu metu žūdavo šimtai žmonių (prie Ariogalos, Burbinės, Birbiliškės miškuose). Sąrašas būtų ilgesnis, jeigu į jį būtų įtraukti visi nekaltai žuvę ir nukankinti žmonės, partizanų šeimų nariai, ryšininkai, rėmėjai ir tremtiniai. Taip pat surašyti ne visi, kurie praėję kankinimų, lagerių kalėjimų kančių kelius, pažeminti ir netekę sveikatos, mirė jau grįžę į savo gimtinę.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

V. Slapšinskas "Laisvės vytis"

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Skaitytojui pristatoma buvusio Lietuvos Laisvės Armijos kario, partizano, politinio kalinio Vytauto Slapšinsko knyga pasakoja apie laisvės kovas Vakarų Lietuvoje - buvusioje Tauragės apskrityje, kurioje veikė vieni stipriausią Kęstučio apygardos junginių.

Knyga susideda iš trijų dalių. Pirmoje skelbiami pačio autoriaus prisiminimai apie LLA organizavimąsi ir veiklą Tauragės aps. Eržvilko vis., jo paties - Kęstučio apygardos partizano - kovą keliai. Autorius buvo vienas iš nedaugelio per stebuklą likusių gyvą partizaną, lageriuose praleidusią net 25-erius metus. Šis ilgas kančią kelias irgi aprašomas.

Antroje dalyje autoriaus bendražygių likimai, Kęstučio apygardos, Lydžio rinktinės laisvės kovą istorijos vyksmai. Prisiminimus baigia autoriaus sudarytas partizaną ir kitą žuvusiųjų nuo okupanto teroro sąrašas.

Medžiagą V.Slapšinskas pradėjo rinkti ir rašyti prisiminimus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje. Todėl jie šių dienų archyvų gausos požiūriu, be abejo, nėra tokie išsamūs. Tačiau tuo šaltinis yra ir vertingas: tai tikras praeities įvykių liudytojas. V.Slapšinskas pateikia tokių istorinių vyksnių, kurie, niekada nebuvę užfiksuoti priešo paliktuose archyvuose, padeda išsamiau apibūdinti laisvės kovą pradžios ypatybes Vakarą Lietuvoje, LLA veiklą.

Autoriaus sudarytieji sąrašai šiandien daugeliu atveju yra patikslinti ir išsamesni. Tačiau toks pradinis pavidalas tuo pačiu tampa šaltiniu, apibūdinančiu istorinės medžiagos apie laisvės kovas rinkimo padėtį bei sunkumus pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais.

Knyga iliustruota autoriaus surinktomis nuotraukomis. Daugumą šiose nuotraukuose įamžintų asmenų nustatė ir atpažino pats V.Slapšinskas. Visos jos saugomos Tremties ir Rezistencijos muziejuje Kaune.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

St. Abromavičius "Didžioji kova"

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Kai laikysite rankoje šią knygą, norėčiau padėkoti visiems, prisidėjusiems prie to, kad ji yra daug storesnė ir tikslesnė nei ta pirmoji. Teatleis man skaitytojas, jei dar pastebės kai kuriuos netikslumus, nes dalis įvykių, faktų ir istorijų aprašyta pagal liudininkų atsiminimus. O jų atsisakyti neverta, nes jie daug mielesni nei sausi archyvų faktai. Žmonių pasakojimuose ir autorių straipsniuose pasikartos kai kurie pasipriešinimo kovų epizodai, datos. Nesistengiau jų niveliuoti ir pateikiau šioje knygoje autentiškai.

Didžiosios Kovos partizanu apygarda išgyveno sunkias išdavystes ir jau 1948 metais faktiškai nustojo gyvavusi. Nerasti ir partizanų archyvai, užkasti vienkiemiuose, miškuose ir kitose atsitiktinėse vietose. Kruvinose kautynėse krito tuos archyvus slėpę, arba buvo ilgiems metams įkalinti Sovietu Sąjungos šiaurės lageriuose. Sugrįžę rado pasikeitusius kraštovaizdžius, iškirstus medžius, numelioruotus laukus, nuvilktus akmenis, kurie žymėjo archyvų slėpimo vietas.

Šioje knygoje pateikiami ne tik archyviniai duomenys ir žmonių atsiminimai, bet ir istorikų straipsniai apie Didžiosios Kovos apygardos formavimąsi, partizanus ir jų vadus. Daugiau medžiagos sukaupėme apie Didžiosios Kovos apygardos „A" rinktinę, kovojusią dabartinio Kaišiadorių rajono teritorijoje, Ukmergės apskrities Musninkų valsčiuje, Trakų rajono šiaurinėje dalyje. Pagal to meto kovų liudytojų pateiktas žinias, turimus rašytinius šaltinius pateikiame žuvusių „A" rinktinės partizanų ar jų ryšininkų sąrašą. Tik, deja, ir jis bus nepilnas.

Kartu pastebime, kad pagal VSK (KGB) archyvinėje medžiagoje esamus pranešimus, ataskaitas, pažymas, rezistencijos būrių ir partizanų skaičius 1944-1948 metais yra gerokai sumažintas. Apie tai turi žinoti kiekvienas, kuris susipažins su šioje knygoje pateiktais skaičiais. Šiandien sunku pasakyti, kokie tie skaičiai turėtų būti, tačiau tų kovų liudytojai teigia, kad 1944 -1945 metais Didžiosios Kovos apygardos partizanai buvo skaičiuojami ne šimtais, o tūkstančiais.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

Kovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija

 

Grįžti į pradinį meniu


Algimanto apygarda - žymiausia, bet trumpiausiai Aukštaitijoje gyvavusi (1947-1950 m.) Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities partizanų apygarda. Jos kovotojai pasižymėjo ypač aktyvia partizanine veikla. Išliekamąją istorinę vertę turinčiame albume skaitytojai supažindinami su apygardos struktūra ir žymesnių vadų biografijomis. Atskirus apygardos partizanų kovos ir jų atminimo įamžinimo epizodus iliustruoja privačių asmenų ir muziejų archyvuose išlikusios nuotraukos ir dokumentai.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: