KATALIKŲ VEIKIMAS PASAULYJE

KRIKŠČIONYBĖ ŠIANDIEN

Stirnius [Edvardas Šiugžda]

     Katalikų veikimas, atsiradęs šio amžiaus pradžioje Italijoje, išaugo į galingą krikščionišką judėjimą, apimantį daugelį pasaulio kraštų ir kontinentų. Katalikų veikimo organizacijos - pasaulietinės. Joms didžiulį poveikį padarė Vatikano II Susirinkimas, iškeldamas pasauliečių atsakomybę už dabartinio pasaulio likimą. Susirinkimo Dekrete apie pasauliečių apaštalavimą katalikai raginami būti aktyviais, sąmoningais ir savarankiškais krikščionių bendrijos nariais. Tokiems tapti jiems padeda pasauliečių katalikų, pirmiausia Katalikų veikimo organizacijos.

    Pagrindinis Katalikų veikimo organizacijų tikslas - katalikybės skleidimas. Vieni šių organizacijų aktyvistai tai supranta tik kaip religinį Katalikų veikimo narių susibūrimą ir krikščioniškos doktrinos plėtojimą tarp savų praktikuojant labdarybę. Kiti mano, kad katalikybę reikia skleisti dalyvaujant politinėje ir socialinėje-ekonominėje veikloje tarp visų tikėjimų žmonių ir netgi netikinčiųjų, t.y. būti apaštalais. Pastaroji tendencija tapo suprantama ir reikalinga mokslo ir technikos pažangos epochoje. Po Vatikano II Susirinkimo kai kurios Katalikų veikimo organizacijos reikalauja, kad visi pasauliečiai taptų misionieriais - krikščionių idealų propaguotojais, ir smerkia tuos, kurie rūpinasi vien savo sielos išganymu. Tokius reikalavimus Katalikų veikimo organizacijų nariams iškėlė daugelio šalių Katalikų veikimo organizacijų nauji įstatai, priimti 1970 m. pabaigoje.

Skaityti daugiau: KATALIKŲ VEIKIMAS PASAULYJE

ŽMOGUS IR NEMIRTINGUMAS

MUMS KALBA MOKSLAS

A. Digrys[Antanas Patackas]

     Mes gimstame pomirtiniam gyvenimui lygiai taip, kaip gimstame žemiškajam gyvenimui(Kamilis Flamarionas).

    Gyvybės srovė nenutrūkstamai teka žemėje jau šimtus milijonų metų. Biosferoje slypi dėsnis, priešingas mirčiai: organizmas dar iki savo suirimo perduoda palikuonims negęstantį gyvybės fakelą. Paveldimumo estafetė atkakliai gina filogenetinį medį nuo žuvimo. Ši nuostabi gyvųjų sistemų savybė yra vienas iš kūrybinio plano Visatoje pergalės požymių. Tačiau ši pergalė dalinė, nes apima tik visumą, giminę, bendrą biologinį reiškinį. Ji neužbaigta, todėl gyvybė turi nuolat kovoti su mirtimi.

    Kiekvienas evoliucijos etapas - savotiška pakopa nugalint chaosą ir sunykimą. O tų laiptų viršuje iškyla iki šiol Žemėje nežinomos naujos gyvybinės energijos šaltinis. Biosferoje kovos laukas yra materija, o noosferoje -dvasios srityje - į kovą su dezintegracija stoja būtybės, ginkluotos dvasiniu krūviu. Užtvarą mirčiai ir chaosui žmoguje stato ne tik genofondas ir fiziologija, bet ir kitas transfizinės būties matmuo. Jis reiškiasi žmogaus asmenybėje, kuri koncentruoja savyje mintį, sąmonę, kūrybą ir laisvę. Protas realizuoja savo gyvybinį principą kitaip negu organizmas, o dvasinė veikla išgelbsti savo vaisius nuo laiko nagų tobulesniu būdu negu paveldimumo genai. Kaip tik šis unikalus kosmoso reiškinys tampa pradiniu jo evoliucijos tašku, išvesdamas jį iš grynai biologinės raidos ribų. Kartą užsidegusi Visatoje dvasios ugnis, panašiai kaip gyvybė, negali užgesti. Maža to, ji įsikūnijusi ne tiktai kolektyvinėje rūšies sąmonėje, bet ir kiekviename jos vienete, aukščiausiame pasaulio šedevre - asmenybėje.

Skaityti daugiau: ŽMOGUS IR NEMIRTINGUMAS

RŪPINTOJĖLIS IR VYTIS -DU LIETUVIO DVASIOS SIMBOLIAI

Juozas Girnius

     Iš paviršiaus lietuvis - pilkas artojas, tačiau savo giliąja dvasios gelme -tikras didvyris, jeigu imtume atskirą lietuvį kasdieniniuose santykiuose, tai jis toks paprastas, kad bet kokia kalba apie jo didvyriškumą atrodo tik savimeiliškas savęs išgarbinimas. Taip gali atrodyti ne tik svetimiesiems, bet ir mums patiems. Tačiau kas slypi po artojiškai paprastu lietuvio paviršiumi, sušvinta bandymo valandą. Ir tik tada praregime, ko lietuvio esama, - didvyriško ryžto ir mirties nebijančios drąsos žmogaus. Štai kodėl, kada nori suprasti lietuvį, turi jį imti ne tik paskirai ir ne tik dabarties gyvenimo pilkumoje, bet ir visoje lietuvių tautos istorijoje.

     Tiesa, kad atskirai gyvenimo kasdienybėje paimtas lietuvis yra artojiškai paprastas. Bet ar visomis lemtingomis bandymo valandomis neįvykdavo lietuvių tautoje tarsi stebuklas, ramius ir taikius artojus pakeisdamas ryžtingais ir kietais kovotojais? Šitas stebuklas ir yra liudijimas, kad artojinis lietuvių paprastumas tėra išorinis kevalas, slepiąs didvyrišką valią ir širdį. Ta tauta, kuri turi didvyriškai didingą istoriją, yra pati ne kitokia. Tautos istorija - patsai pirmasis ir patikimasis tautos charakterio liudininkas. Ir tasai lietuvio charakterio vaizdas, kurį piešiau, sukurtas ne kitu kaip šito liudininko liudijimu.

     Ir tačiau nenustembu, jei vis dėlto daugeliui toksai mūsų tautinio charakterio išaukštinimas galėjo pasirodyti per idealus. Nustebti būtų reikėję tik priešingu atveju. Gerbti save, bet nebūti apie save per geros nuomonės - tai kaip tik lietuviška. Savigarba lietuvyje nepereina į savigyrą.

Skaityti daugiau: RŪPINTOJĖLIS IR VYTIS -DU LIETUVIO DVASIOS SIMBOLIAI

MOKSLEIVIŲ ATEITININKŲ ORGANIZACIJĄ UŽDARIUS.

ISTORIJOS PUSLAPIAI

Jz.[kun. Juozas Šalčius]

KATALIKŲ AKCIJOS KOMITETAS

     1930 08 30 švietimo ministro aplinkraščiu buvo uždraustas gimnazijose moksleivių ateitininkų veikimas. Šis draudimas buvo labai žalingas katalikiškos inteligentijos ugdymui.

     Lietuvos episkopatas šiuo reikalu sušaukė savo konferenciją. Buvo nutarta siųsti vyskupus Justiną Staugaitį ir Kazimierą Paltaroką pas ministrą pirmininką tartis, kad šis draudimas būtų atšauktas. Ministras pirmininkas Juozas Tūbelis patarė šiuo reikalu kreiptis į patį Respublikos prezidentą. Pas prezidentą Antaną Smetoną ėjo metropolitas Juozapas Skvireckas ir vysk. Kazimieras Paltarokas. Pasitarimas vyko tarp minėtų vyskupų, iš vienos pusės, ir prezidento Antano Smetonos, ministro pirmininko Juozo Tūbelio ir švietimo ministro Konstantino Šakenio, - iš antros. Vyskupai nurodė, kad švietimo ministro aplinkraštis prieštarauja Lietuvos Vyriausybės ir Apaštalų Sosto konkordato 25 str. ir dėl to turi būti atšauktas. Derėjosi pusšeštos valandos. Tačiau be pasekmių - valdžios atstovai aplinkraščio atšaukti nesutiko. Tuomet vysk. K. Paltarokas pareiškė, kad jei moksleiviams ateitininkams nebus leista veikti mokyklose, jie veiks bažnyčioje kaip bažnytinė organizacija - Katalikų veikimo centro narys.

     Nepavykus susitarti su Vyriausybe, vyskupai surengė konferenciją ir išleido Ganytojišką laišką. Jame nurodė, jog švietimo ministro aplinkraštis yra neteisėtas, jog jie, vyskupai, prieš jį protestuoja ir protestuoti kviečia tikinčiuosius. Pirmiausia protestą pareiškė Katalikų veikimo centras, Pavasario sąjunga, ateitininkai studentai. Apaštalų Sosto nuncijus arkivysk. R. Bartolonis 1930 09 25 dėl to padarė Vyriausybei demaršą.

Skaityti daugiau: MOKSLEIVIŲ ATEITININKŲ ORGANIZACIJĄ UŽDARIUS.

LIETUVA

LIETUVA IR LIETUVIS

Oskaras Vladislovas Milašius

     Aš ilgai ieškojau, iš kur tas gilus jausmas, kuris apima mane, prisiminus šią šalį, tokią tolimą ir taip ilgai neatpažįstamą Vakarų - Lietuvą.

     Nors ir kupinas švelnumo tai melancholiškai ir dosniai šaliai, suteikusiai man gyvybę ir galią ją dainuoti, aš, aišku, niekada nebūčiau sutikęs kalbėti apie meilę jai, jei mane su ta žeme tejungtų vien kraujo ir asmeninio prisirišimo ryšys. Tėvynė kaip ir žmogus: reikia mylėti ją tokią, kokia ji yra. Tačiau ne visada ji pajėgi įkvėpti meilę. Tad aš išsižadu kilnios vienatvės, idant kalbėčiau apie Lietuvą todėl, kad stebuklingoji šalis, suteikusi man savo sielą, yra ne tik mano, bet ir jūsų Tėvynė.

     Šioje Baltijos šalyje, kurioje esu gimęs, prieš daugelį tūkstančių metų lankėsi arijų rasė, ugnies ir sniego rasė, prieš pasklisdama į visas keturias Europos žemyno puses ir prieš padėdama įspūdingus socialinės kultūros pamatus, kurie ilgainiui turėjo apsivainikuoti trimis svaigiais bokštais, nuo kurių dvasiniu žvilgsniu galima aprėpti Visatą ir kurie vadinasi: Elada, Roma, Prancūzija. Kaip Roma ir Elada, ir ypač Prancūzija, taip Lietuva yra daugiau negu Tėvynė: tai idėja, tai liepsnojantis žmogaus evoliucijos židinys.

Skaityti daugiau: LIETUVA

Daugiau įrašų...

  1. KUNIGĄ VIRGILIJŲ JAUGELĮ PALYDINT...
  2. „KASDINTI ŠULINĮ VANDENIO TYROJO..."
  3. JURGIO MATULAIČIO ASMENYBĖ
  4. KENTĖJIMŲ DIMENSIJOS IR PRASMĖ

Subkategorijos

  • Įvadas, epilogas

    Pratarmė, metrika. „RŪPINTOJĖLIO" LEIDĖJAI. PRO MEMORIA. ŽODIS DABARTIES SKAITYTOJUI. EPILOGAS. „RŪPINTOJĖLIO" AUTORIŲ, BENDRADARBIŲ IR RĖMĖJŲ VARDYNAS. ŠIOS KNYGOS RĖMĖJAI. TURINYS

  • Nr.1
    Į skaitytojus. Rūpintojėlis.Gairės klystkeliuose. Marijos Pečkauskaitės kelias. Atsigręžkime į šventąjį Kazimierą. Prasmės ir beprasmybės aspektai.Ar mokslas paneigia religinės pasaulėžiūros pagrindus. Kaip iš tiesų buvo. Viešpatie, kodėl liepei man mylėti. Akademikas Vladimiras Fokas. Knyga apie Lurdo stebuklus. „Jokiam dalykui nesu pritaręs prieš savo sąžinę". Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija. Religijos kilmė ir kitimas. 
     
  • Nr.2
    Himnas Bažnyčiai. Ko iš mūsų reikalauja šių dienų gyvenimas. Gražus Tavo pasaulis.  Būk pagarbintas. Oskaras Milašius ir Lietuva. Ar Bažnyčia lenkino Lietuvą. Pakilimas virš kasdienybės. Rudeniški apmąstymai. Gyd. Viksva. XX amžius ir psichinės ligos. Vienuolių įnašas į atominę fiziką ir atominę spektroskopiją.Jonas Nepomucenas Noimanas.
    Mašinos tiria Šventąjį Raštą. Pskovo įspūdžiai. Kodėl tapau tikinčiu. Religijos filosofija.
  • Nr.3

    Didžiąją dabarties problemą apmąstant.Mintys iš pamokslo.Rožančiaus Karalienei.Sibiro triptikas.Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mirties 15 metų sukaktis.Oskaro Milašiaus kelias į metafiziką.Kančia, kuri yra meilės įrodymas.Himnas meilei.Jaunuolio malda.Tu ne viena, Danute!.Juo giliau, juo prie tiesos arčiau.Kosmosas ir antgamtis.Ar religija daro žmogų pasyvų? Jono Biliūno testamentas.Atkarpa iš mano lagerinio gyvenimo.Kristaus drobulė.Jaunimo ryžtas.Milžinas, didvyris, šventasis.Dievas šiandien.

  • Nr.4

    Duonos ir sotumo dialektika.Restauratoriaus monologas. Religinis atgimimas mūsų laikais.Oskaro Milašiaus mistika.Meilė nepavydi.Irzlumas ir depresija.600 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties. Iš kalinio laiškų.Inteligentiškos vizijos.Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimas ir darbai.„Tiesos kelias". Nr. 4 ir 5.Mirė kun. Jonas Aleksa MIC.

  • Nr.5
    Vasario 16-osios aktas.Didžiojo Ganytojo metai.Kun. Antano Mackevičiaus 150-ąsias gimimo metines minint.Rauda.Mokslo ir valstybės vyras [Tomas Moras].Moters paskirtis.Jie laikosi už rankų.Palaiminti skaisčios širdies.Kur blogybių šaknys.Ar galima tiesą pirkti melu.Filosofinis mąstymas veda prie Dievo.Vincas Čepinskis apie mokslo krizę ir religiją.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.
     
  • Nr.6

    Popiežių Paulių VI palydint.263-iasis Kristaus Vietininkas popiežius Jonas Paulius I.Katalikybės vaidmuo Lietuvoje.Knygų naikinimas Lietuvoje 1940-1950 m.Meilė neieško sau naudos.Malda.Asmenybės ugdymo problema.Vaikus auklėti krikščioniškai - šventa tėvų pareiga.Ką sako Lomonosovo eilėraštis.Iš dienoraščio.Atleisk.Palangos Lurdo grotos Marijos statulos atnaujinimo istorija.Aušros Vartų koplyčia Romoje.

  • Nr.7

    Kalėdų tikrovė ir paslaptis.Išminčių žvaigždė.Kalėdų dovanos.Tyli naktis.Žakas Maritenas.Viešpatie, aš turiu laiko.Jaunimo sąjūdis, pastojęs kelią ateizmui Lietuvoje.Asmenybės ugdymo problema.Naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.Oskaras Milašius ir Lietuva.Vinco Kudirkos gimimo 120 metų sukaktis.

  • Nr.8

    Lietuvių tauta pašaukimo keliu.Karo sunaikinimų prasmės beieškant. Eucharistijos bičiuliai.Gėris plinta skleidžiamas. Jaunoji katalikų inteligentija kuria nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ateina laikas. Tikėjimas ir asmenybė. Kalbos reikšmė.Lietuvos švietėjas kan. Feliksas Martišius.Ar darvinistinė evoliucijos teorija - paskutinis mokslo žodis.Gyvenimas po gyvenimo.

  • Nr.9

    Aušo pirmosios dienos rytas. Bebaimis kovotojas (Kunigas Karolis Garuckas SJ). Meilė neįtari ir amžina. Kasdienė duona.Magdalenos Velykos.Džiaugsmo apraiškos. Siela, kuri kyla, kelia pasaulį (Elizabetė Leser).Mąstyti - mylėti - apaštalauti.Žodžio ir veiklos infliacija kaip nūdienė problema.Lenktis Dievui, kad nevergautum velniui.Ties gyvybės paslaptimi.Šventasis ketvirtadienis ir Didysis penktadienis.

  • Nr.10
    Jaunimas.Skambės kaip aukso varpas.Krikščionis kolektyvizme.Dvasinės stiprybės požymiai.Jūs esate pašaukti laisvei.Vladimiro Solovjovo filosofija.Vieno dokumento sukaktis.Atėjo laikas.Būties analogija.Mano siela.Labiau kaip saulę šaukdama.Pasirinkimo situacija.Neišgirstas žydrynių šauksmas.Susimąstymas apie Tėvynę.75-metį nuo lietuviškos spaudos
    draudimo panaikinimo minint.Spontaniškos atgimimo formos krikščionybėje.
  • Nr.11

    Iš enciklikos „Redemptor hominis". Kas mums yra Kristus.Rūpintojėli! Pažanga dviem priešingomis kryptimis.Žmogaus didybės aspektai. De mysterio Mariae. Ateitininkų sąjūdis nepriklausomoje Lietuvoje. Religinė atributika Justino Marcinkevičiaus knygoje „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas”. Išeinu. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Bažnyčios padėtis socialistinėse šalyse. GARBINGOS SUKAKTUVĖS.

  • Nr.12

    Kristus - ne mitas. Tiems, kurie laukia savo Viešpaties. Vaikas tarp mūsų.Žmoniškumo aspektai.Kūdikėlio Jėzaus Teresė.Prisimenant juodąją gadynę.Knygnešių Lietuva.Vydūnas.O Dieve mano.Mano šventoji Tauta.Švenčių esmė ir papročiai.Bernardo Brazdžionio lyrika.Nobelio premija - Motinai Teresei.Ateistinės propagandos vingiai.Ar išsimiklinot būti prispausti?

  • Nr.13

    Prisikėlimo varpai. Prisikėlimas.Kentėjimų dimensijos ir prasmė.Jurgio Matulaičio asmenybė. „Kasdinti šulinį vandenio tyrojo".Kunigą Virgilijų Jaugelį palydint.Lietuva.Rūpintojėlis ir Vytis - du lietuvio dvasios simboliai.Moksleivių ateitininkų organizaciją uždarius.Katalikų akcijos komitetas.Žmogus ir nemirtingumas.Katalikų veikimas pasaulyje.Aš iš savo dangaus.Virš ašarom pasruvusių smūtkelių.

  • Nr.14

    Lietuvių tauta.Steigiamojo Seimo 60-metis.Tave aš tokią susikūriau.Ateitininkų sąjūdžio poveikis moksleivijai ir inteligentijai.Nelaisvės psalmai.Mykolas Krupavičius.Kunigas Karolis Garuckas.Iš kunigo Karolio Garucko minčių.Marijos garbinimas Lietuvoje.Sopulingajai Motinai.Juk Ir tasai buvo su Juo.Kalkutos angelas.Iš Motinos Teresės minčių.Iš dienoraščio.Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės.Keleivis.

  • Nr.15

    Jaunimas ir mokytojas. Jaunuomenė ir gyvoji dvasia.Kai kurie asmenybės komponentai.Vyskupo Julijono Steponavičiaus kunigystės pilnybės sidabrinis jubiliejus.Vincas Mykolaitis-Putinas.Kunigas Jonas Bosko.Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.Dar kelios mintys.

  • Nr.16
    Pasauliui reikia krikščioniškosios vilties. Ir Žodis tapo Kūnu.Naujas gyvenimas.Ką aš tikiu.Mums gimė Kūdikis.Psalmė.Petras Kriaučiūnas -
    lietuvių tautinio atgimimo pradininkas Sūduvoje.Raktai į šviesesnę ateitį.Dar vienas pavojus.Pasaulio Vyskupų Sinodas.
  • Nr.17
    Kreipimasis į Šventąjį Tėvą.Mintys Eucharistinių metų saulėje ir rūkuose.Gyvenimo Duona.Kristaus ir mano programa
    Eucharistijoje.Adoracijos valandai.Dėkojimas.Mintys dvasiniam atsinaujinimui.Palaimintasis Mykolas Giedraitis.Reikia būti skaisčiam. Apšlakstyk mane.Atleisk mums, Viešpatie.Iš Gemos laiškų.Birštono-Olšausko byla faktų ir teisės šviesoje.Apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą.
  • Nr.18
    Žmogus negali gyventi be meilės. Saulės giesmė.Šventasis Pranciškus Asyžietis.Malda į šv. Pranciškų Asyžietį, Katalikų akcijos Globėją.Tu praėjai su Saulės giesme.Giesmė šventam Pranciškui.Šventasis, apie kurį verta mąstyti ir šiandien.Iš knygos „Saulės giesmė".Pranciškaus Asyžiečio 800 metų jubiliejui.Motina Teresė iš Kalkutos.Motinos Teresės dvasiniai tekstai.Iš meilės yra taika.Kas iš tikrųjų lemia žmoniškumą.
    Kaip mes meldžiamės.KAS MAN YRA KRISTUS.
  • Nr.19

    Atpirkimas - naujas sukūrimas.Atpirkėjui.Gerumo metai.Krikščionybės kelias Lietuvon.Krikščioniškasis turinys ir lietuviškoji forma.Didžiai krikščioniškos asmenybės bruožai(Arkivyskupas Jurgis Matulaitis).Žemaičių meilė savo bažnyčiai.Šiluvos akmuo Lietuvos pamatuose.Eucharistijos bičiuliai.Iš pamokslo.Keliai.

  • Nr.20

    Lietuvos Ganytojų laiškas švenčiant Lietuvos bažnytinės provincijos 60-metį.Šio meto Lietuvos vyskupai ir ganytojai.Kunigas Dievo ir žmonių tarnyboje (Mykolas Krupavičius).Gyvosios dvasios reiškėjas (Stasys Šalkauskis).Kražių skerdynės.Rožančius. Meditacijos.Marijos kelias ir skaista.Marijos žemė.J.E. Vyskupui Julijonui.Testamentas (Prel. Mykolui Krupavičiui). Kunigo Ambraziejaus Jakavonio atminimui.Tu dar sugrįši (Kun. Juozo Zdebskio atminimui). Subrandink mus aukai.

  • Nr.21

    Lietuvos vyskupų žodis tikintiesiems minint Krikšto jubiliejų.Krikšto jubiliejaus malda.Vysk. Antanas Vaičius -Kalėdinis laiškas.Kražių skerdynės.Pranas Dovydaitis.Ateitininkų himnas.Kryžiaus kelias.Meilė - ne tik žodis.

  • Nr.22

    Dėl Bažnyčios padėties ir uždavinių šiandieninių permainų akivaizdoje.Žvelgiant į ateitį.Trakų Dievo Motinos šventovė.Meditacijos Marijos skausmų tema.Švč. Motina prie Sūnaus kryžiaus.Gyvenimiškas Švč. Mergelės Marijos garbinimas.Vyskupų Sinodo pranešimas Dievo tautai.Apie dieviškąją meilės dorybę.Žiupsnis prisiminimų iš kunigo Stanislovo Pupaleigio gyvenimo.Rūta.

  • Nr.23

    Žodis prie Vilniaus Katedros durų.Neišduokime.Lietuva - tai ir negimusiųjų žemė.Kunigas Juozas Šalčius.Kun. Juozo Šalčiaus darbų bibliografinė apžvalga.Amžinoji laimė - regėti Dievą veidas į veidą.Kūčių prasmė.

  • Nr.24

    Visa atnaujinti Kristuje.Ateitininkų federacijos atkūrimo Lietuvoje aktas.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.Palaimintoji Edita Štein.Lietuvis ir vidinė šviesa.Lietuvių tautos religinio jausmo stacijos.Šv. Teresė Avilietė.Palaimintasis Jurgis Matulaitis.Laiškas iš lagerio.Užpoliarės kalinio svajonė.„Pasakykite tėvams - aš noriu gyventi".

  • Nr.25

    Motinoms.Laiškai žmonai.Lietuvos Ganytojų žodis 1989 m. Velykoms. Komunijos dovana.Eucharistinis Kristus.Šimonys.Palaimintoji Edita Štein.Marija Kuraitytė-Varnienė.Marija Montesori ir jos idėjos.Moters išgyvenimas.Po baltu nuometu.

  • Nr.26

    Kreipimasis į tautą.Meilė akivaizdi.Pagrindas, ant kurio stovime. Močiutė. Žodis savo primicijoms.„Leisk man, Viešpatie, sudegti kaip žvakei" Kazimierui Šapalui į Amžinybę iškeliavus.Pluoštelis atsiminimų apie mokytoją Kazimierą Šapalą.Tiesiai į tikslą.Iš Vynmedžio Šakelės poezijos.Palaimintoji Edita Štein.Pradėkime nuo mažo - pažinkime vaiką.Dvidešimt penki vaiko pageidavimai.