AUŠROS VARTŲ KOPLYČIA ROMOJE

     Popiežiui Pauliui VI leidus, Romoje, Šv. Petro Bazilikoje, prie šv. Petro kapo užsienio lietuvių pastangomis buvo įrengta Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčia, skirta pagerbti lietuvių kankiniams. Ji yra gražiai įrengta patyrusių menininkų, tarp kurių - ir lietuvių dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas. Koplyčios centre - mozaikinis Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas. Kairiojoje sienoje - skulptūros, vaizduojančios karaliaus Mindaugo krikštą ir liudijančios Lietuvos įsijungimą į krikščioniškų tautų šeimą. Lotyniškame užraše Mindaugas minimas kaip Lietuvos karalius. Nišoje - Rūpintojėlio skulptūra. Sienos viduryje - marmurinė lenta su koplyčios šventinimo metrika ir įrašu lotynų kalba. Už marmurinės lentos - bareljefinis Vilniaus ir Kauno miestų vaizdas su jiems būdingomis bažnyčiomis ir įrašu Vilnius-Kaunas. Toliau - Vytauto ir Jogailos skulptūros: Vytautas rankoje laiko Vytį.

     Įėjus į koplyčią, dešinėje sienoje - Sibiro lietuvaičių maldaknygės paveikslas su įrašu lietuvių kalba: Marija, gelbėk mus! Toliau - Kražių skerdynių paveiksle vaizduojama bažnyčia ir prie jos mirštantis kražietis. Už jo - Lietuvos Globėjo šv. Kazimiero ir unito kankinio Juozapo Kuncevičiaus paveikslai.

     Koplyčią pašventino, altorių konsekravo ir pirmąsias šv. Mišias atnašavo Šv. Petro Bazilikos arkiprepozitas kard. R Marela; jam asistavo kun. Abromavičius ir kun. Narbutas. Šiose iškilmėse dalyvavo kardinolai - R Marela, Tralja, A. Samorė, J. Slipyj, arkivyskupai ir vyskupai - V Brizgys, A. Deksnys, F Marcinkus, diplomatai ir svečiai iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Kanados, Australijos.

Skaityti daugiau: AUŠROS VARTŲ KOPLYČIA ROMOJE

PALANGOS LURDO GROTOS MARIJOS STATULOS ATNAUJINIMO ISTORIJA

     Palangos bažnyčioje esanti Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos statula anksčiau stovėjo parke Lurdo grotos nišoje, kurią 1899 m. įrengė grafas Feliksas Tiškevičius. Birutės kalną puošė ir XV a. statyta koplytėlė, kuri iš pradžių buvo medinė, o 1869 m. pastatyta aštuoniakampė raudonų plytų mūrinė.

     Antrasis pasaulinis karas skaudžiai palietė ir koplytėlę, ir grotą. 1941 m. Birutės kalne įsikūrė Raudonosios armijos jūrų žvalgybos postas. Kalnas buvo aptvertas aukšta medine tvora, o grota ir koplytėlė buvo apeitos. Taip išsilaikė ir vokiečiams okupavus Lietuvą. Bet kai 1944 m. vėl grįžo tarybinė armija, čia buvo atliktas barbariškas išniekinimas: koplytėlė apiplėšta, altorius ir šventieji paveikslai suniokoti, Marijos statula grotoje sušaudyta - liko tik atskiros armatūros prilaikomos dalys. Aikštelė prie grotos buvo paversta šiukšlių sąvartynu, o kalno koplytėlė - išviete... Tik po poros metų, karui pasibaigus, šiukšlės buvo išgabentos, koplytėlė iš viršaus aptinkuota, viduje išbaltinta ir paversta kiosku.

     Nukentėjo ir Palangos bažnyčia. Vokiečių ir tarybinės armijos artilerijos sviediniai apgriovė bokštą ir stogą. 1944 m. kovoms prie Palangos užsitęsus, įsakyta bažnyčią laikinai uždaryti. Dalis inventoriaus buvo išgabenta į Žibininkų kaimą, kur Astrauskų name įrengta koplytėlė. Per tris mėnesius ten buvo atliekamos pamaldos. Vėliau vietinis karo komisaras leido grįžti į Palangą kun. klebonui Jonui Ilskiui ir sargo teisėmis saugoti bažnyčią.

Skaityti daugiau: PALANGOS LURDO GROTOS MARIJOS STATULOS ATNAUJINIMO ISTORIJA

IŠ DIENORAŠČIO

ĮVAIRENYBĖS

J. M-tis [Jonas Ambraziejus]

     Jeigu už visus laimėjimus mūsų civilizacija sumokės tikėjimo praradimu, tai ši karta - pati nelaimingiausia žmonijos istorijoje... Mažas žmonių mirtingumas, smarkiai išaugęs vidutinis žmogaus amžius - įspūdingi laimėjimai. Tačiau vargu ar jie gali paguosti.

     Pažinojau ir pažįstu nemaža žmonių, kurie patys save sunaikino arba dar tebenaikina. Ir dabar vienas pažįstamas labai sparčiai artėja prie ribos... Mėgo „linksmą" gyvenimą. Kaip paprastai, galop pašlijo sveikata. Gerti nebegalėjo - vis tiek gėrė. Teko operuoti skrandį. Gydytojai pastatė ant kojų, bet - viskas po truputį grįžo į senas vėžes ir atomazga, atrodo, nebetoli... O jam tik 40. Turi sūnų.

     O kiek pažįstu 25-30 metų amžiaus žmonių, kurie jau „savo atgėrė“, „jau nebepakelia kaip seniau“, kurie savo gabumus ir jaunatvišką energiją negrįžtamai iššvaistė restoranuose. Ar ne paradoksas: medicinos ir technikos pažanga pailgino žmogaus gyvenimą ir laisvalaikį, bet daugelis tuo pasinaudojo tik tam, kad savo valia patys susinaikintų. Netgi medikamentai, ir tie panaudojami (ir gana plačiai) savęs naikinimui... Tad ar verta žmogų gelbėti nuo vidurių šiltinės, jei jis vis tiek pribaigs save?.. Ir kur kas baisiau... Tai, atrodytų, dvelkia demagogija. Juk žmonės „griovė“ save ir prieš 100, ir prieš 500 metų, ir dar seniau... Ir Lietuvoje masinis girtavimas - ne naujiena. Tereikia prisiminti Motiejaus Valančiaus laikus.

Skaityti daugiau: IŠ DIENORAŠČIO

ATLEISK

Victoria[Margarita Gusak]

     Tu atleisk, jeigu medžiai paniurę
     Tau myliu šakomis nekartos,
     Jeigu paukščiai, išskrist susibūrę,
     Tart prie kryžiaus sudie nesustos.

          Jei darželiai Tau mūs rudeniniai
          Pagailės paskutinių žiedų,
          Jeigu jaunos ir drąsios krūtinės
          Atsikvėps ne Tavuoju Vardu.

     Tu atleisk... Matyt, aš nemokėjau
     Išdalyt, ką gavau iš Tavęs,
     Tuščiai laukdama, Meilės Kūrėjau,
     Kada meilėje žemė paskęs.

KĄ SAKO LOMONOSOVO EILĖRAŠTIS

P. Digrys[Antanas Patackas]

     Rusų mokslui davė pradžią įžymi figūra - Michailas Lomonosovas. Jis padėjo chemijos, fizikos, astronomijos, geologijos, kalbotyros ir kitų mokslų raidos Rusijoje pagrindus. Jis vadinamas ir Rusijos poezijos tėvu. Todėl suprantama, kad vadinamojo mokslinio ateizmo skleidėjai nori jį įtraukti į ateistų būrį. Tokiame palyginti rimtame veikale kaip „Filosofijos enciklopedija“ (rusų k.) rašoma, kad Lomonosovas buvo mąstytojas materialistas (T. 3, p. 35i), kad jis kūrybiškai ugdė materializmą.

     Pažiūrėkime, ką pats M. Lomonosovas apie tai sako savo eilėraštyje „Rytmetinis mąstymas apie Dievo didybę“, kurį į lietuvių kalbą yra išvertęs įžymus lietuvių tautinio atgimimo veikėjas Petras Kriaučiūnas (I850~i9i6):

     Jau saulės žėrinti šviesybė
     Spindėt pradėjo iš dangaus
     Ir Viešpaties darbų grožybę
     Atidengė akims žmogaus.
     Jei jais stebies, kai pamatai,
     Tai koks Tvėrėjas yr patsai!

          Jei mes miruoliai ten aukštybėn
          Galėtume patekt,
          Idant mūs akys ton šviesybėn
          Arti galėtų paveizėt,
          Regėtumėm ten kaip girias,
          Pasaulio degančias marias.

Skaityti daugiau: KĄ SAKO LOMONOSOVO EILĖRAŠTIS

Daugiau įrašų...

  1. VAIKUS AUKLĖTI KRIKŠČIONIŠKAI - ŠVENTA TĖVŲ PAREIGA
  2. ASMENYBĖS UGDYMO PROBLEMA
  3. MALDA
  4. MEILĖ NEIEŠKO SAU NAUDOS

Subkategorijos

  • Įvadas, epilogas

    Pratarmė, metrika. „RŪPINTOJĖLIO" LEIDĖJAI. PRO MEMORIA. ŽODIS DABARTIES SKAITYTOJUI. EPILOGAS. „RŪPINTOJĖLIO" AUTORIŲ, BENDRADARBIŲ IR RĖMĖJŲ VARDYNAS. ŠIOS KNYGOS RĖMĖJAI. TURINYS

  • Nr.1
    Į skaitytojus. Rūpintojėlis.Gairės klystkeliuose. Marijos Pečkauskaitės kelias. Atsigręžkime į šventąjį Kazimierą. Prasmės ir beprasmybės aspektai.Ar mokslas paneigia religinės pasaulėžiūros pagrindus. Kaip iš tiesų buvo. Viešpatie, kodėl liepei man mylėti. Akademikas Vladimiras Fokas. Knyga apie Lurdo stebuklus. „Jokiam dalykui nesu pritaręs prieš savo sąžinę". Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija. Religijos kilmė ir kitimas. 
     
  • Nr.2
    Himnas Bažnyčiai. Ko iš mūsų reikalauja šių dienų gyvenimas. Gražus Tavo pasaulis.  Būk pagarbintas. Oskaras Milašius ir Lietuva. Ar Bažnyčia lenkino Lietuvą. Pakilimas virš kasdienybės. Rudeniški apmąstymai. Gyd. Viksva. XX amžius ir psichinės ligos. Vienuolių įnašas į atominę fiziką ir atominę spektroskopiją.Jonas Nepomucenas Noimanas.
    Mašinos tiria Šventąjį Raštą. Pskovo įspūdžiai. Kodėl tapau tikinčiu. Religijos filosofija.
  • Nr.3

    Didžiąją dabarties problemą apmąstant.Mintys iš pamokslo.Rožančiaus Karalienei.Sibiro triptikas.Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mirties 15 metų sukaktis.Oskaro Milašiaus kelias į metafiziką.Kančia, kuri yra meilės įrodymas.Himnas meilei.Jaunuolio malda.Tu ne viena, Danute!.Juo giliau, juo prie tiesos arčiau.Kosmosas ir antgamtis.Ar religija daro žmogų pasyvų? Jono Biliūno testamentas.Atkarpa iš mano lagerinio gyvenimo.Kristaus drobulė.Jaunimo ryžtas.Milžinas, didvyris, šventasis.Dievas šiandien.

  • Nr.4

    Duonos ir sotumo dialektika.Restauratoriaus monologas. Religinis atgimimas mūsų laikais.Oskaro Milašiaus mistika.Meilė nepavydi.Irzlumas ir depresija.600 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties. Iš kalinio laiškų.Inteligentiškos vizijos.Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimas ir darbai.„Tiesos kelias". Nr. 4 ir 5.Mirė kun. Jonas Aleksa MIC.

  • Nr.5
    Vasario 16-osios aktas.Didžiojo Ganytojo metai.Kun. Antano Mackevičiaus 150-ąsias gimimo metines minint.Rauda.Mokslo ir valstybės vyras [Tomas Moras].Moters paskirtis.Jie laikosi už rankų.Palaiminti skaisčios širdies.Kur blogybių šaknys.Ar galima tiesą pirkti melu.Filosofinis mąstymas veda prie Dievo.Vincas Čepinskis apie mokslo krizę ir religiją.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.
     
  • Nr.6

    Popiežių Paulių VI palydint.263-iasis Kristaus Vietininkas popiežius Jonas Paulius I.Katalikybės vaidmuo Lietuvoje.Knygų naikinimas Lietuvoje 1940-1950 m.Meilė neieško sau naudos.Malda.Asmenybės ugdymo problema.Vaikus auklėti krikščioniškai - šventa tėvų pareiga.Ką sako Lomonosovo eilėraštis.Iš dienoraščio.Atleisk.Palangos Lurdo grotos Marijos statulos atnaujinimo istorija.Aušros Vartų koplyčia Romoje.

  • Nr.7

    Kalėdų tikrovė ir paslaptis.Išminčių žvaigždė.Kalėdų dovanos.Tyli naktis.Žakas Maritenas.Viešpatie, aš turiu laiko.Jaunimo sąjūdis, pastojęs kelią ateizmui Lietuvoje.Asmenybės ugdymo problema.Naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.Oskaras Milašius ir Lietuva.Vinco Kudirkos gimimo 120 metų sukaktis.

  • Nr.8

    Lietuvių tauta pašaukimo keliu.Karo sunaikinimų prasmės beieškant. Eucharistijos bičiuliai.Gėris plinta skleidžiamas. Jaunoji katalikų inteligentija kuria nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ateina laikas. Tikėjimas ir asmenybė. Kalbos reikšmė.Lietuvos švietėjas kan. Feliksas Martišius.Ar darvinistinė evoliucijos teorija - paskutinis mokslo žodis.Gyvenimas po gyvenimo.

  • Nr.9

    Aušo pirmosios dienos rytas. Bebaimis kovotojas (Kunigas Karolis Garuckas SJ). Meilė neįtari ir amžina. Kasdienė duona.Magdalenos Velykos.Džiaugsmo apraiškos. Siela, kuri kyla, kelia pasaulį (Elizabetė Leser).Mąstyti - mylėti - apaštalauti.Žodžio ir veiklos infliacija kaip nūdienė problema.Lenktis Dievui, kad nevergautum velniui.Ties gyvybės paslaptimi.Šventasis ketvirtadienis ir Didysis penktadienis.

  • Nr.10
    Jaunimas.Skambės kaip aukso varpas.Krikščionis kolektyvizme.Dvasinės stiprybės požymiai.Jūs esate pašaukti laisvei.Vladimiro Solovjovo filosofija.Vieno dokumento sukaktis.Atėjo laikas.Būties analogija.Mano siela.Labiau kaip saulę šaukdama.Pasirinkimo situacija.Neišgirstas žydrynių šauksmas.Susimąstymas apie Tėvynę.75-metį nuo lietuviškos spaudos
    draudimo panaikinimo minint.Spontaniškos atgimimo formos krikščionybėje.
  • Nr.11

    Iš enciklikos „Redemptor hominis". Kas mums yra Kristus.Rūpintojėli! Pažanga dviem priešingomis kryptimis.Žmogaus didybės aspektai. De mysterio Mariae. Ateitininkų sąjūdis nepriklausomoje Lietuvoje. Religinė atributika Justino Marcinkevičiaus knygoje „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas”. Išeinu. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Bažnyčios padėtis socialistinėse šalyse. GARBINGOS SUKAKTUVĖS.

  • Nr.12

    Kristus - ne mitas. Tiems, kurie laukia savo Viešpaties. Vaikas tarp mūsų.Žmoniškumo aspektai.Kūdikėlio Jėzaus Teresė.Prisimenant juodąją gadynę.Knygnešių Lietuva.Vydūnas.O Dieve mano.Mano šventoji Tauta.Švenčių esmė ir papročiai.Bernardo Brazdžionio lyrika.Nobelio premija - Motinai Teresei.Ateistinės propagandos vingiai.Ar išsimiklinot būti prispausti?

  • Nr.13

    Prisikėlimo varpai. Prisikėlimas.Kentėjimų dimensijos ir prasmė.Jurgio Matulaičio asmenybė. „Kasdinti šulinį vandenio tyrojo".Kunigą Virgilijų Jaugelį palydint.Lietuva.Rūpintojėlis ir Vytis - du lietuvio dvasios simboliai.Moksleivių ateitininkų organizaciją uždarius.Katalikų akcijos komitetas.Žmogus ir nemirtingumas.Katalikų veikimas pasaulyje.Aš iš savo dangaus.Virš ašarom pasruvusių smūtkelių.

  • Nr.14

    Lietuvių tauta.Steigiamojo Seimo 60-metis.Tave aš tokią susikūriau.Ateitininkų sąjūdžio poveikis moksleivijai ir inteligentijai.Nelaisvės psalmai.Mykolas Krupavičius.Kunigas Karolis Garuckas.Iš kunigo Karolio Garucko minčių.Marijos garbinimas Lietuvoje.Sopulingajai Motinai.Juk Ir tasai buvo su Juo.Kalkutos angelas.Iš Motinos Teresės minčių.Iš dienoraščio.Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės.Keleivis.

  • Nr.15

    Jaunimas ir mokytojas. Jaunuomenė ir gyvoji dvasia.Kai kurie asmenybės komponentai.Vyskupo Julijono Steponavičiaus kunigystės pilnybės sidabrinis jubiliejus.Vincas Mykolaitis-Putinas.Kunigas Jonas Bosko.Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.Dar kelios mintys.

  • Nr.16
    Pasauliui reikia krikščioniškosios vilties. Ir Žodis tapo Kūnu.Naujas gyvenimas.Ką aš tikiu.Mums gimė Kūdikis.Psalmė.Petras Kriaučiūnas -
    lietuvių tautinio atgimimo pradininkas Sūduvoje.Raktai į šviesesnę ateitį.Dar vienas pavojus.Pasaulio Vyskupų Sinodas.
  • Nr.17
    Kreipimasis į Šventąjį Tėvą.Mintys Eucharistinių metų saulėje ir rūkuose.Gyvenimo Duona.Kristaus ir mano programa
    Eucharistijoje.Adoracijos valandai.Dėkojimas.Mintys dvasiniam atsinaujinimui.Palaimintasis Mykolas Giedraitis.Reikia būti skaisčiam. Apšlakstyk mane.Atleisk mums, Viešpatie.Iš Gemos laiškų.Birštono-Olšausko byla faktų ir teisės šviesoje.Apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą.
  • Nr.18
    Žmogus negali gyventi be meilės. Saulės giesmė.Šventasis Pranciškus Asyžietis.Malda į šv. Pranciškų Asyžietį, Katalikų akcijos Globėją.Tu praėjai su Saulės giesme.Giesmė šventam Pranciškui.Šventasis, apie kurį verta mąstyti ir šiandien.Iš knygos „Saulės giesmė".Pranciškaus Asyžiečio 800 metų jubiliejui.Motina Teresė iš Kalkutos.Motinos Teresės dvasiniai tekstai.Iš meilės yra taika.Kas iš tikrųjų lemia žmoniškumą.
    Kaip mes meldžiamės.KAS MAN YRA KRISTUS.
  • Nr.19

    Atpirkimas - naujas sukūrimas.Atpirkėjui.Gerumo metai.Krikščionybės kelias Lietuvon.Krikščioniškasis turinys ir lietuviškoji forma.Didžiai krikščioniškos asmenybės bruožai(Arkivyskupas Jurgis Matulaitis).Žemaičių meilė savo bažnyčiai.Šiluvos akmuo Lietuvos pamatuose.Eucharistijos bičiuliai.Iš pamokslo.Keliai.

  • Nr.20

    Lietuvos Ganytojų laiškas švenčiant Lietuvos bažnytinės provincijos 60-metį.Šio meto Lietuvos vyskupai ir ganytojai.Kunigas Dievo ir žmonių tarnyboje (Mykolas Krupavičius).Gyvosios dvasios reiškėjas (Stasys Šalkauskis).Kražių skerdynės.Rožančius. Meditacijos.Marijos kelias ir skaista.Marijos žemė.J.E. Vyskupui Julijonui.Testamentas (Prel. Mykolui Krupavičiui). Kunigo Ambraziejaus Jakavonio atminimui.Tu dar sugrįši (Kun. Juozo Zdebskio atminimui). Subrandink mus aukai.

  • Nr.21

    Lietuvos vyskupų žodis tikintiesiems minint Krikšto jubiliejų.Krikšto jubiliejaus malda.Vysk. Antanas Vaičius -Kalėdinis laiškas.Kražių skerdynės.Pranas Dovydaitis.Ateitininkų himnas.Kryžiaus kelias.Meilė - ne tik žodis.

  • Nr.22

    Dėl Bažnyčios padėties ir uždavinių šiandieninių permainų akivaizdoje.Žvelgiant į ateitį.Trakų Dievo Motinos šventovė.Meditacijos Marijos skausmų tema.Švč. Motina prie Sūnaus kryžiaus.Gyvenimiškas Švč. Mergelės Marijos garbinimas.Vyskupų Sinodo pranešimas Dievo tautai.Apie dieviškąją meilės dorybę.Žiupsnis prisiminimų iš kunigo Stanislovo Pupaleigio gyvenimo.Rūta.

  • Nr.23

    Žodis prie Vilniaus Katedros durų.Neišduokime.Lietuva - tai ir negimusiųjų žemė.Kunigas Juozas Šalčius.Kun. Juozo Šalčiaus darbų bibliografinė apžvalga.Amžinoji laimė - regėti Dievą veidas į veidą.Kūčių prasmė.

  • Nr.24

    Visa atnaujinti Kristuje.Ateitininkų federacijos atkūrimo Lietuvoje aktas.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.Palaimintoji Edita Štein.Lietuvis ir vidinė šviesa.Lietuvių tautos religinio jausmo stacijos.Šv. Teresė Avilietė.Palaimintasis Jurgis Matulaitis.Laiškas iš lagerio.Užpoliarės kalinio svajonė.„Pasakykite tėvams - aš noriu gyventi".

  • Nr.25

    Motinoms.Laiškai žmonai.Lietuvos Ganytojų žodis 1989 m. Velykoms. Komunijos dovana.Eucharistinis Kristus.Šimonys.Palaimintoji Edita Štein.Marija Kuraitytė-Varnienė.Marija Montesori ir jos idėjos.Moters išgyvenimas.Po baltu nuometu.

  • Nr.26

    Kreipimasis į tautą.Meilė akivaizdi.Pagrindas, ant kurio stovime. Močiutė. Žodis savo primicijoms.„Leisk man, Viešpatie, sudegti kaip žvakei" Kazimierui Šapalui į Amžinybę iškeliavus.Pluoštelis atsiminimų apie mokytoją Kazimierą Šapalą.Tiesiai į tikslą.Iš Vynmedžio Šakelės poezijos.Palaimintoji Edita Štein.Pradėkime nuo mažo - pažinkime vaiką.Dvidešimt penki vaiko pageidavimai.