Sausio 14-15 d. žuvę partizanai
1951 m. sausio 14 d. Panemunės r. (dabar – Kauno r. sav.) Ilgakiemio k. per MGB Panemunio r. skyriaus ir MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių vykdomą operaciją žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Jonas Pužas-Gintaras ir adjutantas Karolis Jazumas-Lokys.
Žuvusiųjų užkasimo vieta neišaiškinta.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 153.
Tauro apygardos partizanai. 1949 m. Vytauto rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Juozas Ališauskas-Klaidas (kairėje) ir apygardos štabo skyriaus viršininkas Antanas Pužas-Gintaras (dešinėje). Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas. 1950 m. Iš kairės: pirmas – Feliksas Žindžius-Tigras, antras – Antanas Pužas-Gintaras, trečias – Viktoras Vitkauskas-Karijotas, ketvirtas – Albinas Švedas-Radastas, penktas – Juozas Gegužis-Diemedis, septintas – Konstantinas Baliukevičius-Rainys, aštuntas – Sergijus Staniškis-Litas. Kiti – neatpažinti. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
ANTANAS JONAS PUŽAS- GINTARAS
1924 08 24–1951 01 14
Antanas Jonas Pužas gimė 1924 m. rugpjūčio 24 d. Kauno aps. Garliavos vls. Jonučių k. Partizanas nuo 1946 m. Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas, vėliau – apygardos štabo skyriaus viršininkas. 1950 m. kovo 25 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Saidoko įsakymu Nr. 6 paskirtas laikinai eiti Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas. 1950 m. gegužės 5 d. apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakymu Nr. 3 patvirtintas eiti šios rinktinės vado pareigas. Tų pačių metų gegužės 27 d. apygardos vado Karijoto įsakymu Nr. 12 jam suteiktas puskarininkio laipsnis.
2012 m. gruodžio 21 d. A. J. Pužui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. sausio 22 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
KAROLIS JAZUMAS- LOKYS
1928–1951 01 14
Karolis Jazumas gimė 1928 m. Kauno aps. Jiesios k. Po 1945 m. rugpjūčio 20 d. Tauro apygardos vado Leono Taunio-Kovo įsakymu Nr. 2 pasirašė kaip apygardos Patrimpo rinktinės vado adjutantas. Nuo 1946 m. birželio 1 d. buvo Geležinio Vilko rinktinės vado Algirdo Varkalos-Žaliuko, Daumanto adjutantu. 1948 m. kovo 17 d. A. Varkalai žuvus, tų pačių metų balandžio 9 d. K. Jazumas-Lokys tapo šios rinktinės vado Juozo Baltrušaičio-Tigro adjutantu. 1949 m. liepos 22 d. pastarajam žuvus ėjo l. e. Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas Jono Valentos-Čempiono adjutanto pareigas. 1950 m. gegužės 5 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakymu Nr. 3 paskirtas Geležinio Vilko rinktinės vado Antano Pužo-Gintaro adjutantu.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201601_TA_GVR.pdf
Skaityti daugiau: Sausio 14-15 d. žuvę partizanai
1991 m. Sausio 13 d. žuvę
Loreta Asanavičiūtė |
Virginijus Druskis |
Darius Gerbutavičius |
Rolandas Jankauskas |
Rimantas Juknevičius |
Alvydas Kanapinskas |
Algimantas Petras Kavoliukas |
Vytautas Koncevičius |
Vidas Maciulevičius |
Titas Masiulis |
Alvydas Matulka |
Apolinaras Juozas Povilaitis |
Ignas Šimulionis |
Vytautas Vaitkus |
Šaltinis: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37312&p_k=1
Sausio 11-12-13 d. žuvę partizanai
Nuotraukos šaltinis: http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Paminklas_Algimanto_apygardos_partizanams_Kupi%C5%A1kyje
Alfonsas Juodis-Rickus iš Vaišviliškių k., Kavarsko vls., žuvo 1948 m. sausio 13 d.;
Krištaponis Juozas gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaime. Lietuvos kariuomenės kapitonas. Nuo 1944 m. vasaros Ukmergės apskrityje ėmė telkti pirmuosius partizanų būrius. Nuo 1944 m. gruodžio — Vyčio apygardos vadas. Žuvo kautynėse su NKVD kariuomene 1945 m. sausio 12 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
DAMBRAUSKAS Alfonsas, Juozo, g. 1910 Skaudvilėje. Žuvo 1946 01 11 Raudgiryje, Kražių apyl.
GIRDŽIUS Dominykas, g. 1923 Bulzgeniškiuo-se, Šimkaičių v. Žuvo 1945 01 11 prie Dumšiškių miškelio.
GREIVYS Steponas (Jono brolis) - Verpetas, g. 1923 Pajūrio k., Rietavo v. Partizanas nuo 1945. Nuo 1947 būrio vadas. Būrys veikė Priekulės, Klaipėdos, vėliau Veiviržėnų bei Endriejavo apylinkėse. Žuvo 1951 01 13 Rusinų mokyklos kieme, Veiviržėnų v. Žūties vietoje pastatytas atminimo kryžius.
KLUMBYS Zenonas - Razbajus, g. 1929 Inkakliuose, Švėkšnos v. Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas nuo 1950. Žuvo 1953 01 13 Cipariuose, Žemaičių Naumiesčio v., kartu su J. Agintu.
AGINTAS Jonas, Jono - Kirvaitis, g. 1925 Spiečiuose, Žemaičių Naumiesčio v. Partizanas nuo 1947. Kovojo Pušies rinktinėje. Žuvo 1953 01 13 savo sodyboje Cipariuose, Ž. Naumiesčio v. Kartu žuvo Z. Klumbys.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Skaityti daugiau: Sausio 11-12-13 d. žuvę partizanai
Sausio 9-10 d. žuvę partizanai
Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1949 m. rugpjūčio mėn. Sėdi iš kairės: Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Algirdas Bražeika-Aidas, Alfonsas Augutis-Vėjas, Antanas Grižas-Liepsna. Stovi iš kairės: Juozas Banys-Šūvis, Albinas Milčiukas-Tigras, Jonas Morkūnas-Šiaurys, Antanas Bagočiūnas-Dūmas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Algimanto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininkas Jonas Lapienis-Jokeris. 1949 04 27 (VŽM) Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanai 1947 m.
BRAŽEIKA Algirdas, Gabrio - Aidas, Dylys, Šeduikis, gim. 1923 m. Grybelių k., Vyžuonų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aitvaro būrio partizanas. Žuvo 1951 m. sausio 10 d. Antalgės k.
LAPIENIS Jonas, Jono - Jokeris, gim. 1920 m. Vadonių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Margio būrio partizanas, Algimanto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininkas. Žuvo 1950 m. sausio 10 d. Puknių k., Šimonių vls.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Pirmoji Kabelio išdavystė. Iš kairės: Bronius Bobina - Patrimpas, Navickas - Dudutis, Pranas Ruseckas - Drugys, Jonas Misiukevičius - Arūnas, Benius Gataveckas - Verpetas.
Misiukevičius Jonas - Arūnas iš Liepalotų k. 1924 - 1952 01 10. Žuvo Trilaukio k.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Bobina Bronius - Patrimpas iš Šilbalių k. Bartninkų vlsč. 1921-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Kartu žuvo dar 4 partizanai. Išdavė Kabelis. Vytauto rinktinė.
Gataveckas Benius - Verpetas nuo Kybartų. ?-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Vytauto rinktinė.
Kuncevičius Jonas iš Daugirdų k. Gudelių vlsč. Žuvo 1945.01.10.
Navickas Gintautas - Dudutis, Benius iš Grajauskų k. Bartninkų vlsč. 1925-1952.01.10. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo Trilaukio k. Pajevonio vlsč. išduotas Kabelio.
Ruseckas Pranas - Drugys, Žirnis iš Vartų k. Prienų raj. 1919-1952.01.10. Partizanuose nuo 1944 m. Buvo 8 kartus sužeistas. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. kartu su B. Bobina, J. Misiukevičium, Navicku ir B. Gatavecku. Vytauto rinktinė.
Balčiūnas Jurgis, Aleksandro s., - Ugnis iš Šeštokų. 1918.08.10-1946.01.09. Išėjo į partizanus 1945 m. ir mirė nuo ligos Metelicos k. Metelių vlsč. pas Ivanauską. Baigė karo policijos mokyklą. 1990 m. perlaidotas į Kalniškės mūšyje žuvusių kapą Simne.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Skaityti daugiau: Sausio 9-10 d. žuvę partizanai
Sausio 7-8 d. žuvę partizanai
Šarūno rinktinės partizanai.
Pagal KGB sužymėjima trečias - Valeras Abeciūnas-Smauglys, ketvirtas - Petras Simonavičius-Ąžuolas, šeštas - Juozas Gegužis-Diemedis. Apie 1948 m. (Genocido aukų muziejus)
Simonavičius Petras-Ąžuolas gimė 1918 m. Alytaus apskrities Miroslavo valsčiaus Obelijos kaime. Į partizanų gretas įstojo 1947 m. rudenį. Priklausė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Br. Tamkevičiaus-Beržinio būriui, vėliau pats tam būriui vadovavo. Suimtas 1950 m., sušaudytas 1951 m. sausio 8 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
PILIPAVIČIUS Kazys, Jono, g. 1919 Gausantiškiuose, Veliuonos v. Žuvo 1945 01 07 Burbinės miške.
MOCKAITIS Juozas, žuvo 1945 01 08 Užšešuviuose, Batakių v.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Voveruška Antanas, Juozo s., g. 1928 m., slapyvardis Banga, nukautas 1952 m. sausio 7 d.
https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm
Laisvės kovotojų prisiminimai IX dalis
Šioje, devintoje, „Laisvės kovotojų prisiminimų“ knygoje publikuojama trijų Lietuvos regionų – Žemaitijos, Aukštaitijos ir Suvalkijos – pokario kovų medžiaga. visa tai sudaro Žemaičių apygardos Kardo (Kardų) rinktinės kovotojų, keletas Aukštaitijos krašto – Panevėžio, Radviliškio ir Pakruojo apylinkių – buvusių partizanų ryšininkų ir rėmėjų bei Tauro apygardos – Prienų, Garliavos, Pakuonio ir kt. Užnemunės apylinkių – Geležinio vilko bei Žalgirio rinktinės laisvės kovotojų prisiminimai. Ši, kaip ir kitos serijos knygos, gausiai iliustruota archyvinėmis nuotraukomis (149 vnt.), pateikiama išsami asmenvardžių rodyklė..
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
 |
Sausio 5-6 žuvę partizanai
Algimanto apygardos partizanai prie Šventosios.
Pasirėmęs Jonas Šimėnas-Berželis. Sėdi iš kairės: Povilas Jonelis-Tūzas ir Albinas Milčiukas-Tigras.
Stovi pirmas iš kairės - Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas. Kiti neatpažinti.
(Genocido aukų muziejus)
Vyčio apygardos partizanai.
Priekyje Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas.
Ant akmens sėdi iš kairės: Juozas Šemežys-Tikras Brolis, Antanas Dargužis-Kareivis,
Mykolas Šemežys-Aras, Vaclovas Burbulis-Bėgūnas, Kazys Kirdonis-Žilvytis ir Vlados Dargužis-Žvirblis.
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Stasiukaitis Jonas-Ąžuolas, Ežys gimė Traupio valsčiaus Jūsiškio kaime. Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 6 d. Traupio valsčiaus Sibirkos kaime
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
1948 m. sausio 6 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Pinciškių k., gyventojos partizanų rėmėjos M. Naujokienės sodyboje, MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė grupė aptiko Tauro apygardos štabo partizanus. Per susišaudymą žuvo Kęstučio rinktinės vadas Justinas Jasaitis-Naktis, Maironio kuopos vadas Jonas Ciplijauskas-Sakalas, jo pavaduotojas Juozas Bacevičius-Briedis ir Geležinio Vilko rinktinės štabo viršininkas Povilas Vanagas-Nemunas, Vylius.
Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Veiverių mstl. Vėliau užkasti netoli miestelio nuo Antrojo pasaulinio karo likusiuose apkasuose. Šiuo metu vieta sutvarkyta, įrengtas Skausmo kalnelis.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 131.
Tauro apygardos Pirmosios mokomosios kuopos vadas ir lektoriai kursų baigimo proga. 1947 m. rugpjūčio 20 d.
Sėdi iš kairės: lektorius, Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis, kuopos vadas ir apygardos adjutantas Justinas Jasaitis-Naktis, lektoriai – Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Algirdas ir Vytauto rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Sausio 4 d. žūtis
1947 m. sausio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. (dabar – Prienų r. sav.) Kampinių k. partizanų ryšininko Antano Vogonio sodyboje MVD Veiverių vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Juozas Jasulaitis-Kazokas, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Feliksas Martynaitis-Kapsas, partizanų ryšininkai Antanas ir Jurgis Kazys Vogoniai.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Veiverių miestelyje. Vėliau užkasti nuo karo likusiuose apkasuose prie Veiverių miestelio. Dabar šioje vietoje įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, l. 119.
Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės: štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazimieras Algirdas Varkala-Daumantas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Sausio 3 d. žuvę partizanai
Vytenio būrio partizanai.
Pagal KGB sužymėjima pirmas -Antanas Mateiko-Krapylas, ketvirtas - Antanas Ivanauskas-Vakarietis, penktas - Jonas Marozas-Šaragas, šeštas - Vincentas Makarauskas-Tigras, septintas - Leonas Kriščiūnas-Cbundu-mundu, aštuntos - Vladas Klerys-Sakalos, devintas - Albinas Pakulevičius-Strelčius. (Genocido aukų muziejus)
Ivanauskas Antanas-Vakarietis gimė 1919 m. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Vėtriškių kaime. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d.
Makarauskas Vincentas-Tigras gimė 1929 m. Panevėžio apskrityje Naujamiestyje. Į partizanų gretas įstojo 1947 m., priklausė Vyčio apygardos V. Drąsučio-Vytenio būriui. Žuvo 1949 m. sausio 3 Berčiūnų valsčiaus Nočiagalos kaime
Marozas Jonas - Šaragas gimė Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Papiškių kaime. Vyčio apygardos partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d. Panevėžio apskrities Papojaus kaime, Čiplio sodyboje patekęs į pasalą
Mateika Antanas. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
NAUSĖDA Jonas, g. 1922 Jonelių k., Švėkšnos v. 1941 baigė Švėkšnos ”Saulės” gimnaziją. Poetas. Pokario metais dirbo Laukuvos gimnazijos mokytoju, kur įkūrė LLA organizaciją ASTRA, bendravo su partizanais. Žuvo 1948 01 03 Radvietyje (netoli Kvėdarnos), pas Paulikus.
Sausio 1-2 žuvę partizanai
Šarūno rinktinės Vytenio grupės partizanai.
Iš kairės: Konstantinas Vaikšnoras-Tigras ir Viktoras Bučionis-Jaunutis. (Genocido oukų muziejus)
Vaikšnoras Konstantas-Tigras gimė 1925 m. rugpjūčio 1 d. Seinų apskrities Leipalingio valsčiaus Buteliznos kaime. Partizanas nuo 1945 m. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas. Žuvo 1949 m. sausio 2 d. Leipalingio valsčiaus Krivonių kaime. Kūnas buvo išniekintas Leipalingyje
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
DAUJOTAS Antanas, Stasio, g. 1923 Sakaluose, Grinkiškio v., mažažemių šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - J. Daukna, C. Šoku ir L. Vaicekausku.
DAUKNA Jonas, Jono, g. 1912 Sakaluose, Grinkiškio v., mažažemiu šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - A. Daujotu, C. Šoku ir L. Vaicekausku.
MASELSKIS Justinas, Prano, g. 1921 Aleknaičiuose, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. 1944 gruodžio mėn. prieš Kalėdas čekistai sudegino jų sodybą, o 1945 01 01 Justiną kartu su broliu Antanu ir kaimynais K. Ambrasu ir V. Rubinsku sušaudė.
Gruodžio 31 d. žuvę partizanai
1948 m. Gruodžio 31 d. Alytaus aps. Alovės vil. (dabar - Alytaus r. sav.) Pocelonių k., gyventojo E. Čečetos sodybos kieme, 10 m nuo namo, MGB Alovės vls. poskyrio darbuotojų ir MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareivių grupė aptiko bunkerį. Per susišaudymą žuvo 3 Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės partizanai: Danielius Dobrovolskas-Žvalgas, Vladas Gavelis-Benadas (skyriaus vadas) ir Bronius Paulauskas-Klevas.
Dainavos apygardos vadas plk. Adolfas Ramanauskas-Vanagas (antroje eilėje viduryje) su Šarūno rinktinės partizanais.
Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 55
Juozas Gailiušis-Kęstutis iš Nausodės k., Raguvos vls., žuvo 1945 m. gruodžio 31 d.;
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Grabliauskas Kazys, Kazio s., - Vaidilutis iš Amalinų k. Pažaislio vlsč. 1929-1947.12.31.
Janulevičius Algimantas iš Važatkiemio k. Prienų vlsč. 1921-1945.12.31 Važatkiemyje, tėviškėje, sužeistą stribai kankino, paskui uždegė prie namų kūgį ir tempė Algimantą sudeginti. Tas įsikirto į maniežą ir buvo nušautas. Palaidotas Prienų kapinėse.
Vaičiulaitis(?)-Stružo Vaikas. 1947.12.31 Varnupiuose kartu su Maryte žuvęs partizanas. Buvo niekinamas Liudvinave.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Ryšininkės Marytė Ivanauskaitė ir Stasė Ulozaitė
Ulozaitė Stasė, Jurgio iš Milžinų km. Rumšiškių valsč., ryšininkė, g. 1928m., ž. 1947 12 31 savo namuose.
Mykolas Pečeliūnas (1908–2008)
Rita Pauliukaitienė
(2024– 2025: Lietuvių išeivijos metai)
Besidomintiems Lietuvos kova už Nepriklausomybę po Antrojo pasaulinio karo Mykolo Pečeliūno (lenk. Michał Peczeluna) pavardė, be abejo, įstrigusi į atmintį. Šis žmogus, pokario metais gyvenęs Pucke ( netoli Gdynės ), padėjo Lietuvos laisvės kovotojams palaikyti ryšius su laisvuoju Vakarų pasauliu, jo globojamas ryšių punktas keletą metų buvo viena iš svarbiausių informacijos perdavimo grandžių Lenkijoje. 1947 metais gegužės mėnesį J. Pečeliūno pagalbos sulaukė Lietuvos partizanų įgaliotiniai Vakarams Juozas Lukša-Daumantas ir Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, taip pat gruodį SSRS–Lenkijos sieną kirtę J. Lukša bei Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lenkijos lietuvių (tarp jų ir M. Pečeliūno bei kitų asmenų ) dėka J. Lukša ir K. Pyplys pasiekė Švediją. Vis dėlto verti dėmesio ir kiti Mykolo Pečeliūno gyvenimo etapai, apie kuriuos medžiaga išsibarsčiusi įvairiuose šaltiniuose.
Mykolas Pečeliūnas gimė 1908 m. gruodžio 29 d. Naujasodžio kaime Kauno apskrityje, pagal dabartinį administracinį suskirstymą šis kaimas yra Jonavos rajono Kulvos seniūnijos teritorijoje. Rašytiniuose šaltiniuose palaidojimo vieta buvo nurodoma skirtingai, tačiau nurodomos ir Kulvos kapinės. Nuvykus į Kulvą, seniūnijos ir bibliotekos darbuotojos patvirtino, jog Mykolas Pečeliūnas iš tiesų palaidotas Kulvos kapinėse, šalia centrinio tako iš dešinės pusės. Dar didesnė staigmena laukė nuvykus prie kapavietės (koordinatės 55.1106786, 24.1774297). Pasirodo, čia palaidotas ne tik Mykolas Pečeliūnas, bet ir jo tėvai, apie kuriuos jokiuose rašytiniuose šaltiniuose medžiagos nepavyko rasti. Tai Antanas Pečeliūnas (1863-03-25 – 1924-02-14) ir Rozalija Pečeliūnienė (1878-07-26 – 1954-06-16). Vertikalaus paminklo su kryžiumi apačioje parašyta: „Nuliūdę sūnūs“. Vadinasi, M. Pečeliūnas turėjęs brolių, tačiau apie juos informacijos reikėtų dar papildomai paieškoti. Kapavietėje yra ir horizontalus antkapis, kuriame įamžintas Mykolo Pečeliūno atminimas. Jame iškaltas įrašas: „Mykolas Pečeliūnas/ Partizanas/ 1941 m. sukilimo/ Kaune dalyvis/ Lietuvos aktyvistų/ fronto komiteto narys/ Memorandumo Hitleriui/ signataras/ Štuthofo koncentracijos/ lagerio kalinys Nr. 21251/ ištikimas Dievo/ ir Tėvynės sūnus/ „Dievas yra svarbiausia“ – / paskutiniai M. Pečeliūno žodžiai/“ (deja, antkapio autoriaus nepavyko išsiaiškinti). Didelė tikimybė, jog visi Antano ir Rozalijos Pečeliūnų vaikai buvo pakrikštyti netoli esančioje Kulvos Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčioje, lankė Kulvos pradžios mokyklą. Gimtajame Naujasodžio kaime (Beržyno g., koordinatės: 55.1303541, 24.1088453) buvusioje Pečeliūnų sodybos vietoje, aptvertame kieme, stovi Vytauto Ulevičiaus iš medžio išdrožtas Rūpintojėlis, skirtas Mykolo Pečeliūno atminimui. Įrašas medinės skulptūros apačioje byloja: „Čia gimė ir augo/ Mykolas Pečeliūnas/ ištikimas Dievui/ ir Tėvynei/ 1908– 2008/“. Nuotraukų autoriai Rita Pauliukaitienė ir Aivaras Margelevičius. Belieka padėkoti Kulvos seniūnijos ir bibliotekos darbuotojoms už suteiktą informaciją apie M. Pečeliūno atminimo įamžinimą gimtajame krašte.
Apie Mykolo Pečeliūno išsilavinimą nekrologe, išspausdintame Lenkijos Respublikos žiniasklaidoje, („Gazeta AMG“ 2009 m., nr. 1; https://gazeta.gumed.edu.pl/attachment/attachment/4719/Gaz2009_01.pdf [žiūrėta 2025-06-28]) ir straipsnyje „Mykolas Pečeliūnas“ (Vikipedija) rašoma, jog 1930 m. baigė Kauno mokytojų seminariją, vėliau Vytauto Didžiojo universitete studijavo geografiją, įgijo ir ekonomisto išsilavinimą. Ten pat pateikiama informacija, kad nuo 1934 m. dirbo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose.
Į sovietinę okupaciją, kuri prasidėjo 1940 m. birželio mėn. 15 d., dauguma Lietuvos gyventojų žiūrėjo nepalankiai ir įvairiais būdais tą parodė. Mykolas Pečeliūnas drauge su Leonu Prapuoleniu, Adolfu Damušiu ir kitais į slaptą organizuotą antisovietinį pasipriešinimą Kaune įsitraukė tų pačių metų spalio 9 dieną (https://lt.wikipedia.org/wiki/Leonas_Prapuolenis [žiūrėta 2025-06-29]). Šaltiniuose taip pat užfiksuota, jog buvo organizacijos Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) Kauno grupės štabo narys, dalyvavo 1941 m. birželio 23 d. sukilime. Drauge su 30 LAF narių 1941 m. rugsėjo 15 d. pasirašė LAF memorandumą aukščiausiajai Vokietijos valdžiai. Memorandumo visas tekstas pateiktas „Laisvės kovų archyvo“ 12-ajame numeryje (p. 172–182 ), šiame straipsnyje jis yra sutrumpintas.
Gruodžio 29-30 d. žuvę partizanai
Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės Bebro būrio partizanai Bronius Dūda-Narutis (kairėje) ir Pranas Grigas-Genelis. (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Plieno rinktinės Bebro būrys, veikęs Ukmergės apylinkėse.
Iš kairės: Bronius Dūda-Narutis, būrio vados Vytautas Strazdas-Bebras, Pranas Grigas-Genelis, Bronius Medelskas-Krienas,
nežinomas partizanas slapyvardžiu Likimas. Užrašas kitoje pusėje: „Butkiškiu—Viliaudžiu miške po stribu sutriuškinimo.
1949 m. spalis". (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Medelskas Bronius-Krienas gimė 1927 m. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Nuotekų kaime. Partizanas nuo 1945 m. Vadovavo būriui, vėliau — kuopai. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju VI. Ališausku-Puškinu, rinktinės vadu J. Grigu-Geniuku ir būrio vadu Br. Dūda (Dudavičiumi)-Naručiu.
Dūda (kitur Dudavičius) Bronius-Narutis gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus Kezių kaime. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju VI. Ališausku-Puškinu, rinktinės vadu J. Grigu-Geniuku ir kuopos vadu Br. Medelsku-Krienu
Grigas Pranas-Genelis, Kombainas gimė 1916 m. rugsėjo 9 d. Ukmergės apskrities Vaitkuškio valsčiaus Bartkeliškių kaime. Šaulių sąjungos narys. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės Plieno būriui. Nuo 1949 m. pavasario — Plieno rinktinės vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju Vl. Ališausku-Puškinu, kuopos vadu Br. Medelsku-Krienu ir būrio vadu Br. Dūda (Dudavičiumi)-Naručiu
Alfonsas Morkūnas - Plienas
Alfonsas Morkūnas gimė 1908 m. sausio 27 d. Ukmergės aps. Žemaitkiemio vls. Juodžiūnų k. Jono Morkūno ir Veronikos Šerelytės-Morkūnienės šeimoje. Kartu augo du broliai. Baigė dvi gimnazijos klases. 1930–1931 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1935 m. vedė Oną Kazlauskaitę. Augino dukrą Elvidą ir sūnų Teisutį. Iki 1940 m. spalio 19 d. tarnavo liktiniu 1-ojo inžinerijos pulko bataliono 2-oje kuopoje.
Turėjo vyr. puskarininkio laipsnį. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai iš karinės tarnybos buvo atleistas ir grįžo į tėviškę.
1941 m. birželio 23–24 d. vadovavo Birželio sukilėliams užimant Lyduokių mstl. (Ukmergės aps.), saugojo jį bei jo apylinkes nuo besitraukiančios Raudonosios armijos savivalės ir plėšikavimų. Palaikė ryšius su sukilimo organizatoriais Kaune.
1944 m. pradžioje kartu su vietiniais vyrais įstojo į Lietuvos Vietinę rinktinę.
Prieš pat antrąją sovietų okupaciją ėmė rengtis partizaniniam karui: Juodžiūnų kaimo apylinkėse rinko ginklus ir kareivišką aprangą. Nuo birželio mėn. kartu su Kaziu Ališausku vadovavo iš 12–20 vyrų sudarytam savisaugos būriui, kuris gynė vietinius žmones nuo raudonųjų partizanų ir plėšikų.
1944 m., sovietinei kariuomenei antrą kartą okupavus kraštą, A. Morkūnas, pasivadinęs Plieno slapyvardžiu, gimtojo ir aplinkinių kaimų vyrus ėmė telkti į partizanų būrį. Jo būryje, veikusiame Ukmergės aps. Pabaisko, Šešuolių ir Žemaitkiemio valsčiuose, buvo apie 20 vyrų, tarp jų ir abu A. Morkūno broliai – Stanislovas ir Karolis, iki tol dirbę tėvų ūkyje. 1944 m. rugsėjo mėn. šie vyrai, vadovaujami A. Morkūno pasitraukė į Balninkų miškus ir įsijungė į Juozo Šibailos-Dieduko suburtą Balninkiečių laisvės (BLR) rinktinę, sudarydami atskirą kuopą.
Gruodžio 27-28 d. žuvę partizanai
Kryžius partizanų žuvimo vietoje Guptelčių kaime, Krakių seniūnijoje. Čia 1950-12-28 žuvo Mykolas Valaitis, Vincas Štuikys ir Alfonsas Mankauskas. Paminklo projekto autorė B. Kundrotienė.
https://partizanai.org/failai/html/amzinai-gyvi.htm
Žuvę Žemaičiu apygardos partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Pranas Kačinskas-Ūkvedys, antras - Urahas Šliteris-Kaizeris, trečias - Jeronimas Kačinskas-Taifūnas. (Genocido aukų muziejus)
Kačinskas Jeronimas-Taifūnas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Navarėnų kuopos vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliu Pranu-Ukvedžiu ir vokiečiu partizanu U. Šliteriu-Kaizeriu
Salyklis Vytautas-Eimutis gimė 1930 m. Seinų apskrities Staiderių kaime. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanas. Žuvo išduotas 1951 m. gruodžio 28 d. Lazdijų rajono Giraitės kaime kartu su dar keturiais bendražygiais
Šliteris Urahas-Kaizeris. Manytina, kad tai atsilikęs nuo fronto vokiečių karys, vėliau tapęs Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanu. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliais Kačinskais
Kazys Veverskis - Senis
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas.
1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu.
Gruodžio 26 d. žuvę partizanai
Mindaugo grupės partizanu priesaika.
Stovi (kairėje) Jonas Uzdyla-Vieversys, sėdi (dešinėje) Pranas Vaitkevičius-Tigras. 1949-1950 m.
(Genocido aukų muziejus)
Uzdyla Jonas -Vieversys gimė 1923 m. Seinų apskrities Šventežerio valsčiaus Agarinių kaime. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo grupės partizanas, būrio vadas. Žuvo 1951 m. gruodžio 26 d. Lazdijų rajono Bagdononių kaime įrengtame bunkeryje kautynėse su MGB pajėgomis kartu su Šarūno rinktinės vadu Alfonsu Petruškevičiumi-Rimvydu, Algirdu Marcinkevičiumi-Laime, Jurgiu Adomavičiumi-Artoju, Vladu Jarmala -Ąžuolu
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas Alfonsas Petruškevičius-Rimvydas. 1948–1951 m. Iš Genocido aukų muziejaus rinkinių
Skaityti daugiau: Gruodžio 26 d. žuvę partizanai
Pranas Kučinskas-Apynys
Pranas Kučinskas - Apynys, Ainis kilęs iš Vilkaviškio apskrities Keturvalakių valsčiaus Degučių kaimo. Lietuvos karininkas. Į partizanus išėjo vos prasidėjus antrajai sovietų okupacijai. Vadovavo Vytauto rinktinės 2-jai kuopai. 1945 m. gegužės mėnesį Kęstučio štabo pasiųstas į Prienų miškus, pertvarkė nuolat naujais kovotojais pasipildantį Prienų partizanų būrį į Geležinio Vilko pulko 8-ą kuopą ir laikinai šiai kuopai vadovavo. 1947 metų sausio 22 dienos apygardos vado įsakymu Nr.8 Šarūno rinktinės vadas Vladas Stepulevičius -Mindaugas buvo perkeltas į apygardos štabą, o Apynys tapo Šarūno rinktinės vadu - Ainiu. Vėliau dirbo Vytauto rinktinės štabe.
Ainis buvo narsus, sumanus ir teisingas. Už jo galvą kagėbistai skyrė didelę premiją. Atsirado niekšų, susiviliojusių Judo sidabriniais. 1947 m. gruodžio 26 d. Ainis atėjo aplankyti savo mergaitės. Išeidamas pasakė, kad ateis sutikti Naujuosius metus. Tai nugirdo ten buvęs kaimynas. Kai rytojaus dieną partizanas atėjo, sodyba jau buvo apsupta. Stribai norėjo paimti jį gyvą, bet Pranas pastebėjo pasalą ir atsišaudydamas traukėsi, kol Surdokų kaimo ūkininko Dėdelės lauke buvo nukautas. Jo mergaitė jau buvo stribų suimta. Ją labai mušė, paskui surištą užmetė ant Apynio lavono ir nuvežė į Kybartus. Manoma, kad vado lavoną kaip ir daugelio kitų išvežė į Kaliningrado sritį ir ten įmetė į kokį apkasą ar šulinį. Kas buvo toji mergaitė, ir koks jos likimas, nežinau. Apynio brolis Vincas Kučinskas -Robinzonas, būrio vadas, žuvo 1950 metais Sasnavos apylinkės Skrynupio kaime. Užkastas Šilavote.
Šaltinis: https://www.partizanai.org/a-vilutiene-trecioji-veliavos-spalva
1947 m. gruodžio 26 d. Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vls. (dabar – Vilkaviškio r. sav.) Serdokų k. gyventojo J. Juraičio sodyboje karinės čekistų operacijos metu žuvo Tauro apygardos Kęstučio rinktinės vadas Pranas Kučinskas-Ainis.
Žuvę Partizanai per Kalėdas
ANTANAS VAIČIULAITIS
ODĖ ŽUVUSIEMS PARTIZANAMS
Palaiminti, kurie kaip šventgirių klevai sugriuvo
Ir, rankomis apglėbę šiltą žemę,
Jai kvėpė paskutinį savo žadą:
Kaip kūdikiai prie motinos krūties prigulę,
Išliejo savo brangų kraują.
Nei krūmai šaknimis, kiekviena gysla
Jie gėrė juodą savo žemės garą.
Mirties ekstazėje
Jaunatviškais veidais, lyg mylimieji, —
Stelmužės ąžuolai drūti, vaikeliai, —
Jie paskutinį kartą lietė girių žolę.
Palaiminti, kurie, šventoj kovoj ištvėrę,
Po Tavo kojų krito:
Surink jų kūnus, Tėve, kaip gailiausią rasą,
Iškelk jų sielas dangiškon šviesybėn,
Priglausk prie savo mylinčios krūtinės.
Plieno rinktinės partizanai, veikę Aluntos ir Balninkų apylinkėse.
Pirmoje eilėje (guli) iš kairės: Jonas Žygelis-Ilgūnas, Steponas Matelionis-Agronomas ir Stasys Mikelevičius-Bijūnas.
Antroje eilėje iš kairės: Juozas Petrauskas-Laimutis, Kazys Puodžiūnas-Titnagas, Steponas Sabaliauskas-Šarkis,
neatpažintas ir Juozas Šmigelskas-Smidras. Apie 1948 m.
(Genocido aukų muziejus)
Žygelis Jonas-Ilgūnas gimė 1924 m. Utenos apskrities Alantos valsčiaus Zygeliškių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1945 m. Priklausė Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 3-iajai kuopai. Žuvo 1951 m. gruodžio 25 d. Padvarnių kaimo apylinkėse kartu su A. Bytautu-Garsu
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
ALABURDA Zenonas, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Ūkininkų sūnus. Partizanas. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su trimis seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų kūnai buvo išniekinti ir suguldyti Kėdainiuose, enkavedistų būstinės kieme.
ALABURDAITĖ Elena, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Kauno technikumo moksleivė. Partizanė. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, mūšyje Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su broliu ir dviem seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų kūnai gulėjo išniekinti Kėdainiuose, enkavedistų būstinės kieme.
ALABURDAITĖ Marytė, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Kauno technikumo moksleivė. Partizanė. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, mūšyje Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su broliu ir dviem seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų kūnai gulėjo išniekinti Kėdainiuose, stribų būstinės kieme.
ALABURDAITĖ Ona, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Kauno technikumo moksleivė. Partizanė. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, mūšyje Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su broliu ir dviem seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų išniekinti kūnai gulėjo Kėdainiuose, enkavedistų būstinės kieme.
BAČKAUSKAS Mečys - Kantas, g. Gvalduose, Kvėdarnos v. Rambyno būrio skyrininkas, žuvus Rambynui - būrio vadas. Kovojo Veiviržėnų Endriejavo apylinkėse. Žuvo 1952 12 25 Misgirių miškelyje, Judrėnų v., prie kelio Veiviržėnai - Judrėnai.
BITVINSKAS Petras, g. 1894 Kėbaičiuose, Raseinių v. Žuvo 1947 12 25 per kautynes savo namuose. Iš viso žuvo 6 partizanai. Be šeimininko, žuvo A. Jocius, B. Jocius, St. Jocius, V. Stulgaitis, V. Urba.
Skaityti daugiau: Žuvę Partizanai per Kalėdas
Partizanai apie Kalėdas
198 dokumentas
Straipsnis Kalėdų proga
Mes be Tavęs, Kalėdų Kristau, pūgą, -
Mes be Tavęs tiek metų žiemą šalom, -
Tegu paliaus čia šiaurės vėtros stūgaut,
Tegrįš pavasaris į mūsų vargo šalį...
(B. Brazdžionis)
Kalėdos šiemet ir Kalėdos prieš dešimtį metų - koks didelis skirtumas tarp šių dviejų Kalėdų, pažvelgus tiek į atskirų žmonių širdis ir gyvenimą, tiek į visos lietuvių tautos gyvenimą.
Užgimimo Šventė, švęsta laisvo ir nepriklausomo gyvenimo sąlygomis, šiandien atrodo mums kaip graži pasaka, kaip neužmirštama, nors ir seniai girdėta daina. Sėdėjome tada visi prie Kūčių stalo, dalijomės plotkelėmis ir troškome, kad visi kuo ilgiausiai gyventi galėtų, džiaugėmės taika ir ramybe mūsų tėvynėje ir geidėme, kad pranašų skelbti žodžiai -garbė Dievui aukštybėse ir ramybė geros valios žmonėms žemėje - įsiviešpatautų viso pasaulio žmonių širdyse. Džiaugėmės laisvu gyvenimu, kai pasaulyje jau pradėjo šėlti audros, ir pagalvoti nepagalvojom, kad tai, kas pasaulyje blogiausia, žemiausia, niekšingiausia, įsiviešpataus mūsų tėvynėje. Tai paskutinės Šv. Kalėdos buvo laisvoje tėvynėje, ramybėje ir taikoje...
Praūžė dešimt metų... Liūdna Užgimimo Šventė šiemet. Piktoji valia bolševizmo pavidalu šėlsta mūsų tėvynėje. Vietoj pranašų žadėtos ramybės mūsų žemėje viešpatauja brutali prievarta, melas, klasta ir apgaulė, vietoje taikos - kraujas ir mirtis. Tamsiosios jėgos ir gaivalai, išnirę iš padugnių į dienos šviesą ir pamynę Dievo ir žmogaus įstatymus, triumfuoja ir naikina visa, kas gražu, kilnu ir šventa, siekia įsiviešpatauti visame pasaulyje, grasindami šėtono karalija, Vorkutos, Archangelsko ar Krasnojarsko miškų kapinynų pavidalais. Toji įžūli piktoji valia nesutramdyta, tad ar džiugins ką ramybės šventė?
Daugiau įrašų...
- Gruodžio 24 d. žuvę partizanai
- KLEPOČIŲ ŽUDYNĖS
- Gruodžio 23 d. žuvę partizanai
- Gruodžio 21-22 d. žuvę partizanai
- Juozas Kemeklis - Rokas, Rimtutis.
- Gruodžio 19-20 d. žuvę partizanai
- Gruodžio 17-18 d. žuvę partizanai
- Gruodžio 15-16 d. žuvę partizanai
- JURGIS KRIKŠČIŪNAS (KRIŠČIŪNAS)-RIMVYDAS
- Gruodžio 13-14 d. žuvę partizanai
