Ignas J. Šeinius RAUDONASIS TVANAS

 

Grįžti į pradinį meniu


 

 

Jis pasakoja, pristigdamas žodžių, su pertraukomis:

—    Prieš posėdį, apie devintą valandą, suėjo salėn Maskvai ištikimi komunistai. Seimo mažuma. Jie nebuvo vakar mūsų susirinkime, tai manėm, kad gal neateis ir šiandien. Jie priskaito, man atrodo, penkiolika vyrų. Salėn suėję, pasiskirstė į visas puses, įsimaišė tarp mūsų. Daugumoj, prieš posėdį, dar stovinėjančių. Vienas komunistų partijos valdybos narys, priėjęs prie manęs ir žiūrėdamas man tiesiai į akis, sako kietu, geležiniu balsu: “Gerai įsidėmėk štai ką: Kas drįs balsuoti prieš susijungimą su Sovietų Sąjunga, tas atsakys ne tik savo ir savo šeimos, bet ir visos Lietuvos inteligentijos galva!"

Patylėjęs kiek, prislėgtas seimo narys nusišluosto karštą prakaitą ir tęsia toliau:

—    Tą pat pasakė ir kiti komunistai, visiems kitiems seimo nariams, kiekvienam atskirai. Didelė dauguma spontaniškai pasuke į duris, norėdama viską mesti ir išeiti. Pasigirdo kitas, komunistų partijos generalinio sekretoriaus geležinis balsas: “Niekas neturi teisės apleisti salę, kol nebus priimta rydienos iškilmingo seimo atidarymo dienotvarkė.” Aš ir kiti paprašėm balso. Pakilo tas pat balsas, dar kietesnių tonu :“Nejau, draugai, nesuprantat, apie ką eina reikalas ? Pasipils kraujas, jei kas drįs prieštarauti!”

Pasirodo, krauju grasinta naujiems seimo nariams jau anksčiau. Nekartą. Dabar visi pajuto, kad buvo pagrasinta jokių abejonių nepaliekančiu rimtumu. Sovietų Sąjunga jau turėjo Lietuvą užgniaužusi savo rankose. Jai daugiau nieko kito nereikėjo, kaip tik parodyti pasauliui, kad lietuvių tauta pati išsižada savo nepriklausomybės. Jei kas iš seimo narių pasipriešintų, imtų apgavystę aikštėn kelti, juk visa komedija nuo pradžios iki galo būtų sugadinta.

Per kelias valandas susenęs seimo narys giliai atsidūsta :

—    Jei mes tik vieni už tos komedijos sugriovimą savo galva atsakytumėm, būtų dar pelnyta. Kvailai, lengvabūdiškai leidom save įvelti, kur nereikia. Ne, dėl mūsų užsispyrimo, pasipriešinimo turėtų nukentėti visa Lietuvos inteligentija, tai mes neabejojam. Ne tik jie, gal ir visa tauta. Bolševikai nieko nepasigailėtų.

Kaip sukaustytas klausaus.

—    Posėdžio metu sėdėjom visi, kaip supančioti, rūsin suvaryti vergai. Komunistinė mažuma su savo valdyba viską tvarkė. Ji sprendė, ką sakau sprendė: kartojo tai kas iš anksto, iš augščiau ir toliau buvo kito kieno padiktuota. Paskaitė, kas rytoj bus išrinktas į seimo prezidiumą, kas į kokias seimo komisijas. Rytdienos dienotvarkė bus tik keturių punktų: iškilmingas seimo atidarymas ir prezidiumo rinkimas, vyriausybės siūlymas sujungti Lietuvos Respubliką su Sovietų Sąjunga, nauja žemės reforma ir bankų bei kapitalistinių įmonių nacionalizacija. Jei suspėsim rytoj visa tai išklausyti ir rankos pakėlimu viskam pritarti, tai galima bus pasakyti, kad liaudies seimas per vieną dieną atliko visus sau skirtus uždavinius. . ,



 

 

SKANDINAVŲ PASISAKYMAI APIE RAUDONĄJĮ TVANĄ

“ Igno Šeinaus stipriai dramatiškai ir puikiai atpasakota skaudi Lietuvos buitis. Šeinius perduoda lemiamų dienų baisios įtampos atmosferą, kuri tolydžio keičiasi, plinta, tirštėja, kol pagaliau laimingu pabėgimu pasiekia augščiausią kulminacinį punktą.” Dr. G. Olsson, Svenska Dagbladet, Švedija.

“Raudonasis tvanas — tai žymus šių laikų dokumentas, parašytas savo kraštą mylinčio, bet ir kitų tautų neniekinančio žmogaus . . Jis atskleidžia paslaptingą ir nuotaikingą sovietų — rusų diplomatijos charakterį.” Nya Norrland, Švedija.

“Savo įtempimu ir tragediniu intensyvumu Raudonasis tvanas pralenkia daugelio romanų turinį”. Oljelund, Stockholms-Tidningen, Švedija.

Tai krūtinėn įsminganti, sukrečianti ir neapsakomai pamokanti knyga visiems tiems, kurie nori pasiruošti kovai dėl laisvės, teisybės ir teisėtumo.” Arne Soerensen, Det Tredje Standpunkt, Danija.

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:

 

Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. Įrengimiams)

 

J. Lukša-Daumantas "Laiškai mylimosioms"

 

Grįžti į pradinį meniu


 Tik Lietuva. Tik Lietuvai. Tik Lietuvą. Juk ji dalyvauja bemaž visuose jo laiškuose kaip pirmoji žmona, pirmoji meilužė ar pirmoji mylimoji. Kitaip sakant, tai centrinė Daumanto žmogiškoji problema, kuriai jis aukojasi ir aukoja savo asmeninį likimą. „Aš neįsivaizduoju ir tokios nenorėčiau meilės, kuri niveliuotųsi tik 'dviejų vienas į kitą žiūrėjimu', o nesibazuotų platesnėmis perspektyvomis. Be to neįsivaizduoju ir šeimos laimės. Kitokios meilės reiktų ieškoti dviejų pavasariškų gimnazistų įsimylėjimo pasėkoj"

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

A. Petrauskas "Tėvynei jo plakė širdis"

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Algimantas Petrauskas  TĖVYNEI JO PLAKĖ ŠIRDIS

Partizanų vado Petro Bartkaus gyvenimui ir kovai atminti

Knygą skiriu partizanų vado Petro Bartkaus-Žadgailos gimimo aštuoniasdešimtmečiui paminėti.

Joje aprašyta Petro vaikystė, paauglio metai ir partizano veikla. Knygoje -mano ir devynių Petro Bartkaus bendražygių prisiminimai.

Antroje dalyje - penkios apybraižos partizanine tematika. Dvi iš jų - įvykių liudininkų pasakojimai, trys - mano paties pokario išgyvenimai.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

O. VOVERIENĖ "Lietuvos laisvės kovos karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas"

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Iki 1948 metų Lietuvos partizanai dar tebetikėjo, kad įvyks stebuklas: Vakarai paskelbs komunistinei Sovietų sąjungai karą dėl jos vykdomo pavergtų tautų genocido; Lietuvos partizanai visavertiškai dalyvaus tame kare, siekdami laisvės ir nepriklausomybės savo valstybei; dalis jų neišvengiamai žus, tačiau didžioji tautos dalis sulauks Laisvės ryto ir atkurs nepriklausomą savo valstybę...

Tačiau kai tų permainų nesimatė, o Lietuvą užplūdo šimtatūkstantinės ordos NKVD kariuomenės, Lietuvos partizanai suprato, kad sotūs Vakarai Lietuvai abejingi, rūpinasi tik savo gerove.

Patyrę barbariškus žiaurumus ir dešimttūkstantines netektis Lietuvos partizanai taip pat suprato, kad Tautos kovą už laisvę reikia kreipti į idealistinę-dvasinę plotmę: stiprinti pogrindžio spaudą, žodį paskelbti aštriausiu tos kovos ginklu, okupantų vergijoje atsidūrusią Tautą raginti saugoti dvasines vertybes, jos idealus, kultūrą, tradicijas, papročius, tikėjimą, lietuvišką pasaulėjautą. Jie jau žinojo, kad žus. Kaip rodo daugelio partizanų atsiminimai, labiausiai jie bijojo užmaršties. Dažniau jie rinkosi žūtį nei vergiją. 

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

J. Šyvokienė "Gyvenimą paaukojęs Tėvynei"

 

Grįžti į pradinį meniu


Šią knygą skiriu savo tėvams, patyrusiems rūsčią dalią, ir broliui Antanui, nuėjusiam sunkų, bet garbingą kovotojo kelią ir niekada neišsižadėjusiam laisvės siekio

 

Leidinyje rašoma apie partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1928-1965) gyvenimą ir veiklą. Be to, knygoje atskleistas gausios Kraujelių šeimos likimas sovietinio genocido ir pasipriešinimo jam sąlygomis, įtraukti partizano artimųjų bei bendraamžių prisiminimai bei pateikta bibliografinė rodyklė apie paskutinį Aukštaitijos kovotoją, kuris iki gyvenimo pabaigos nepalūžo, nepasidavė, nepakluso raginimams legalizuotis. Pristatomos įdomesnių dokumentų iš Antano Kraujelio-Siaubūno ir jo žmonos Janinos Snukiškytės bylų kopijos.


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: