Kovo 3 d. žuvę partizanai
1950 m. kovo 3 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Ceikiškių k. (dabar – Tauragės r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviai ieškojo partizanų. Kaimo gyventojo Vinco Knatausko namo palėpėje slėpėsi du Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanai. Po kelias valandas trukusio susišaudymo kareivių padegtame name sudegė Butigeidžio rinktinės vadas Vladas Gudavičius-Vaišnora ir rinktinės štabo narys Antanas Kundrotas-Skaistgiris. Per kautynes buvo nušauta ir šeimininko duktė ryšininkė Danutė Knatauskaitė.
Partizanų užkasimo vieta neišaiškinta. D. Knatauskaitė palaidota Tauragės m. kapinėse.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 74, 262-263.
Kęstučio apygardos partizanai poilsio metu. 1949 m. rugsėjo 19 d. Iš kairės: Jonas Juozaitis (Paliokas)-Martinaitis, Pranas Briedis-Jūra, Vladas Gudavičius-Vaišnoras, Vytautas Slapšinskas- Vytas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
„Agentui Šimkui išdavus, 1950 metų kovo 3 dieną dviejų partizanų, buvusių Tauragės valsčiaus Ceikiškės kaime, Vinco Knatausko sodyboje, sunaikinimui pasiunčiami 105 kareiviai. 19 valandą apsupamos trys Ceikiškės kaimo sodybos. Patikrinus dviejų valstiečių namus, tankiausiai apgulama V. Knatausko sodyba. Tikrinant palėpę, pirma lipo šeimininko dukra, o paskui kareivis. Partizanai merginą praleido, o kareivį nušovė. Apačioje, kambaryje, buvę kariškiai nežinojo, ką daryti. Apsuptyje buvę kareiviai gavo įsakymą pulti namą. Partizanai nukovė dar 4 puolusius kareivius.
Pranešus, kur yra partizanai, kareiviai įsitaisė daržinėje ir į palėpę pasipylė pragariška kulkų papliūpa. Kambaryje likę kareiviai išbėgo į lauką, tačiau kapitonas Gatyšskis pasiliko. Išgirdęs krebždesį, jis ėmė šaudyti ir sunkiai sužeidė nuo aukšto nulipančią šeimininko dukrą. Dar labiau apšaudant palėpę, kariškiai iš namo išsitempė nukautą kareivį. Mūšis tęsėsi 5 valandas. Pagaliau V. Knatausko sodyba padegama. Sudegė Vladas Gudavičius-Vaišnoras ir Antanas Kundrotas-Skaistgiris. Rodos, kad liepsnose žuvo ir sužeista šeimininko dukra...“ – rašoma knygoje „Šilalės kraštas“, III d., Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis, 1940–1953, Vilnius: Žiburio leidykla, 2001, p. 308.
Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Kundrotas-Skaistgiris (stovi septintas iš kairės) su rinktinės partizanais. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Vladas Gudavičius-Miškinis, Radvila, Vaišnora
1919 12 04–1950 03 03
Vladas Gudavičius gimė 1919 m. gruodžio 4 d. Rusijoje, Vitebske, Antano ir Teklės Gudavičių šeimoje. 1921 m. kartu su tėvais grįžo į Lietuvą. Baigė specialią mokyklą. Gyveno Raseinių aps. Jurbarko vls. Klišių k. Girininkas. Vokiečių okupacijos metais, dirbdamas Mantvilių girininkijoje, slapstė antinacinės rezistencijos narį, Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos įkūrėją Petrą Paulaitį-Aidą Nuo 1945 m. kovo mėn. Jurbarko partizanų grupės vado P. Paulaičio pavaduotojas. Vėliau – Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio (Aukuro) rinktinės partizanas. 1949 m. balandžio mėn. V. Gudavičius paskirtas Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku.
1949 m. birželio 8 d. žuvus Kęstučio apygardos vadui Aleksandrui Miliuliui-Algimantui, Neptūnui ir apygardos vadu paskyrus Antaną Bakšį-Germantą, Klajūną, pastarasis V. Gudavičių paskyrė apygardos štabo viršininku. Netrukus jam buvo paskirtos ir Butigeidžio rinktinės vado pareigos. Tų pačių metų rugsėjo mėn. apygardos štabo viršininko pareigas V. Gudavičius perdavė Pranui Briedžiui- Jūrai, o pats liko Butigeidžio rinktinės vadu ir šias pareigas ėjo iki pat žūties.
Antanas Kundrotas - Rimantas, Arūnas, Skaistgiris
1925 01 28–1950 03 03
Antanas Kundrotas gimė 1928 m. sausio 28 d. Tauragės aps. Vainuto vls. Žvingių k. Antano ir Onos Kundrotų šeimoje. Mokėsi Šilalės gimnazijoje. Besimokydamas tapo partizanų ryšininku.
Baigęs gimnaziją A. Kundrotas įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, tačiau studijas nutraukė ir pradėjo dirbti mokytoju Stokaičių pradžios mokykloje.
1948–1949 m. mokytojaudamas toliau palaikė ryšius su partizanais, rašė į pogrindžio spaudą.
1949 m. A. Kundrotas buvo suimtas. Sovietinių represinių struktūrų darbuotojams išgavus pažadą, kad jis sužinos 40-ies partizanų ir ryšininkų, kurių sąrašas pateko saugumiečiams į rankas, tikrąsias pavardes, buvo paleistas. Pasitaręs su artimaisiais, nusprendė, kad geriau jau nukentės viena jų šeima, nei visos 40, A. Kundrotas pasitraukė mišką ir tapo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Žalgirio būrio partizanu. 1949 m. rudenį paskirtas Butigeidžio rinktinės štabo žvalgybos viršininku.
1949 m. liepos 7 d. A. Kundroto tėvai, broliai Juozas ir Motiejus, seserys Antanina, Irena ir Zuzana buvo ištremti į Irkutsko sr. 1958 m. visi grįžo į Lietuvą.
2002 m. gruodžio 20 d. A. Kundrotui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Res pub li kos krašto apsaugos ministerijos 2003 m. sausio 23 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201503_KA_BR_zutis.pdf
Jundila Vytautas - Jaunutis iš Gražučių k. Prienų raj. 1922-1948.03.03. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Geležinio Vilko rinktinės būrio vadas. Žuvo Čiudiškių k. Prienų raj. su K. Varkala ir kitais kovotojais. Naro brolis.
Pečkys Juozas iš Buktiškių k. Barzdų vlsč. Žuvo Bagotosios k. Pilviškių vlsč. 1948.05.03.
Valenta Adolfas - Ožys iš Sangrūdos vlsč. Zovodos k. 1916-1947.03.03. Nuo 1945.03.17, žuvus V. Trečiokui, vadovavo jo grupei, susikūrus Vytauto rinktinei, buvo 4-osios kuopos pirmasis vadas. 1945 m. pavasarį nuvyko į Suvalkų trikampį ir ten organizavo partizanų 4-osios kuopos būrį. Žuvo Tabarų k., nušautas J. Slavicko, buvusio draugo, kolaboravusio su okupantais.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Juozas Bendorius, Kamajų vls., Kalūžių k., Girėno b. Ž.1949 03 03.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
MASIULIS PRANAS - Meška,g. 1916 m., gyv. Galinių k., Užpalių vls. Vedė ir išėjo užkuriom į Davainių k., Dusetų vls. Buvo paimtas į kariuomenę, bet tuoj pabėgo ir slapstėsi apie namus. Prie namų Davainių k. ir buvo nušautas 1945 03 03.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Grūšelionis, Pranas, Alekso-Klajūnas (1923-1947)
Gimė ir augo Paverknių kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje, valstiečių šeimoje. Baigė keturias klases ir dirbo tėvų ūkyje. 1945 metais įstojo į Lietuvos laisvės karių-savanorių gretas. Buvo eilinis kovotojas, kuris pasižymėjo sumanumu, organizuotumu ir judrumu. Buvo geras plaukikas, perplaukdavo Nemuną, išsaugodamas ginklą. Partizanų gretose atlikdavo sunkias užduotis. Jis dažnai rizikuodavo savo gyvybe. 1947 metų kovo 3 dieną jis su draugais apsistojo Žiežmarių rajone, Plaskūnų apylinkėje, Paukštininkų kaime. Vietinių gyventojų buvo išduoti ir apsupti. Iš dvylikos partizanų trys pabėgo, o devyni žuvo. Kūnai Kruonio miestelyje buvo išrengti, nuauti, bjauriausiais būdais niekinti. Dvejus metus kovojo dėl Lietuvos laisvės ir žuvo didvyrio mirtimi.
https://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm
Aikščiūnas Jonas, sl. Drugelis, g. 1922 Stakliškių vlsč. A rinktinės 3-o bataliono partizanas. Žuvo 1947 03 03 Kaukinės miške, Kovaičių k. kartu su kitais devyniais partizanais. Palaikai išniekinti Kruonyje, vėliau Žiežmariuose ir Kaišiadoryse, užkasti žvyro karjere Kaišiadorėlių k., prie žydų kapų. 1990 perlaidoti į Kaišiadorių kapines.
Ašmenskas (Ašmena) Albinas, Juliaus, sl. Siaubas, g. 1927 08 Gilaičių k., Semeliškių vlsč. Nuo 1945 11 06 - A rinktinės 3-o bataliono 3-os kuopos partizanas. Žuvo 1947 03 03 Kovaičių k. kartu su kitais devyniais partizanais. Palaikai išniekinti Kruonyje, vėliau Žiežmariuose ir Kaišiadoryse, užkasti Kaišiadorėlių k., prie žydų kapų. 1990 perlaidoti į Kaišiadorių kapines.
Bernotas Stepas, gyv. Bajoriškių k., Jonavos vlsč. DKR Alyvos būrio partizanas. Žuvo 1945 03 03.
Grušelionis Pranas, sl. Klajūnas, g. 1926 Jiezne. A rinktinės 3-o bataliono partizanas, būrio vadas. Žuvo 1947 03 03 Kaukinės miške, Kovaičių k. kartu su kitais devyniais partizanais. Palaikai išniekinti Kruonyje, vėliau Žiežmariuose ir Kaišiadoryse, užkasti Kaišiadorėlių k. prie žydų kapų. 1990 perlaidoti į Kaišiadorių kapines.
Gudzinskas (Gudinskas) Pranas, Boliaus, sl. Pumpuras, g. 1920 Pakertų k., Žiežmarių vlsč. Slapstėsi nuo mobilizacijos. Nuo 1945 09 18 - A rinktinės 3-o bataliono 2-os kuopos partizanas. Žuvo 1947 03 03 Kovaičių k. kartu su kitais devyniais partizanais. Palaikai išniekinti Kruonyje, vėliau Žiežmariuose ir Kaišiadoryse, užkasti Kaišiadorėlių k. prie žydų kapų. 1990 perlaidoti į Kaišiadorių kapines.
Mačiulskas Jokūbas (Kubas), Prano, sl. Jurginis, g. 1920 Klenaukos k., Žiežmarių vlsč. Nuo 1945 03 25 - DKR 4-o bataliono, A rinktinės 3-o bataliono 2-os kuopos partizanas. Žuvo 1947 03 03 Kaukinės miške.
Praškevičius Pranas, Kazio, sl. Lokys, Antano-Narsuolio ir Kazio-Lokio brolis, g. 1917 Kazokų k., Kruonio vlsč. LK tarnavo pėstininku. 1944 11 17 suimtas su broliu Antanu ir pakeliui išlaisvintas partizanų. Nuo 1945 01 01 - DKR 4-o bataliono, A rinktinės 3-o bataliono 2-os kuopos partizanas, 1946 -1 -os kuopos būrio vadas. Žuvo 1947 03 03 Kaukinės miške, Kovaičių k. kartu su kitais aštuoniais partizanais iš Dainavos apygardos Skrajūno būrio. Palaikai išniekinti Kruonyje, vėliau Žiežmariuose ir Kaišiadoryse, užkasti Kaišiadorėlių k. prie žydų kapų. 1990 perlaidoti į Kaišiadorių kapines.
Zabarauskas (Zumkus) Pranas, g. Gavėnių k., Šešuolėlių vlsč. Nuo 1944 - DKR Vanago bataliono partizanas. Žuvo 1950 03 03 Pakertušių miške.
Žitkus Juozas, sl. Žalgiris, Žvaigždutė, g. 1924 Prienų vlsč. A rinktinės 3-o bataliono partizanas. Žuvo 1947 03 03 Kovaičių k. kartu su kitais devyniais partizanais. Palaikai išniekinti Kruonyje, vėliau Žiežmariuose ir Kaišiadoryse, užkasti Kaišiadorėlių k. prie žydų kapų. 1990 perlaidoti į Kaišiadorių kapines.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
BLAŽYS Jeronimas, Kazio (Prano brolis), g. 1926 Gudeliuose. Nuo 1945 Girdžių būrio partizanas. Žuvo 1946 03 03 Jokūbaičių k. Kartu žuvo J. Leškys.
LEŠKYS Jonas, Antano - Petras, g. 1920 Butrimuose, Jurbarko r. Mažažemis. Nuo 1944 Girdžių būrio partizanas. Žuvo 1946 03 03 Jokūbaičiuose (kartu žuvo J. Blažys). Palaikai ilsisi Jurbarke.
ŽILAITIS Gediminas, Saliamono, g. 1929 Lapgiriuose, Vadžgirio apyl., Raseinių apskr. Partizanas nuo 1946. Kovojo Vidmanto būryje. Žuvo 1947 03 07 Butkaičiuose, prie Eržvilko. Kartu žuvo J. Stonys, J. Valantiejus ir dar trys partizanai.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
1945 03 12 naktį stribai ir enkavedistai apsupo Pyplių kaimą, kuriame su Pranu dar buvo Bernardas Švenčionis - Beržas. Vyrai bandė veržtis iš apsupimo, bet Pranas buvo sužeistas į ranką. Bernardas buvo nušautas.
