UŽ LAISVĘ IR TĖVYNĘ

 

Grįžti į pradinį meniu


 

„... Užtenka pažvelgti į partizanines kovas. Kiek buvo vyrų kaip ąžuolų ir drąsių kaip liūtų pirmomis dienomis. Iš tų šiandien savo tarpe tik vieną kitą tematome. Prieš akis slenka ir slenka žuvusiųjų veidai. Kiek jų daug. Ištisas mirusiųjų pasaulis. Kas supras ir aprašys šitą pasaulyje dar negirdėtą karžygiškumą? Ar ateitis mokės įvertinti šių žmonių karžygiškumą? Dalis tautos supras, bet bus tokių, kurie visa tai su purvais sumaišys... "

LIONGINAS BALIUKEVIČIUS-DZŪKAS,
Dainavos apygardos vadas


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 


Ir internetinėje talpykloje BOX:  

 

 

Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD - MGB dokumentuose 1944-1953 metais

 

Grįžti į pradinį meniu


 

1944m., iš naujo įžengę į Lietuvą, okupantai tęsė 1940m. pradėtą Lietuvos sovietizaciją. Tai buvo sudėtingas daugialypis procesas, kuriuo siekta ištrinti bet kokius Lietuvos valstybingumo požymius, paversti žmones - jei ne iš įsitikinimo, tai nors iš baimės - paklusniais okupacinės valdžios pavaldiniais. Okupantai stengėsi pakirsti Lietuvos ekonominį ir dvasinį savitumą.

Šis procesas apėmė visas visuomenės gyvenimo sritis. Buvo kuriamos okupacinės valdžios struktūros ir vykdomas okupantams nepaklūstančios visuomenės dalies fizinis naikinimas. Lygiagrečiai griaunama privačia nuosavybe pagrįsta ekonomika, laužomi nusistovėję ūkiniai santykiai, atiminėjamas ir grobiamas turtas, kolonizuojamas kraštas. Dar baisesnės buvo dvasinio genocido apraiškos: rusinimas ir tautinio nihilizmo ugdymas, arši kova prieš religiją ir tikėjimą, komunistinės ideologijos diegimas per švietimo sistemą ir kultūrą, per tradicinių krikščioniškosios moralės normų laužymą. Takoskyra tarp viena kitą neigiančių ideologijų ir įsitikinimų ėjo vos ne per kiekvieno Lietuvos žmogaus širdį. Komunistinė marionetinė Lietuvos valdžia vagystėmis, girtuokliavimu, kyšininkavimu, pataikavimu, beveik visuotine kagėbizacija, t.y. skundimu ir šnipinėjimu, demoralizavo žmones, vertė juos paklusniais komunistų partijos valios vykdytojais. Į miestus gausiai plūdo rusų kolonistai, ir greitai rusakalbiai sudarė net 45 proc. didžiųjų miestų gyventojų. Valstybei monopolizavus gamybą ir aptarnavimo sferą, miesto žmogus tapo visapusiškai priklausomas nuo darbdavio -okupacinės valdžios, į vadovaujančius postus paskyrusios savo politrukus ir čekistus, sukūrusios totalią visuomenės sekimo sistemą miestuose.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

A. Šimėnas "Kovoje dėl Lietuvos laisvės"

 

Grįžti į pradinį meniu


    Šią knygą sudaro kelios dalys: papildyta ir pataisyta dokumentinė apybraiža "Vilties ir gėlos ūkanose" bei partizanų prisiminimai, buvusio KGB archyve surinkta dokumentinė medžiaga apie laisvės kovas Vidurio Aukštaitijoje, daugiausia buvusioje Algimanto apygardos teritorijoje. Trečioji dalis skirta okupantų bei jų kolaborantų nusikaltimams atskleisti. Pabaigoje - partizanų, tremtinių, politinių kalinių grožinė kūryba.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

A. Garmutė "Motinėle, auginai"

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Kruvinąjį 1991-ųjų sausį įsitikinome: kiekvienas lietuvis Tėvynei mirtino pavojaus akivaizdoje tampa didvyriu. Nobelio taikos premijos laureato žudikai traiškė tankais beginklius žmones, bet nesutraiškė mūsų laisvės troškimo. Ar ne garbinga Lietuvos praeitis vėl šaukia mus, ar ne iš jos mes semiamės stiprybės? Nematoma, bet tvirta gija jungia visų kartų mūsų kovotojus už Laisvę. Gynėsi nuo priešų kunigaikščių Lietuva. Degė Pilėnai. Skambėjo Žalgiris. Pokaryje su ginklu rankose krito jauni Lietuvos Ąžuolai ir Uosiai. Amžina didvyriškumo estafetė — kaip amžina Lietuva!

Komunizmo konvulsijos tęsiasi. Raudonųjų okupantų batai trypia gimtąją žemę, o melo ugnikalniai lieja šmeižto laviną.

Gindamiesi nauju, pasaulyje mažai teišbandytu dvasiniu ginklu, atsiremkime į garbingą savo Tėvynės istoriją ir gyvąją žmonių Atmintį.

Ši knyga tebus dar viena plyta į Tautos Laisvės rūmą.


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

B. Juodzevičius "Laisvės kaina"

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Pusę šimtmečio trukusi okupacija pasibaigė. Laikas prisiminti tuos, kurie nepabūgo karą laimėjusio okupanto ir pasipriešino smurtui ir prievartai.

Kovoje dėl Lietuvos laisvės dalyvavo, galima sakyti, visa tauta: kas davė partizanams maisto, kas mezgė pirštines ar kojines, kas siuvo ar skalbė drabužius, teikė pastogę, įspėdavo apie artėjantį pavojų...

Norėdamas palaužti tautos pasipriešinimą ir vienybę, okupantas verbavo sau palankius žmones, agentus, informatorius, kūrė skrebų būrius.

Šioje knygoje mėginama pateikti žinių apie žuvusius partizanus ir politinius kalinius. 1941 m. iš Utenos apskrities ištremti 955 žmonės. 1944-1953 m. išvežta 2600 uteniškių, bet jie čia neminimi. Jų sąrašas įdėtas “Utenos krašto enciklopedijoje” (Vilnius, 2001 m.).

Čia įdėtas Utenos apylinkėse žuvusių partizanų ir jų rėmėjų sąrašas (834 žmonės). Nors pokario metais Utenos apskritis buvo gerokai didesnė už dabartinį rajoną, rengiant šį žinyną, apsiribota šių dienų rajono teritorija.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: