Pulk. J. Petruitis "Kaip jie mus sušaudė"

 

Grįžti į pradinį meniu

 

... Kas toji Červenė?

Važiuokite nuo Minsko Mogiliovo link.

Vykau ten šventą dieną. Gal taip geriau. Tam pušyne už šio miestelio, ne ką didesnio už Garliavą, anksčiau vadinto Igumene, ne toks vienišas jautiesi miške su medžiais, stovinčiais be kepurių kaip liudininkai, menančiais tą kraupią naktį. Ieškojau kokio pėdsako — neužgijusios žaizdos medžių liemenyse ar surūdijusios atsitiktinės kulkos.

Argi tiems enkavedistams (gyviems ar mirusiems) gali būti taikoma senatis? Ir ne tik dėl to, kad tikriausiai čia kažkur netoliese palaikai tų, kurie Červenės dangum užsiklojo, Lietuvą apverkdami. ..

Mes jau pravėrėme burną pasakyti karčiai kraupią tiesą. Bet jeigu atsikels visi tūkstančių tūkstančiai nužudytųjų! .. Jie būtinai atsikels: pirmiausia — mūsų gyvoje atmintyje. Paskui jie, sielos broliai ir seserys, apsigyvens poetų giesmėse, likdami mums ir ateinantiems šimtmečiams nepaver;giamu skausmo ir vilties simboliu.

 

 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

H. Tautvaišienė "Tautų kapinynas sibiro tundroje"

 

Grįžti į pradinį meniu

 

H. Tautvaišienė šioje knygelėje atskleidžia bolševikų slepiamą, bestiališką, Stalino metais vykdytą pavergtų tautų naikinimą tolimosios Sibiro šiaurės tundroje, užsklęstoje baisių šalčių, sniego audrų ir mėnesius trunkančių naktų uždanga. Autorės liudijimai yra protokoliškai teisingi ir pagrįsti, nes ji viską pati matė, stebėjo, pergyveno ir iškentėjo.

Pavergtos Lietuvos ir kitų tautų genocidas Sovietų Rusijoje ir dabar tebevykdomas. Pavergtieji tebetremiami. Daugelis išvežtųjų iš Lietuvos tebelaikomi Sibire ir kitose tremtinių stovyklose bei vietose, neleidžiant jiems sugrįžti į savo kraštą, o jeigu kuriems ne kuriems ir leidžiama sugrįžti, tai neduodama darbo įmonėse ir neįsileidžiama į kolchozus. Dėl to jie jau bado yra verčiami keliauti atgal į trėmimo vietas ar apsigyventi už savo krašto ribų Rusijoje.

Šiuo metu vyksta svarstymai naujųjų bolševikų partijos uždavinių ir genocido priemonių, kurių svarbiausios šitaip nusakomos:

„Mums reikia ypatingai ir neatlaidžiai kovoti kad ir su mažiausiais nacionalizmo pasireiškimais iš kur jie bekiltų ir kurios prasmės jie bebūtų: ūkiškos, kultūrinės ar ideologinės" (Iš kompartijos C. K-to sekretoriaus L. Iljičevo kalbos; žr. „Pravda" 1961. XII. 27).

 

 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

LIETUVIU ARCHYVAS BOLŠEVIZMO METAI

 

Grįžti į pradinį meniu

 

Buvęs USA komunistų dienraščio "Daily Worker" redaktorius L. F. Budenz savo knygoje "This is my story" pasakoja, kad po to, kai rusai užėmė Baltijos valstybes, kaip lietus iš Maskvos pasipylė sovietiškos propagandinės istorijos, gausiai siunčiamos net į Ameriką. Bolševikai yra propagandos meisteriai ir plačiai yra paskleidę klaidinančių informacijų kas liečia jų okupuotąją Lietuvą. Mūsų pareiga yra, patiekiant raudonosios okupacijos faktus, parodyti tikrąjį raudonųjų Lietuvos okupantų veidą.

Čia aprašomieji faktai yra iš pirmosios Sovietų okupacijos (1940—1941), bet medžiaga nenustojo būti aktuali, nes ką Lietuva pergyveno pirmoji, tas dabar vyksta ar dar vyks kituose, vėliau okupuotuose kraštuose, nes komunistai, su mažais pakeitimais, dažniausiai visose šalyse seka nuo seniau Maskvos išbandytą kelią.

 

 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

K. Bielinis "Teroro ir vergijos imperija sovietų Rusija"

 

Grįžti į pradinį meniu

 

BAISIAJAM BIRŽELIUI

nežinomo autoriaus skirtas eilėraštis

Paliko toli savo tėviškės stotį, 
Gimtinių laukų nematyti seniai, 
Ne turtų, ne laimės keliauja jieškoti 
Lietuviškos žemės ugdyti vaikai. 
Išdžiuvusios burnos, pavargusios akys, 
Ir kūdikių alkano klyksmo kančia. . . 
Ir motinų širdys kraujuodamos plakės, 
Ir geso gyvybė kovoj su mirčia, 
Toli pasiliko tėvynės dirvonai, 
Sugriautų sodybų apleistos vietovės, 
Kur „Stalino saulė" sušvito raudonai, 
Lietuvis neteko taikos ir gerovės. 
Plombuotų vagonų langai užu grotų 
Ir bado, ir troškulio kupinos dienos, 
Netrumpina saulė naktų nemiegotų 
Pro šaltas, rasotas kalėjimo sienas. 
Toli jau tėvynės mūs girios ir lankos, 
Ir laimė, ir džiaugsmas toli pasiliko, 
Tik rieda vagonai bildėdami tvankūs 
Į „plačią tėvynę" raudono grobiko. 
Kada bus kelionės kentėjimų galas, 
Nuvargusios akys įžvelgt neįmano: 
Ledinis Altajus, laukinis Uralas 
Ar nusiaubtos stepės rūstaus Kazakstano, 
Aptemo jų žvilgsniai nuo tvaiko ir ūko, 
Aplink tuštuma ir beribė naktis. 
Susidrumstė siela ir mintys nutrūko, 
Ir šaltą dvelkimą tejaučia širdis.

1941. VI. 20.

 

 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

BOLŠEVIZMO METAI I

 

Grįžti į pradinį meniu

 

žurnalas — LIETUVIŲ ARCHYVAS — kaip pats jo vardas sako, turės parodyti mūsų praeitį — tą praeitį, kuri pažymėta ir nulemta dviem reikšmingom datom: 1940 m. birželio 15 d. ir 1941 m. birželio 22 d.

Beveik metai, bet kiek siaubo, kančių, nerimo, visiško tautos ir žmogaus nuvertinimo, niekinimo, kiek gražiojo mūsų krašto visose srityse — religinėj, kultūrinėj, ekonominėj, socialinėj, ūkinėj — išgriovimo, apgrobimo, kiek turtų, vertybių ir gėrybių, kurios buvo kauptos dešimtmečiais, per tą trumpą laitui netekta. O kiek žmonių be laiko ir be jokios priežasties neteko savo gyvybės, kiek dar vargsta ir miršta šiurpiame ištrėmime?

Kas gi manė? Kas gi tikėjosi? — daugelis šiandien, atsikvošėjęs po to tvaiko, klausia pats savęs ir kitų. Iš tiesų, gražiai buvo kalbėta, rašyta, dar gražiau visur buvo skelbta ir rodyta, gundančiais pažadais ir lyg naujųjų laikų pranašo žadėjimais viliota: junkitės prie mūsų visi, nes tik mes vieni nešam žmonijai laimę, išganymą, lengvinam vargus ir duodam gražų, nerūpestingą gyvenimą, apvalytą nuo visokio smurto, išnaudojimo, prispaudėjų, jungo ir t.t. ir t.t... be galo.

Tenka, pripažinti, kad ir mūsiškių tarpe buvo tokių (kaip dar šiandien yra pasaulyje, kur nebuvo įžengusi tikra bolševikiškojo žydo čekisto koja), kurie rimtai tikėjo, kad tie žodžiai nėra tuščias paauksuotas kevalas. Tikrai, ne visi suprato, kad čia vien tik raudonojo imperializmo ir Kremliaus uzurpatorių meistriškas melas ir gudrūs spąstai.

 

 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

Daugiau įrašų...

  1. BOLŠEVIZMO METAI II
  2. BOLŠEVIZMO METAI III
  3. BOLŠEVIZMO METAI IV
  4. TERORIZUOJAMA IR NAIKINAMA LIETUVA 1938-1991. J.P.KEDYS autorius-redaktorius