Laisvės kovų aidai

 
 
 
 
Ranka mus spaudžia geležinė
Krūtinę apkala ledais.
Uždekim meile sau krūtinę!
Kovon stokim milžinais!
 
        M a i r o n i s
 
Be anksčiau išleistų įvairių leidinių, šiemet, aštuntus metus vesdami žiaurią pasipriešinimu ginklu, spauda ir gyvu žodžiu, kovą prieš pavergėjus ir savo krašto išdavikus, išleidžiame „Laisvės kovų aidai“ pirmąją dalį.
„Laisvės kovų aidai“ — dainos ir eilėraščiai, sukurti brolių ir sesių žengiančių pro mirtį ir kurstančių Laisvės Aukurą savo gyvybėmis ir krauju. Šiose kukliose dainose įpintos partizanų kovos ir žygiai, kalinių kančios ir ašaros, tremtinių dejavimai, motinų skausmas ir liūdesys. Šio leidinio tikslas — duoti jaunimui daugiau dainų apie dabartines kovas ir kančias, užkirsti kelią okupantų atneštoms ir mūsų parsidavėlių rašytojų sukurtoms, tautiečių dvasią nuodijančioms, dainoms.
Tenka pažymėti, kad dabartiniu laikotarpiu dainų ir eilėraščių esame surinkę labai daug. Tačiau dėl sunkių sąlygų, kokiose tenka dirbti ir laiko stokos, negalime jų visų išleisti. Bet, kiek tai leis sąlygos, stengsimės jas dalimis išleisti ir paskleisti tautiečiams.
Daugelį šių dainų autorių pridengė krauju garuojanti mūsų tėvų žemė. Jų kūnus priešai išniekinę užkasė nežinomose vietose. Daugelis jų liks Nežinomais Partizanais. Tačiau jų sukurtos dainos amžiams liks gyvos. Jos šiandien plaukia iš kovojančio lietuvio lūpų, jos uždega ne vieno lietuvio krūtinę Tėvynės laisvės ilgesiu. Jos primena lietuviui, kad kova nebaigta, kad Lietuva gyva, nenugalima tol, kol yra kam už Jos laisvę kovoti. Dainose įpinta tarp žaliuojančių girių, vingiuotų upių, blizgančių ežerų ir pakelėj rymančių smūtkelių graži Tėvynė. Jos skatina lietuvį išlaikyti tautiškumo raktą savo rankose.
Kiek caras nepajėgė užstoti kelio iš Prūsų gabenamam lietuviškam raštui, tiek šiandien tūkstantinės azijatų gaujos nepajėgs užkirsti kelio lietuviškam žodžiui ir raštui, plintančiam iš miškų ir požemių. Veltui jų stūgavimai! Veltui jų pastangos palaužti lietuvio dvasią saviems tikslams.
Lietuvis bus ir liks nepalaužiamas, nes jo dvasia kietesnė už granitą. Jo troškimai, įpinti dainoje, vėjo sparnais skrenda per Žemaitijos kalnus, Suvalkijos lygumas, jie atsispindi blizgančiuose ežeruose ir lietuvių širdyse.
Daina šiandien lydi girių brolius kovon, ji ramina juos audringą rudens naktį niūniuojant prie laužo. Daina lydės iškovojus laisvę grįžtančius į gimtą sodžių, kada nukris grandinės nuo kalinių rankų, kada nebebus niekinami partizanų kūnai.
Daina primins lietuviui kovų dėl laisvės vaizdus ir liks pavyzdžiu priaugančioms kartoms.
 
TAUTOS HIMNAS
 
Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme!
Iš praeities Tavo sūnus
Te stiprybę semia.
 
Tegul tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba tavo naudai
Ir žmonių gėrybei.
 
Tegul saulė Lietuvos
Tamsumus pašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.
 
Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!
 
PARTIZANŲ HIMNAS
 
Ar sninga, lyja, naktį — dieną,
Ar šaltis kausto mus,
Žinau aš laisvėn kelią vieną, —
Kovot dėl jos ginklu.
 
Mes, partizanai, vyrs į vyrą,
Mes viešpačiai miškų,
Ar dainos skamba, švinas byra,
Mums visados ramu.
 
Į pergalę ryžtingai žengiam,
Širdis pilna garbės,
Aplink granatom apsispengę,
Ranka nesudrebės.
 
Drąsa ir ryžtas spindi aiškiai
Akyse ir veiduos.
Valia nenugalima reiškias
Tėvynę atvaduot.
 
Nors sąjūdis šaunus, garbingas
Sudėjo daug aukų,
Bet vyrų jam narsių nestinga,
Didvyrių, karžygių.

Skaityti daugiau: Laisvės kovų aidai

Sigitas Tamkevičius PRIESPAUDOS, KOVOS IR NELAISVĖS METAI: 1968-1988

viršelis

Ad maiorem Dei gloriam

Sigitas Tamkevičius

PRIESPAUDOS, KOVOS IR NELAISVĖS METAI:

1968-1988

Knyga PDF formatu: 

ATEITIES LEIDYBOS CENTRAS

2022

Redaktorė Regina Pupalaigytė

Dailininkė ir maketuotoja Jūratė Juozėnienė 

Fotografas Tomas Petreikis

ISBN 978-609-96272-1-2

Turinys

Pratarmė    7

1968    Prienuose ir Vilkaviškyje    9

1969    Prienų melioracijoje    25

1970    Simne (I). Pirmieji žingsniai Draugijoje    32

1971    Simne (II). Laisvės Memorandumas   37

1972    Simne (III). „Kronikos" gimimas    44

1973    Simne (IV). Persekiojimai stiprėja    64

1974    Simne (V). Represijos tęsiasi    74

1975    Simne (VI). Kratos, tardymai ir protestai    85

1976    Kybartuose (I). Saugumiečių uolumas    99

1977    Kybartuose (II). Spaudimas nemažėja    111

1978    Kybartuose (III). Įkurtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas 128

1979    Kybartuose (IV). Tikinčiųjų dvasia nepalaužta    147

1980    Kybartuose (V). Barbariški išpuoliai    168

1981    Kybartuose (VI). „Kiaulių maras"    206

1982    Kybartuose (VII). „Kronikos" dešimtmetis    223

1983    Nuo Kybartų iki Uralo    244

1984    Urale, Polovinkoje    307

1985    Polovinkoje (I)    316

1986    Polovinkoje (II)    321

1987    Mordovijoje    326

1988    Urale, Sibire ir vėl Lietuvoje    335

Asmenvardžių rodyklė    386

Pratarmė

Penkiasdešimt mano gyvenimo metų prabėgo sovietinės okupacijos laikotarpiu, kai Lietuvos žmonės buvo ne tik išoriškai pavergti, bet stengtasi pavergti ir jų dvasią. Okupantas siekė mus pakeisti, kad taptume klusniais Kremliaus sraigteliais. Sunaikinus partizaninį pasipriešinimą okupantui liko tik vienas priešas - Bažnyčia ir jos žmonės, ypač dvasiškiai. Okupantas suprato: kol Bažnyčia gyva, jam nepasiseks pavergti žmonių dvasios, todėl visokiais būdais - grasinimais, baudomis, teismais, lageriais, verbavimu tapti KGB kolaborantais - bandydavo iki minimumo suvaržyti kunigų veiklą.

Visa tai mačiau. Nutolus Stalino vykdytam terorui, 1968 metais prasidėjo atbudimas - suvokimas, kad prievartai reikia priešintis. Anuomet vienintelė reali pasipriešinimo priemonė buvo okupanto nusikaltimų viešinimas Lietuvoje, ypač laisvajame pasaulyje. Dėl to 1972-aisiais gimė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika". Ji septyniolika metų fiksavo sovietinės valdžios bei jos talkininkų daromus nusikaltimus ir juos viešino Vakaruose. Per mano rankas perėjo daugybė į „Kronikos" redakciją atsiųstų faktų, kuriuos reikėdavo tik tvarkingai suguldyti į eilinį leidinio numerį.

1968-1988 metai buvo ne tik priespaudos, bet ir kovos metai, kai pamažu budo Lietuvos kunigai, tikintieji žmonės ir visa Lietuva. Šiuose užrašuose pabandžiau kuo tiksliausiai parodyti tuos priespaudos ir kovos metus. Buvo laikotarpių, kai rašiau dienoraštį, tik dėl savaime suprantamų priežasčių ne viską konkretizuodamas, buvo laikotarpių, kai dienoraščio rašyti negalėjau. Tačiau visa tai, ką skaitytojas šiuose užrašuose-dienoraštyje ras, yra tiksliausi faktai.

Čia sutiksite daug vardų ir pavardžių ne tik tų žmonių, kurie per sovietmetį kovojo ir kentėjo, bet ir tų, kurie vykdė priespaudą arba talkino priespaudos nešėjams. Tikiu, kad išaušus Lietuvos laisvės rytui ne vienas iš paminėtų žmonių pasikeitė, kai kurie gal net padarė atgailą. Todėl nemeskime į juos pasmerkimo akmenų: nežmoniškos sistemos jie buvo sužeisti labiau, nei tie, kurie kentėjo ir kovojo.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

Skaityti daugiau: Sigitas Tamkevičius PRIESPAUDOS, KOVOS IR NELAISVĖS METAI: 1968-1988

Jonas Kadžionis-Bėda Per skausmo pelkes

viršelis

 

Jonas Kadžionis-Bėda

Per skausmo pelkes

Pirmoji knyga

 

ženklas  Lietuvo gyventojų genocido
     ir rezistencijos tyrimo centras

  Vilnius, 2021

Antroji pataisyta laida

Knyga PDF formatu: 

ISBN 978-609-8298-05-5    

© Jonas Kadžionis, 2020, 2021

© Lietuvos gyventojų genocido
ir rezistencijos tyrimo centras, 2020, 2021

2001 m. gruodžio 8-oji,

Šv. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo šventė

Pasiprašęs Dangaus pagalbos, prisiverčiau pradėti prisiminimus. Rašysiu juos be pagražinimų, taip, kaip buvo. Visi žinome, kad Lietuvoje bolševikų okupacijos metais vyko kraupūs dalykai, o žmonės, kiekvienas savaip, išgyveno tas negandas.

Ilgi metai daug ką apnešė užmaršties sluoksniu, bet dar daug ką ir prisimenu. Suprantu, kad nepasiseks visiškai tiksliai atkurti prisiminimų, todėl iš anksto atsiprašau. Jau seniai žmonės ragina mane parašyti, ką esu išgyvenęs, kad nenusineščiau į kapą to, ką per ilgus bedieviškos okupacijos metus esu patyręs ir aš pats, ir mano artimieji bei bendražygiai.

Skaityti daugiau: Jonas Kadžionis-Bėda Per skausmo pelkes

Vyskupas Jonas Kauneckas "Prieš visus vėjus"

Vyskupas Jonas Kauneckas

 

Vyskupas Jonas Kauneckas

Prieš visus vėjus

UAB „Petro ofsetas“
2022

Knygos leidimą finansavo dr. Pranas Kiznis

© Vyskupas Jonas Kauneckas, 2022

© Aistė Tarabildienė, viršelio dailininkė, 2022

Knyga PDF formatu: 

ISBN

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

Prieš visus vėjus

(visas mano gyvenimas keliais žodžiais)

lemta būti       aklam

                        bemoksliui ne kunigu

skirta išnykti    ligoje

                       psichiatrinėje

                      misijose

                      lageryje

...neplanuotas    vyskupas

Tu, Viešpatie, išpainiojai iš pinklių man priraizgytų 
(Ps 31,5)

Turinys

Įžanga. Iš kur aš? / 9

Šaknys/ 25

Mano pirmojo mokslo pėdsakai / 35

Mama/ 49 

Tėtė / 65

Bėdos mokslai (Panevėžyje) / 73

Kiti, ypatingesni įvykiai mano Panevėžio studijų metais / 83

Melioratorius / 89

Neakivaizdiniai vokiečių kalbos mokslai / 105

Stebinantys Volgos vokiečiai Sibire / 111 

Lituanistikos studijos / 115 

Pašaukimas iš naujo užsidega / 119 

Seminarija / 127

Pogrindžio spauda / 135

Seminarijos nuotaikos / 147

Rėksnys kunigas vikaras / 159

Eucharistijos bičiulių ugnis / 173

Panų kalnas / 179

Rainių kankinių gerbimas / 189

Eucharistijos bičiulių kelionės ir garsas / 191

Kasdienybė / 205

Katekizacija / 209

„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika" / 213

Pamokslai / 217 

Kagėbistų „ginklai" / 219 

Biblioteka / 225

„Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" gyvybė ir garsas / 229

Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas (TTGKK) / 235 

Vėl vokiečiai / 263

Nesėkminga „misija“ / 269

Ugnis grasina, degina ir stiprina / 271

Klebonas / 291

Vėl seminarijoje ir mokykloje / 311

Akiplėša / 323

Kančios didybė / 327

Kelionės / 331

Lyg tai vyskupas / 335

Panevėžyje / 353

Kan. Gerhardas Langė / 367

Pranas Kiznis / 373

Ne vyskupo darbas / 375

Partizanai / 387

Kunigai / 393

Tai ir pabaigiau / 411

Asmenvardžių rodyklė / 417

Įžanga. Iš kur as?

Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį

Iš kapų milžinų

Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį

Iš senųjų laikų!

(Maironis)

Ak, koks deginantis tas noras prakalbinti senųjų laikų gimtinės žmones! Kaip jie gyveno, ką kalbėjo? Ką veikė ilgais žiemos vakarais? Kas manyje su jais bendra? Gal paaiškėtų, iš kur nuo pat mažumės manyje, kaimo vaikui, tokia karšta knygos meilė, kad iki dabar pasilikau knygose paskendęs? Iš kur tas troškimas padaryti pasaulį geresnį? Iš kur tas noras visiems padėti, tarnauti? Iš kur ta Tėvynės Lietuvos meilė, iš kur tas noras laisvos Lietuvos, laisvo lietuviško žodžio? Iš kur tas žavėjimasis lietuvių sukilimais? Kodėl taip slėgė liūdesys, kad nebėra Lietuvos didybės? Kodėl? Svarbiausia - kodėl?

Skaityti daugiau: Vyskupas Jonas Kauneckas "Prieš visus vėjus"

Atsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ II dalis

NEPATAISOMASIS

NEPATAISOMASIS

VARDAN

DIEVO, TĖVYNĖS IR LAISVĖS

Atsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ

II dalis

NAUJASIS LANKAS

Kaunas 2017

Knyga PDF formatu: 


© Donatas Stakišaitis, sudarymas, 2017

© Reda Sopranaitė, sudarymas, 2017 

© Lina Šulcienė, 2017

© Domas Vildžiūnas, Kunotas Vildžiūnas, viršelio dizainas, 2017

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

ISBN 978-9955-03-945-7 (bendras)

ISBN 978-609-474-053-4 (II dalis)

Skaityti daugiau: Atsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ II dalis