Grįžti į pradinį meniu
Didingas paminklas ne vieną dešimtmetį yra statomas Lietuvos laisvės kovotojams - partizanams. Gyviausia to paminklo dalis - atsiminimai.
Vienas to didingo paminklo autorių yra Albinas Slavickas. Šiuo metu skaitytojo laukia nauja Albino Slavicko knyga, skirta Lietuvos partizanams.
Surinkęs turtingą medžiagą iš tiesioginių partizaninio karo liudininkų, pasitelkęs kai kurių mokyklų jaunųjų istorikų pokalbių su 1944-54 metų dramatiškų įvykių Lietuvoje dalyvių užrašus, archyvinę medžiagą, savo atsiminimus, autorius atveria naujus partizaninio karo istorijos puslapius.
Knyga reikšminga viskuo - autentiškumu, atidumu partizanų talkininkų - ryšininkų, žvalgų, infiltruotų priešo struktūrose, ir aktyvių rėmėjų - likimams, okupanto žiauraus teroro ir klastingiausių priemonių pėdsakų ryškinimu.
Ypač reikšminga yra knygos dalis, skirta Lietuvos partizanų bunkeriams-slėptuvėms, kasdienei buičiai - pateikiami įvairių slėptuvių brėžiniai ir aprašymai, ginklų nuotraukos, partizanų telkimosi Lietuvos teritorijoje duomenys.
Knyga dar kartą primena, kas yra kiekvieno mūsų pareiga Tėvynei.
Robertas Keturakis Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys
2009 03 27, Kaunas
LIETUVIŲ TAUTOS NAIKINIMAS SOVIETINĖS IR VOKIEČIŲ OKUPACIJOS METAIS
Sovietų Sąjungos okupacijos metais 1940-1941 ir 1944-1953 m. į Sovietų Sąjungos gilumą išvežta apie 150 tūkst. kalinių (iš jų daugiau kaip 80 tūkst. buvo politiniai kaliniai), į tremtį buvo išvežta apie 130 000 žmonių.
Kalinimo ir tremties vietose žuvo apie 20 proc. visų kalinių ir tremtinių. Apie 40 proc. 1956-1963 m. išlaisvintų tremtinių ir kalinių dėl administracinių kliūčių 10-30 metų negalėjo sugrįžti į Lietuvą.
1959 m. sąjunginio gyventojų surašymo duomenimis SSRS gyveno 175,3 tūkst. lietuvių, iš jų 108,6 tūkst. RSFSR (Krasnojarsko krašte - 17,6, Irkutsko srityje - 15,6, Komi ASSR - 8,3, Karagandos srityje - 5,0, Karelijos ASSR - 2,9 tūkst., Kazachijos SSR - 12,1 tūkst.). Žinant, kad 1953-1958 m. į SSRS organizuotai buvo išvežta 25,4 tūkst. darbininkų (iš kurių 55 proc. lietuvių), kad dalis pabėgo gyventi į Latviją, Karaliaučiaus sritį, teigiama, kad savanoriškai iš Lietuvos pasitraukė apie 100 tūkst. kalinių ir tremtinių, iki šiol tebegyvenančių už Lietuvos ribų.
Apie 21,5 tūkst. lietuvių buvo nužudyta 1940-1941 ir 1944-1953 m. 1940-1941,1944-1947 ir 1957-1960 m. iš Lietuvos pasitraukė dar apie 500 tūkst. Lietuvos gyventojų.
1941 m. į Vokietiją repatrijavo apie 50 tūkst. 1944 m. iš Lietuvos pasitraukė 60-70 tūkst. 1944 m. - į Vokietiją evakuota apie 130 tūkst. klaipėdiečių. 1945-1947 m. į Lenkiją repatrijavo 140 tūkst. žmonių. Lenkų duomenimis šis skaičius - 200 tūkstančiai. 1957-1960 m. į Vokietiją ir Lenkiją repatrijavo 52 tūkst. žmonių.
Nustatyta, kad nacistinės okupacijos metais nužudyta apie 200 tūkst. žydų ir apie 30-45 tūkst. kitų tautybių žmonių, žuvusių konclageriuose. Dar apie 60 tūkst. žmonių išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją, bet didžioji dauguma jų sugrįžo į Tėvynę.
Bendri Lietuvos gyventojų demografiniai nuostoliai 1940- 1953 m. dėl sovietinio teroro - daugiau kaip 300 tūkst. žmonių. Dėl evakuotų, pasitraukusių iš Lietuvos 1941-1960 m. (apie 500 tūkst. žmonių) vokiečių okupacijos metais Lietuva neteko 240 tūkst. gyventojų.
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
|
Web - html |
 |
|
PDF |
 |
|
PRC (reader'iams bei mobil. Įrengimiams) |
 |
