ATĖJO LAIKAS

GYVENTI DIEVUI

Kard. Stefanas Vyšinskis

 (Laiškas Lenkijos jaunimui)

     Kard. Stefanas Vyšinskis laišku kreipiasi į Lenkijos jaunimą, žadindamas žmogiškojo ir krikščioniškojo orumo jausmus, gyvo tikėjimo dvasią. Laišką 1974 m. paskelbė radijo stotis Vox fidei. To laiško mintys, kurias pateikiame, atliepia ir mūsų jaunimo padėtį bei ieškojimus, skatina susimąstyti ir apsispręsti.

     Šiandien yra žmonių, kurie mano, kad Bažnyčios gyvenimas po Vatikano II Susirinkimo smarkiai tolsta nuo Kalvarijos kalno dvasios, kad šių dienų Bažnyčia sumažino reikalavimus ir problemas sprendžia taip, kaip diktuoja žmogaus galimybės, o ne gyvasis Dievas; kad ji toleruoja savo vaikų ir mokytojų, vyskupų ir vienuolių klaidas, Credo ir Bažnyčios etiką daro reliatyvią, kad faktiškai ji degraduoja. Mūsų krašto ir pasaulio spaudoje randame įvairių teologų pasisakymų, kur Bažnyčia nelaikoma Dekalogo Bažnyčia. Jų vaizduojama Bažnyčia turinti užmerkti akis prieš nuodėmę, ji bijanti priekaišto būti pavadinta tradicionalistine, atsilikusia, nemoderniška - tai besiginčijančių teologų ir tiesos mokytojų Bažnyčia.

     Nepaisant bažnytiniame gyvenime pasitaikančių abejonių ir svyravimų, kiekvienas tikintysis visada gali rasti Bažnyčioje oficialią Tiesą. Bažnyčia gali didžiuotis turėdama garsių išpažinėjų, kankinių ir kalinių tarp savo kardinolų. Kaip pavyzdžius keletą jų paminėsiu.

Skaityti daugiau: ATĖJO LAIKAS

VIENO DOKUMENTO SUKAKTIS

ISTORIJOS PUSLAPIAI

Maskva (1939.VIII.20)

Telegrama
Ponui Stalinui

<...>

     3.    Jūsų užsienio reikalų ministro pono Molotovo perduotą nepuolimo pakto projektą laikau priimtinu ir manau, kad būtina kaip galima greičiau suderinti visus su šiuo paktu susijusius klausimus.

     4.    Turinys papildomojo protokolo, kurio pageidauja Tarybų Sąjungos Vyriausybė, mano įsitikinimu, gali būti suderintas artimiausiu laiku, jei atsakingas Vokietijos pareigūnas galėtų asmeniškai atvykti į Maskvą pasitarimui. <...>

     Malonu būtų gauti Jūsų skubų atsakymą.

Adolf Hitler

*  *  *

1939.VIII.21

Telegrama

Vokietijos valstybės kancleriui ponui Hitleriui

     Dėkoju už laišką. <...> Mūsų šalių liaudžiai yra reikalingas taikus tarpusavio bendradarbiavimas. Vokiečių Vyriausybės sutikimas sudaryti nepuolimo paktą duoda pagrindą tikėtis ne tik politinės įtampos pašalinimo, bet ir pastovios taikos ir bendradarbiavimo tarp mūsų šalių...

Josif Stalin

Skaityti daugiau: VIENO DOKUMENTO SUKAKTIS

JŪS ESATE PAŠAUKTI LAISVEI

Laukys[kun. Jonas Lauriūnas SJ]

     Į klausimą, kuo skiriasi gyva medžiaga nuo negyvos, mokslininkai atsako: ji pati organizuojasi - prisitaiko prie sąlygų, nugali kliūtis, jau nekalbant apie du pagrindinius poreikius - maitinimąsi ir dauginimąsi. Žmogaus šis savarankiškumas yra dar didesnis - žmogus sąmoningai renkasi ir apsisprendžia: tai jo laisvė.

     Jauno žmogaus laisvės troškimas ypač stiprus - bet kokį varžymą, net globą jis išgyvena kaip pasikėsinimą į jo laisvę. Todėl vaikas veržiasi iš tėvų globos, nenoriai pasiduoda mokyklos drausmei. Jis laukia momento, kada galės nusimesti varžtus ir tapti visiškai laisvas - daryti, ką nori.

     Šios laisvės vardan jaunas žmogus mėgsta viską kritikuoti, pradedant tėvų pažiūromis, visuomenės tradicijomis ir baigiant mokymo sistema. Nedaug krimtęs mokslo, jaučiasi daugiau išmanantis už profesorių. Visa, kas vakarykščia (kad ir drabužių fasonas), jam atrodo pasenę.

     Išsiveržęs iš vyresniųjų globos, pats ieško tiesos ir priima tik tai, kas jam atrodo gera. Norėdamas pasirodyti savarankiškas, neretai sako ne ten, kur vyresnieji sako taip, ir atvirkščiai. Įtariai ir skeptiškai žiūri į visas gyvenimo sritis, net į religiją; vardan naujumo, nepaisydamas, ar ji tikra, jis priima naują idėją. Kartais priima ir seną, svarbu, kad ji atrodytų naujai. Tuo kaip tik jis nori parodyti, jog yra nusimanantis ir savarankiškas.

Skaityti daugiau: JŪS ESATE PAŠAUKTI LAISVEI

VLADIMIRO SOLOVJOVO FILOSOFIJA

RELIGINĖS FILOSOFIJOS MILŽINAI

     1920-1927 m. Šveicarijos Fribūre daug mūsų studiozų, paskatinti Stasio Šalkauskio, savo mokslinėms disertacijoms imdavo Vladimiro Solovjovo minčių aspektus ir taip supažindino Vakarus su tuo didžiuoju rusų filosofu. Vėliau, 1932 m. Kauno universiteto profesorius Vladimiras Šilkarskis parašė išsamią studiją vokiečių kalba Solowjews Philosophie der All-Einheit (.Solovjovo visuotinybės filosofija). Rusų teologas Nikolskis pabrėžia, kad VI. Solovjovo pažiūrose susiliejo naujausia filosofija ir vokiškasis realizmas. Kai kas mano, kad rusų sąmonės formavimuisi Vl. Solovjovas padarė didesnę įtaką negu Levas Tolstojus ir Fiodoras Dostojevskis. Vakaruose jis daugiau žinomas iš prancūzų kalba parašyto veikalo La Russie et l'Eglise universelle (Rusija ir visuotinė Bažnyčia).

     Idėja Dievo karalystės, į kurią, kaip Tėvo Namus, puolusią žmoniją veda dieviškoji Išmintis, sudaro VI. Solovjovo filosofijos pagrindą. Pirmajame savo kūrybos laikotarpyje (1874-1881) filosofas iškelia vaidmenį stačiatikių Bažnyčios, kaip vienintelės tikros ir visuotinės. Į ją visą pasaulį atvešianti Šventoji Rusija, nes rusų tauta - Dievo nešeja (narod bogonosec).

     Vėliau, pradedant 1882 m., VI. Solovjovas ima kitaip suprasti rusiškąjį mesianizmą. Jis uoliai gina šv. Petrą, kaip visos Bažnyčios galvą, ir tuos, kurie paveldėjo jo sostą. Mesianizmo idėjos jis neatsisako, bet teigia, kad rusų tauta savo misiją galėsianti vykdyti tik vienybėje su visuotine Bažnyčia, kuriai vadovauja šv. Petro įpėdiniai. Tik kai susivienys susiskaldžiusios Bažnyčios, bus galima įkurti laisvą trejybinę monarchiją, kur Tėvo vaidmenį atliks Bažnyčia, Sūnaus - klusni valstybė, Šventosios Dvasios - laisvoji asmenų ir visuomenės kūryba. Taip Kristus, kaip Kunigas, Valdovas ir Pranašas, per savo Sužadėtinę Bažnyčią padarys iš visos žmonijos tikrąjį savo Kūną.

Skaityti daugiau: VLADIMIRO SOLOVJOVO FILOSOFIJA

DVASINĖS STIPRYBĖS POŽYMIAI

K.[Felicija Kasputytė]

     Tai apeliavimas į dvasią, kad ji taptų savo pačios valdove, kad nutrauktų ryšius su melagystėmis ir visu egoizmu, kad kovotų dėl vienintelės ir aukščiausios tiesos, dėl vidinės laisvės, dėl tikrųjų žmogaus vertybių, dėl šviesios laimės.

     Principingumas. Jeigu nori išlaikyti savo principus, būk savimi, kitaip tariant, susikurk tokį dvasios pasaulį, kuriame nebūtų nei taikstymosi, nei praktinio išskaičiavimo, nei malonumų ieškojimo, nei tuštybės vaikymosi. Kas visa daro dėl paradavimo ir tuščios garbės, tas negali būti principingas. Jis negali išsaugoti savo principų ir savo vidinės tiesos bei įsitikinimų. Principingam žmogui svetimas bailumas, išdavystė, neištikimybė sau pačiam, kompromisai su savo sąžine. Todėl principingumas yra vienas tvirčiausių dvasinės stiprybės požymių.

     Susikaupiau savy rūstus ir nebylus
     Tylios, raminančios vienatvės laukimu,
     Širdis nei prievartai, nei melui nepaklus! –

sako mūsų poetas Vincas Mykolaitis-Putinas, giliai apmąstęs principingumo svarbą šioje gadynėje, kai taip lengvai parduodami įsitikinimai bei idealai, kai tiek daug žmonių, nė kiek nesielvartaudami, parduoda savo sielą. Nūnai pasidarė netgi madinga vaikščioti sudužusių idealų skeveldromis ir kaitalioti savo įsitikinimus pagal valdančiųjų nustatytas gaires.

Skaityti daugiau: DVASINĖS STIPRYBĖS POŽYMIAI

Daugiau įrašų...

  1. KRIKŠČIONIS KOLEKTYVIZME
  2. SKAMBĖS KAIP AUKSO VARPAS VARDAS LIETUVOS,
  3. JAUNIMAS
  4. TURINYS NR. 10

Subkategorijos

  • Įvadas, epilogas

    Pratarmė, metrika. „RŪPINTOJĖLIO" LEIDĖJAI. PRO MEMORIA. ŽODIS DABARTIES SKAITYTOJUI. EPILOGAS. „RŪPINTOJĖLIO" AUTORIŲ, BENDRADARBIŲ IR RĖMĖJŲ VARDYNAS. ŠIOS KNYGOS RĖMĖJAI. TURINYS

  • Nr.1
    Į skaitytojus. Rūpintojėlis.Gairės klystkeliuose. Marijos Pečkauskaitės kelias. Atsigręžkime į šventąjį Kazimierą. Prasmės ir beprasmybės aspektai.Ar mokslas paneigia religinės pasaulėžiūros pagrindus. Kaip iš tiesų buvo. Viešpatie, kodėl liepei man mylėti. Akademikas Vladimiras Fokas. Knyga apie Lurdo stebuklus. „Jokiam dalykui nesu pritaręs prieš savo sąžinę". Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija. Religijos kilmė ir kitimas. 
     
  • Nr.2
    Himnas Bažnyčiai. Ko iš mūsų reikalauja šių dienų gyvenimas. Gražus Tavo pasaulis.  Būk pagarbintas. Oskaras Milašius ir Lietuva. Ar Bažnyčia lenkino Lietuvą. Pakilimas virš kasdienybės. Rudeniški apmąstymai. Gyd. Viksva. XX amžius ir psichinės ligos. Vienuolių įnašas į atominę fiziką ir atominę spektroskopiją.Jonas Nepomucenas Noimanas.
    Mašinos tiria Šventąjį Raštą. Pskovo įspūdžiai. Kodėl tapau tikinčiu. Religijos filosofija.
  • Nr.3

    Didžiąją dabarties problemą apmąstant.Mintys iš pamokslo.Rožančiaus Karalienei.Sibiro triptikas.Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mirties 15 metų sukaktis.Oskaro Milašiaus kelias į metafiziką.Kančia, kuri yra meilės įrodymas.Himnas meilei.Jaunuolio malda.Tu ne viena, Danute!.Juo giliau, juo prie tiesos arčiau.Kosmosas ir antgamtis.Ar religija daro žmogų pasyvų? Jono Biliūno testamentas.Atkarpa iš mano lagerinio gyvenimo.Kristaus drobulė.Jaunimo ryžtas.Milžinas, didvyris, šventasis.Dievas šiandien.

  • Nr.4

    Duonos ir sotumo dialektika.Restauratoriaus monologas. Religinis atgimimas mūsų laikais.Oskaro Milašiaus mistika.Meilė nepavydi.Irzlumas ir depresija.600 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties. Iš kalinio laiškų.Inteligentiškos vizijos.Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimas ir darbai.„Tiesos kelias". Nr. 4 ir 5.Mirė kun. Jonas Aleksa MIC.

  • Nr.5
    Vasario 16-osios aktas.Didžiojo Ganytojo metai.Kun. Antano Mackevičiaus 150-ąsias gimimo metines minint.Rauda.Mokslo ir valstybės vyras [Tomas Moras].Moters paskirtis.Jie laikosi už rankų.Palaiminti skaisčios širdies.Kur blogybių šaknys.Ar galima tiesą pirkti melu.Filosofinis mąstymas veda prie Dievo.Vincas Čepinskis apie mokslo krizę ir religiją.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.
     
  • Nr.6

    Popiežių Paulių VI palydint.263-iasis Kristaus Vietininkas popiežius Jonas Paulius I.Katalikybės vaidmuo Lietuvoje.Knygų naikinimas Lietuvoje 1940-1950 m.Meilė neieško sau naudos.Malda.Asmenybės ugdymo problema.Vaikus auklėti krikščioniškai - šventa tėvų pareiga.Ką sako Lomonosovo eilėraštis.Iš dienoraščio.Atleisk.Palangos Lurdo grotos Marijos statulos atnaujinimo istorija.Aušros Vartų koplyčia Romoje.

  • Nr.7

    Kalėdų tikrovė ir paslaptis.Išminčių žvaigždė.Kalėdų dovanos.Tyli naktis.Žakas Maritenas.Viešpatie, aš turiu laiko.Jaunimo sąjūdis, pastojęs kelią ateizmui Lietuvoje.Asmenybės ugdymo problema.Naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.Oskaras Milašius ir Lietuva.Vinco Kudirkos gimimo 120 metų sukaktis.

  • Nr.8

    Lietuvių tauta pašaukimo keliu.Karo sunaikinimų prasmės beieškant. Eucharistijos bičiuliai.Gėris plinta skleidžiamas. Jaunoji katalikų inteligentija kuria nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ateina laikas. Tikėjimas ir asmenybė. Kalbos reikšmė.Lietuvos švietėjas kan. Feliksas Martišius.Ar darvinistinė evoliucijos teorija - paskutinis mokslo žodis.Gyvenimas po gyvenimo.

  • Nr.9

    Aušo pirmosios dienos rytas. Bebaimis kovotojas (Kunigas Karolis Garuckas SJ). Meilė neįtari ir amžina. Kasdienė duona.Magdalenos Velykos.Džiaugsmo apraiškos. Siela, kuri kyla, kelia pasaulį (Elizabetė Leser).Mąstyti - mylėti - apaštalauti.Žodžio ir veiklos infliacija kaip nūdienė problema.Lenktis Dievui, kad nevergautum velniui.Ties gyvybės paslaptimi.Šventasis ketvirtadienis ir Didysis penktadienis.

  • Nr.10
    Jaunimas.Skambės kaip aukso varpas.Krikščionis kolektyvizme.Dvasinės stiprybės požymiai.Jūs esate pašaukti laisvei.Vladimiro Solovjovo filosofija.Vieno dokumento sukaktis.Atėjo laikas.Būties analogija.Mano siela.Labiau kaip saulę šaukdama.Pasirinkimo situacija.Neišgirstas žydrynių šauksmas.Susimąstymas apie Tėvynę.75-metį nuo lietuviškos spaudos
    draudimo panaikinimo minint.Spontaniškos atgimimo formos krikščionybėje.
  • Nr.11

    Iš enciklikos „Redemptor hominis". Kas mums yra Kristus.Rūpintojėli! Pažanga dviem priešingomis kryptimis.Žmogaus didybės aspektai. De mysterio Mariae. Ateitininkų sąjūdis nepriklausomoje Lietuvoje. Religinė atributika Justino Marcinkevičiaus knygoje „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas”. Išeinu. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Bažnyčios padėtis socialistinėse šalyse. GARBINGOS SUKAKTUVĖS.

  • Nr.12

    Kristus - ne mitas. Tiems, kurie laukia savo Viešpaties. Vaikas tarp mūsų.Žmoniškumo aspektai.Kūdikėlio Jėzaus Teresė.Prisimenant juodąją gadynę.Knygnešių Lietuva.Vydūnas.O Dieve mano.Mano šventoji Tauta.Švenčių esmė ir papročiai.Bernardo Brazdžionio lyrika.Nobelio premija - Motinai Teresei.Ateistinės propagandos vingiai.Ar išsimiklinot būti prispausti?

  • Nr.13

    Prisikėlimo varpai. Prisikėlimas.Kentėjimų dimensijos ir prasmė.Jurgio Matulaičio asmenybė. „Kasdinti šulinį vandenio tyrojo".Kunigą Virgilijų Jaugelį palydint.Lietuva.Rūpintojėlis ir Vytis - du lietuvio dvasios simboliai.Moksleivių ateitininkų organizaciją uždarius.Katalikų akcijos komitetas.Žmogus ir nemirtingumas.Katalikų veikimas pasaulyje.Aš iš savo dangaus.Virš ašarom pasruvusių smūtkelių.

  • Nr.14

    Lietuvių tauta.Steigiamojo Seimo 60-metis.Tave aš tokią susikūriau.Ateitininkų sąjūdžio poveikis moksleivijai ir inteligentijai.Nelaisvės psalmai.Mykolas Krupavičius.Kunigas Karolis Garuckas.Iš kunigo Karolio Garucko minčių.Marijos garbinimas Lietuvoje.Sopulingajai Motinai.Juk Ir tasai buvo su Juo.Kalkutos angelas.Iš Motinos Teresės minčių.Iš dienoraščio.Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės.Keleivis.

  • Nr.15

    Jaunimas ir mokytojas. Jaunuomenė ir gyvoji dvasia.Kai kurie asmenybės komponentai.Vyskupo Julijono Steponavičiaus kunigystės pilnybės sidabrinis jubiliejus.Vincas Mykolaitis-Putinas.Kunigas Jonas Bosko.Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.Dar kelios mintys.

  • Nr.16
    Pasauliui reikia krikščioniškosios vilties. Ir Žodis tapo Kūnu.Naujas gyvenimas.Ką aš tikiu.Mums gimė Kūdikis.Psalmė.Petras Kriaučiūnas -
    lietuvių tautinio atgimimo pradininkas Sūduvoje.Raktai į šviesesnę ateitį.Dar vienas pavojus.Pasaulio Vyskupų Sinodas.
  • Nr.17
    Kreipimasis į Šventąjį Tėvą.Mintys Eucharistinių metų saulėje ir rūkuose.Gyvenimo Duona.Kristaus ir mano programa
    Eucharistijoje.Adoracijos valandai.Dėkojimas.Mintys dvasiniam atsinaujinimui.Palaimintasis Mykolas Giedraitis.Reikia būti skaisčiam. Apšlakstyk mane.Atleisk mums, Viešpatie.Iš Gemos laiškų.Birštono-Olšausko byla faktų ir teisės šviesoje.Apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą.
  • Nr.18
    Žmogus negali gyventi be meilės. Saulės giesmė.Šventasis Pranciškus Asyžietis.Malda į šv. Pranciškų Asyžietį, Katalikų akcijos Globėją.Tu praėjai su Saulės giesme.Giesmė šventam Pranciškui.Šventasis, apie kurį verta mąstyti ir šiandien.Iš knygos „Saulės giesmė".Pranciškaus Asyžiečio 800 metų jubiliejui.Motina Teresė iš Kalkutos.Motinos Teresės dvasiniai tekstai.Iš meilės yra taika.Kas iš tikrųjų lemia žmoniškumą.
    Kaip mes meldžiamės.KAS MAN YRA KRISTUS.
  • Nr.19

    Atpirkimas - naujas sukūrimas.Atpirkėjui.Gerumo metai.Krikščionybės kelias Lietuvon.Krikščioniškasis turinys ir lietuviškoji forma.Didžiai krikščioniškos asmenybės bruožai(Arkivyskupas Jurgis Matulaitis).Žemaičių meilė savo bažnyčiai.Šiluvos akmuo Lietuvos pamatuose.Eucharistijos bičiuliai.Iš pamokslo.Keliai.

  • Nr.20

    Lietuvos Ganytojų laiškas švenčiant Lietuvos bažnytinės provincijos 60-metį.Šio meto Lietuvos vyskupai ir ganytojai.Kunigas Dievo ir žmonių tarnyboje (Mykolas Krupavičius).Gyvosios dvasios reiškėjas (Stasys Šalkauskis).Kražių skerdynės.Rožančius. Meditacijos.Marijos kelias ir skaista.Marijos žemė.J.E. Vyskupui Julijonui.Testamentas (Prel. Mykolui Krupavičiui). Kunigo Ambraziejaus Jakavonio atminimui.Tu dar sugrįši (Kun. Juozo Zdebskio atminimui). Subrandink mus aukai.

  • Nr.21

    Lietuvos vyskupų žodis tikintiesiems minint Krikšto jubiliejų.Krikšto jubiliejaus malda.Vysk. Antanas Vaičius -Kalėdinis laiškas.Kražių skerdynės.Pranas Dovydaitis.Ateitininkų himnas.Kryžiaus kelias.Meilė - ne tik žodis.

  • Nr.22

    Dėl Bažnyčios padėties ir uždavinių šiandieninių permainų akivaizdoje.Žvelgiant į ateitį.Trakų Dievo Motinos šventovė.Meditacijos Marijos skausmų tema.Švč. Motina prie Sūnaus kryžiaus.Gyvenimiškas Švč. Mergelės Marijos garbinimas.Vyskupų Sinodo pranešimas Dievo tautai.Apie dieviškąją meilės dorybę.Žiupsnis prisiminimų iš kunigo Stanislovo Pupaleigio gyvenimo.Rūta.

  • Nr.23

    Žodis prie Vilniaus Katedros durų.Neišduokime.Lietuva - tai ir negimusiųjų žemė.Kunigas Juozas Šalčius.Kun. Juozo Šalčiaus darbų bibliografinė apžvalga.Amžinoji laimė - regėti Dievą veidas į veidą.Kūčių prasmė.

  • Nr.24

    Visa atnaujinti Kristuje.Ateitininkų federacijos atkūrimo Lietuvoje aktas.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.Palaimintoji Edita Štein.Lietuvis ir vidinė šviesa.Lietuvių tautos religinio jausmo stacijos.Šv. Teresė Avilietė.Palaimintasis Jurgis Matulaitis.Laiškas iš lagerio.Užpoliarės kalinio svajonė.„Pasakykite tėvams - aš noriu gyventi".

  • Nr.25

    Motinoms.Laiškai žmonai.Lietuvos Ganytojų žodis 1989 m. Velykoms. Komunijos dovana.Eucharistinis Kristus.Šimonys.Palaimintoji Edita Štein.Marija Kuraitytė-Varnienė.Marija Montesori ir jos idėjos.Moters išgyvenimas.Po baltu nuometu.

  • Nr.26

    Kreipimasis į tautą.Meilė akivaizdi.Pagrindas, ant kurio stovime. Močiutė. Žodis savo primicijoms.„Leisk man, Viešpatie, sudegti kaip žvakei" Kazimierui Šapalui į Amžinybę iškeliavus.Pluoštelis atsiminimų apie mokytoją Kazimierą Šapalą.Tiesiai į tikslą.Iš Vynmedžio Šakelės poezijos.Palaimintoji Edita Štein.Pradėkime nuo mažo - pažinkime vaiką.Dvidešimt penki vaiko pageidavimai.