TURINYS NR. 9

Aušo pirmosios dienos rytas ........................................ 351

TAUTOS DVASIOS MILŽINAI

[Kun. Napoleonas Norkūnas]. Bebaimis kovotojas
(Kunigas Karolis Garuckas SJ) ...................................... 353

Vaidevutis[kun. Karolis Garuckas SJ]. Meilė neįtari ir amžina ...... 357

MINTYS SUSIMĄSTYMUI

Mečislovas Malinskis.Kasdienė duona ................................ 358

Vynmedžio Šakelė.Magdalenos Velykos ................................ 362

K.[Felicija Kasputytė]. Džiaugsmo apraiškos ........................ 362

KRIKŠČIONYBĖS IŠUGDYTOS MOTERYS

Alfonsas Grauslys.Siela, kuri kyla, kelia pasaulį (Elizabetė Leser) 365

Elizabetė Leser.Mąstyti - mylėti - apaštalauti (Iš dienoraščio) ... 368

MŪSŲ PROBLEMOS

K.A.M.[kun. Aleksandras Markaitis SJ]. Žodžio ir veiklos infliacija
kaip nūdienė problema ............................................. 371

K. Tylenis[kun. Lionginas Kunevičius]. Lenktis Dievui, kad nevergautum
velniui  .......................................................... 377

MUMS KALBA MOKSLAS

A. Ūžuolas[Antanas Patackas]. Ties gyvybės paslaptimi  ............ 380

KŪRYBOS PUSLAPIAI

Orinta[kun. Juozas Vaicekauskas]. Šventasis ketvirtadienis ir
Didysis penktadienis .............................................. 384

GELEŽINIS KRYŽIUS. Priestupo k., Anykščių r.

BAŽNYČIA LIETUVOJE IR PASAULYJE

     Tradicinis žygis į Šiluvą. 1974 metais Eucharistijos bičiulių iniciatyva įvyko pirmasis žygis iš Tytuvėnų į Šiluvą. Jame dalyvavo apie 300 žmonių.

     1979 m. rugpjūčio 26 d. į tradicinį žygį susirinko apie 1000 žmonių, tarp jų daugiausia buvo jaunimo. Nuo Tytuvėnų bažnyčios patraukėme į Šiluvą, eidami kalbėjome rožančių, litanijas ir giedojome giesmes. Trumpai pasimeldę koplyčioje, visi susirinkome į bažnyčią šv. Mišių; jas aukojo žygyje dalyvavęs kunigas. Tūkstantinę minią vienijo viena intencija: permaldauti eucharistinį Kristų ir Švč. Mariją už tautos nuodėmes, prašyti, kad gelbėtų Lietuvą nuo alkoholizmo, ateizmo ir moralinio supuvimo, kaip kadaise išgelbėjo nuo protestantizmo.

     Per Lietuvą ritasi dvasinio atgimimo banga. Vis daugiau jaunų žmonių pakyla kovai dėl dvasinių vertybių. Mes prašėme Mariją, kad Ji su Kristumi stovėtų šio sąjūdžio priekyje, kad laimintų mus, teiktų jėgų ir išminties nelengvoje kovoje. Prašėme Ją pagalbos ugdant kiekvieno mūsų dvasinį gyvenimą. Nes veiklos sėkmė priklauso nuo mūsų vidinio nusiteikimo, nuo intencijos grynumo. Žygiai į Šiluvą nėra išorinė demonstracija. Jų vertė priklauso nuo mūsų maldų nuoširdumo, nuo to, kiek mes būsime pasirengę pasinaudoti Viešpaties malone.

     Žygyje dalyvavęs kunigas ragino mus kovoti su pačia didžiausia mūsų amžiaus blogybe - alkoholiu, kuris skatina ir kitas blogybes. Šita kova gali pareikalauti didelių ir skaudžių aukų, tačiau tai neturi sumažinti ryžto.

Skaityti daugiau: BAŽNYČIA LIETUVOJE IR PASAULYJE

75-METĮ NUO LIETUVIŠKOS SPAUDOS DRAUDIMO PANAIKINIMO MININT

J. M-tis [Jonas Ambraziejus]

     Šiais metais švenčiame Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų, bet pradėti noriu nuo būsimos sukakties: po 8 metų švęsime Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų.

     Pirmiausia dėl mūsų šalyje populiaraus termino prievartinis krikštas. Jis vis dėlto nėra tikslus. Krikštą priėmė ir valdinius krikštijo teisėti Lietuvos valdovai, kurie pagal to meto papročius atstovavo lietuvių tautai. Tai buvo aktas, sukūręs materialinę ir kultūrinę bazę krikščionybei tapti ne tik politinio, valstybinio, bet ir visuomeninio bei asmeninio gyvenimo faktu. Nereikia užmiršti, jog tauta yra ne paprasta žmonių suma, bet šis tas daugiau. Tad nors 1387 m. didžioji lietuvių tautos dalis, taip pat ir pakrikštytieji, savo pažiūromis tebebuvo pagonys, tuos metus kaip posūkio tašką visiškai pagrįstai vadiname Lietuvos krikštu. Kitaip tariant - pirmiausia krikščionybę priėmė Lietuva, paskui - lietuviai. Apie šį posūkio tašką vėliau telkėsi visi mūsų tautos gyvenimo įvykiai: visi jie turėjo užimti vienokią ar kitokią poziciją jo atžvilgiu, visi turėjo su juo ryšį, nors kartais sunkiai pastebimą. Visuomeniniame gyvenime jis pirmiausia reiškė pasukimą Vakarų kultūros link. Esmingą vietą šiame kelyje užima mūsų 400-metis Universitetas, tikra Alma Mater -Motina Maitintoja.

     Bet tai tik regimoji kultūros pusė, pati savaime ji būtų bereikšmė. Krikščionybė, įsišaknydama visuomeniniame ir asmeniniame gyvenime, įgalino lietuvius matyti gyvenimą iš aukščiau ir jausti jį giliau, o tai ir yra tikrasis kultūros pakilimas į aukštesnę pakopą.

Skaityti daugiau: 75-METĮ NUO LIETUVIŠKOS SPAUDOS DRAUDIMO PANAIKINIMO MININT

SPONTANIŠKOS ATGIMIMO FORMOS KRIKŠČIONYBĖJE

RELIGINIS GYVENIMAS UŽSIENYJE

     Jau 10 metų visame pasaulyje vyksta jaunimo sąjūdis, kaip niekada ir niekur platus, dinamiškas ir intensyvus. Jame dalyvauja 15-20-mečiai jaunuoliai, niekieno iš viršaus nesuburti. Sąjūdžio vardus sukūrė patys jo dalyviai arba visuomenė. Tai Jėzaus revoliucionieriai, Naujieji krikščionys, Krikščioniškieji hipiai, Gatvės krikščionys, Jėzaus driskiai, Didžiųjų kelių krikščionys, Hipiai pagal Evangeliją, Tiesmuka liaudis, Dvidešimtmečiai, vienykitės!, Bendruomenės branduoliai ir t. t.

     Kas jis, tas sąjūdis, spontaniškai gimęs apie 1967-1968 metus Amerikoje ir greitai paplitęs ne tik visoje Šiaurės ir Pietų Amerikoje, bet pasiekęs ir Europos šalis? Jis jungia apie porą milijonų įvairių rasių ir išsilavinimo jaunimo. Šis sąjūdis atsirado ir plečiasi tarp įvairių profesijų jaunimo, kurio nemaža dalis katalikiška. Sąjūdyje dalyvauja vyskupai ir kunigai. Jis pagauna net ir netikintį jaunimą, įsiurbia į save visus, kaip pirmųjų amžių Jeruzalės krikščionių ugnis arba XV1-XV11I amžiuje šv. Pranciškaus Saleziečio sąjūdis. Šie sąjūdžiai, kurių šūkis: Jėgas skirti tam, kad gyventum, - siejasi su Vatikano II Susirinkimo mintimis. Bandydami naujai įgyvendinti krikščionybę, jaunuoliai jungiasi į 10-30 žmonių grupes, rengia sueigas, užsiėmimus, numato savo pareigas bei gyvenimo būdą. Jie jaučiasi įsipareigoję globaliniu mastu priklausyti visuotinei Bažnyčiai ir tą priklausomumą liudija konkrečiu gyvenimu. Nėra jokios vadovybės, jokių privilegijų ar skirtumų tarpusavio santykiuose nei rasės, nei užimamos vietos, nei lyties atžvilgiu.

Skaityti daugiau: SPONTANIŠKOS ATGIMIMO FORMOS KRIKŠČIONYBĖJE

SUSIMĄSTYMAS APIE TĖVYNĘ

SKAITYTOJŲ MINTYS

L. Šermukšnis [Edvardas Šiugžda]

     Ne laukai ir pievos sudaro Tėvynę.
     Ne miškai ir upės sudaro Tėvynę.
     Ne kuklios sodybos ir didingi pastatai sudaro Tėvynę. -
     Tėvynę sudaro žmonių sielos.

     Nuo mūsų jaunimo sielų skaistumo priklauso tautos dora. Nuo mūsų vyrų ir moterų - tėvų ir motinų - sielų drąsos priklauso mūsų pasiaukojimas Tėvynės labui. Nuo visų mūsų sielų taurumo priklauso Tėvynės kultūros didingumas.

     Neseniai man teko būti liudytoju ginčo, įvykusio tarp dviejų garbingų žmonių, patyrusių daugelį persekiojimų. Vienas jų stengėsi įrodyti, kad dabartinėmis sąlygomis kova yra svarbiausia susipratusio lietuvio pareiga, kitas įrodinėjo, kad tautos gyvenimui reikalingesnė auka. Klausydamasis karšto jų ginčo, tiek iš kalbos, tiek iš jų gyvenimo, tiek iš daugelio kitų besiaukojančių kovotojų žygdarbių supratau, kad kova ir auka yra du neatskiriami dalykai, glaudžiai tarpusavy susiję. Be aukos negali būti kovos. O kova yra visų didžiausia auka.

     Aš žaviuosi Zigmantu Sierakausku, 1863 m. sukilimo vadovu. Jis turėjo aukštą postą Rusijos imperijos generaliniame štabe. Turėjo puikią mylimą žmoną. Bet jis pasiryžo ir išėjo kovoti ne dėl savo interesų, ne dėl sotaus gyvenimo, kurį ir taip jau turėjo, bet dėl bendrų interesų, prieš neteisybę ir priespaudą. Išėjo, kad žūtų vos 35-erių metų amžiaus. Bet tai buvo prasminga mirtis.

Skaityti daugiau: SUSIMĄSTYMAS APIE TĖVYNĘ

Daugiau įrašų...

  1. NEIŠGIRSTAS ŽYDRYNIŲ ŠAUKSMAS
  2. PASIRINKIMO SITUACIJA
  3. LABIAU KAIP SAULĘ ŠAUKDAMA
  4. MANO SIELA,

Subkategorijos

  • Įvadas, epilogas

    Pratarmė, metrika. „RŪPINTOJĖLIO" LEIDĖJAI. PRO MEMORIA. ŽODIS DABARTIES SKAITYTOJUI. EPILOGAS. „RŪPINTOJĖLIO" AUTORIŲ, BENDRADARBIŲ IR RĖMĖJŲ VARDYNAS. ŠIOS KNYGOS RĖMĖJAI. TURINYS

  • Nr.1
    Į skaitytojus. Rūpintojėlis.Gairės klystkeliuose. Marijos Pečkauskaitės kelias. Atsigręžkime į šventąjį Kazimierą. Prasmės ir beprasmybės aspektai.Ar mokslas paneigia religinės pasaulėžiūros pagrindus. Kaip iš tiesų buvo. Viešpatie, kodėl liepei man mylėti. Akademikas Vladimiras Fokas. Knyga apie Lurdo stebuklus. „Jokiam dalykui nesu pritaręs prieš savo sąžinę". Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija. Religijos kilmė ir kitimas. 
     
  • Nr.2
    Himnas Bažnyčiai. Ko iš mūsų reikalauja šių dienų gyvenimas. Gražus Tavo pasaulis.  Būk pagarbintas. Oskaras Milašius ir Lietuva. Ar Bažnyčia lenkino Lietuvą. Pakilimas virš kasdienybės. Rudeniški apmąstymai. Gyd. Viksva. XX amžius ir psichinės ligos. Vienuolių įnašas į atominę fiziką ir atominę spektroskopiją.Jonas Nepomucenas Noimanas.
    Mašinos tiria Šventąjį Raštą. Pskovo įspūdžiai. Kodėl tapau tikinčiu. Religijos filosofija.
  • Nr.3

    Didžiąją dabarties problemą apmąstant.Mintys iš pamokslo.Rožančiaus Karalienei.Sibiro triptikas.Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mirties 15 metų sukaktis.Oskaro Milašiaus kelias į metafiziką.Kančia, kuri yra meilės įrodymas.Himnas meilei.Jaunuolio malda.Tu ne viena, Danute!.Juo giliau, juo prie tiesos arčiau.Kosmosas ir antgamtis.Ar religija daro žmogų pasyvų? Jono Biliūno testamentas.Atkarpa iš mano lagerinio gyvenimo.Kristaus drobulė.Jaunimo ryžtas.Milžinas, didvyris, šventasis.Dievas šiandien.

  • Nr.4

    Duonos ir sotumo dialektika.Restauratoriaus monologas. Religinis atgimimas mūsų laikais.Oskaro Milašiaus mistika.Meilė nepavydi.Irzlumas ir depresija.600 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties. Iš kalinio laiškų.Inteligentiškos vizijos.Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimas ir darbai.„Tiesos kelias". Nr. 4 ir 5.Mirė kun. Jonas Aleksa MIC.

  • Nr.5
    Vasario 16-osios aktas.Didžiojo Ganytojo metai.Kun. Antano Mackevičiaus 150-ąsias gimimo metines minint.Rauda.Mokslo ir valstybės vyras [Tomas Moras].Moters paskirtis.Jie laikosi už rankų.Palaiminti skaisčios širdies.Kur blogybių šaknys.Ar galima tiesą pirkti melu.Filosofinis mąstymas veda prie Dievo.Vincas Čepinskis apie mokslo krizę ir religiją.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.
     
  • Nr.6

    Popiežių Paulių VI palydint.263-iasis Kristaus Vietininkas popiežius Jonas Paulius I.Katalikybės vaidmuo Lietuvoje.Knygų naikinimas Lietuvoje 1940-1950 m.Meilė neieško sau naudos.Malda.Asmenybės ugdymo problema.Vaikus auklėti krikščioniškai - šventa tėvų pareiga.Ką sako Lomonosovo eilėraštis.Iš dienoraščio.Atleisk.Palangos Lurdo grotos Marijos statulos atnaujinimo istorija.Aušros Vartų koplyčia Romoje.

  • Nr.7

    Kalėdų tikrovė ir paslaptis.Išminčių žvaigždė.Kalėdų dovanos.Tyli naktis.Žakas Maritenas.Viešpatie, aš turiu laiko.Jaunimo sąjūdis, pastojęs kelią ateizmui Lietuvoje.Asmenybės ugdymo problema.Naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.Oskaras Milašius ir Lietuva.Vinco Kudirkos gimimo 120 metų sukaktis.

  • Nr.8

    Lietuvių tauta pašaukimo keliu.Karo sunaikinimų prasmės beieškant. Eucharistijos bičiuliai.Gėris plinta skleidžiamas. Jaunoji katalikų inteligentija kuria nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ateina laikas. Tikėjimas ir asmenybė. Kalbos reikšmė.Lietuvos švietėjas kan. Feliksas Martišius.Ar darvinistinė evoliucijos teorija - paskutinis mokslo žodis.Gyvenimas po gyvenimo.

  • Nr.9

    Aušo pirmosios dienos rytas. Bebaimis kovotojas (Kunigas Karolis Garuckas SJ). Meilė neįtari ir amžina. Kasdienė duona.Magdalenos Velykos.Džiaugsmo apraiškos. Siela, kuri kyla, kelia pasaulį (Elizabetė Leser).Mąstyti - mylėti - apaštalauti.Žodžio ir veiklos infliacija kaip nūdienė problema.Lenktis Dievui, kad nevergautum velniui.Ties gyvybės paslaptimi.Šventasis ketvirtadienis ir Didysis penktadienis.

  • Nr.10
    Jaunimas.Skambės kaip aukso varpas.Krikščionis kolektyvizme.Dvasinės stiprybės požymiai.Jūs esate pašaukti laisvei.Vladimiro Solovjovo filosofija.Vieno dokumento sukaktis.Atėjo laikas.Būties analogija.Mano siela.Labiau kaip saulę šaukdama.Pasirinkimo situacija.Neišgirstas žydrynių šauksmas.Susimąstymas apie Tėvynę.75-metį nuo lietuviškos spaudos
    draudimo panaikinimo minint.Spontaniškos atgimimo formos krikščionybėje.
  • Nr.11

    Iš enciklikos „Redemptor hominis". Kas mums yra Kristus.Rūpintojėli! Pažanga dviem priešingomis kryptimis.Žmogaus didybės aspektai. De mysterio Mariae. Ateitininkų sąjūdis nepriklausomoje Lietuvoje. Religinė atributika Justino Marcinkevičiaus knygoje „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas”. Išeinu. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Bažnyčios padėtis socialistinėse šalyse. GARBINGOS SUKAKTUVĖS.

  • Nr.12

    Kristus - ne mitas. Tiems, kurie laukia savo Viešpaties. Vaikas tarp mūsų.Žmoniškumo aspektai.Kūdikėlio Jėzaus Teresė.Prisimenant juodąją gadynę.Knygnešių Lietuva.Vydūnas.O Dieve mano.Mano šventoji Tauta.Švenčių esmė ir papročiai.Bernardo Brazdžionio lyrika.Nobelio premija - Motinai Teresei.Ateistinės propagandos vingiai.Ar išsimiklinot būti prispausti?

  • Nr.13

    Prisikėlimo varpai. Prisikėlimas.Kentėjimų dimensijos ir prasmė.Jurgio Matulaičio asmenybė. „Kasdinti šulinį vandenio tyrojo".Kunigą Virgilijų Jaugelį palydint.Lietuva.Rūpintojėlis ir Vytis - du lietuvio dvasios simboliai.Moksleivių ateitininkų organizaciją uždarius.Katalikų akcijos komitetas.Žmogus ir nemirtingumas.Katalikų veikimas pasaulyje.Aš iš savo dangaus.Virš ašarom pasruvusių smūtkelių.

  • Nr.14

    Lietuvių tauta.Steigiamojo Seimo 60-metis.Tave aš tokią susikūriau.Ateitininkų sąjūdžio poveikis moksleivijai ir inteligentijai.Nelaisvės psalmai.Mykolas Krupavičius.Kunigas Karolis Garuckas.Iš kunigo Karolio Garucko minčių.Marijos garbinimas Lietuvoje.Sopulingajai Motinai.Juk Ir tasai buvo su Juo.Kalkutos angelas.Iš Motinos Teresės minčių.Iš dienoraščio.Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės.Keleivis.

  • Nr.15

    Jaunimas ir mokytojas. Jaunuomenė ir gyvoji dvasia.Kai kurie asmenybės komponentai.Vyskupo Julijono Steponavičiaus kunigystės pilnybės sidabrinis jubiliejus.Vincas Mykolaitis-Putinas.Kunigas Jonas Bosko.Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.Dar kelios mintys.

  • Nr.16
    Pasauliui reikia krikščioniškosios vilties. Ir Žodis tapo Kūnu.Naujas gyvenimas.Ką aš tikiu.Mums gimė Kūdikis.Psalmė.Petras Kriaučiūnas -
    lietuvių tautinio atgimimo pradininkas Sūduvoje.Raktai į šviesesnę ateitį.Dar vienas pavojus.Pasaulio Vyskupų Sinodas.
  • Nr.17
    Kreipimasis į Šventąjį Tėvą.Mintys Eucharistinių metų saulėje ir rūkuose.Gyvenimo Duona.Kristaus ir mano programa
    Eucharistijoje.Adoracijos valandai.Dėkojimas.Mintys dvasiniam atsinaujinimui.Palaimintasis Mykolas Giedraitis.Reikia būti skaisčiam. Apšlakstyk mane.Atleisk mums, Viešpatie.Iš Gemos laiškų.Birštono-Olšausko byla faktų ir teisės šviesoje.Apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą.
  • Nr.18
    Žmogus negali gyventi be meilės. Saulės giesmė.Šventasis Pranciškus Asyžietis.Malda į šv. Pranciškų Asyžietį, Katalikų akcijos Globėją.Tu praėjai su Saulės giesme.Giesmė šventam Pranciškui.Šventasis, apie kurį verta mąstyti ir šiandien.Iš knygos „Saulės giesmė".Pranciškaus Asyžiečio 800 metų jubiliejui.Motina Teresė iš Kalkutos.Motinos Teresės dvasiniai tekstai.Iš meilės yra taika.Kas iš tikrųjų lemia žmoniškumą.
    Kaip mes meldžiamės.KAS MAN YRA KRISTUS.
  • Nr.19

    Atpirkimas - naujas sukūrimas.Atpirkėjui.Gerumo metai.Krikščionybės kelias Lietuvon.Krikščioniškasis turinys ir lietuviškoji forma.Didžiai krikščioniškos asmenybės bruožai(Arkivyskupas Jurgis Matulaitis).Žemaičių meilė savo bažnyčiai.Šiluvos akmuo Lietuvos pamatuose.Eucharistijos bičiuliai.Iš pamokslo.Keliai.

  • Nr.20

    Lietuvos Ganytojų laiškas švenčiant Lietuvos bažnytinės provincijos 60-metį.Šio meto Lietuvos vyskupai ir ganytojai.Kunigas Dievo ir žmonių tarnyboje (Mykolas Krupavičius).Gyvosios dvasios reiškėjas (Stasys Šalkauskis).Kražių skerdynės.Rožančius. Meditacijos.Marijos kelias ir skaista.Marijos žemė.J.E. Vyskupui Julijonui.Testamentas (Prel. Mykolui Krupavičiui). Kunigo Ambraziejaus Jakavonio atminimui.Tu dar sugrįši (Kun. Juozo Zdebskio atminimui). Subrandink mus aukai.

  • Nr.21

    Lietuvos vyskupų žodis tikintiesiems minint Krikšto jubiliejų.Krikšto jubiliejaus malda.Vysk. Antanas Vaičius -Kalėdinis laiškas.Kražių skerdynės.Pranas Dovydaitis.Ateitininkų himnas.Kryžiaus kelias.Meilė - ne tik žodis.

  • Nr.22

    Dėl Bažnyčios padėties ir uždavinių šiandieninių permainų akivaizdoje.Žvelgiant į ateitį.Trakų Dievo Motinos šventovė.Meditacijos Marijos skausmų tema.Švč. Motina prie Sūnaus kryžiaus.Gyvenimiškas Švč. Mergelės Marijos garbinimas.Vyskupų Sinodo pranešimas Dievo tautai.Apie dieviškąją meilės dorybę.Žiupsnis prisiminimų iš kunigo Stanislovo Pupaleigio gyvenimo.Rūta.

  • Nr.23

    Žodis prie Vilniaus Katedros durų.Neišduokime.Lietuva - tai ir negimusiųjų žemė.Kunigas Juozas Šalčius.Kun. Juozo Šalčiaus darbų bibliografinė apžvalga.Amžinoji laimė - regėti Dievą veidas į veidą.Kūčių prasmė.

  • Nr.24

    Visa atnaujinti Kristuje.Ateitininkų federacijos atkūrimo Lietuvoje aktas.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.Palaimintoji Edita Štein.Lietuvis ir vidinė šviesa.Lietuvių tautos religinio jausmo stacijos.Šv. Teresė Avilietė.Palaimintasis Jurgis Matulaitis.Laiškas iš lagerio.Užpoliarės kalinio svajonė.„Pasakykite tėvams - aš noriu gyventi".

  • Nr.25

    Motinoms.Laiškai žmonai.Lietuvos Ganytojų žodis 1989 m. Velykoms. Komunijos dovana.Eucharistinis Kristus.Šimonys.Palaimintoji Edita Štein.Marija Kuraitytė-Varnienė.Marija Montesori ir jos idėjos.Moters išgyvenimas.Po baltu nuometu.

  • Nr.26

    Kreipimasis į tautą.Meilė akivaizdi.Pagrindas, ant kurio stovime. Močiutė. Žodis savo primicijoms.„Leisk man, Viešpatie, sudegti kaip žvakei" Kazimierui Šapalui į Amžinybę iškeliavus.Pluoštelis atsiminimų apie mokytoją Kazimierą Šapalą.Tiesiai į tikslą.Iš Vynmedžio Šakelės poezijos.Palaimintoji Edita Štein.Pradėkime nuo mažo - pažinkime vaiką.Dvidešimt penki vaiko pageidavimai.