TIKĖJIMAS IR ASMENYBĖ

ASMENYBĖS UGDYMAS

K.[Felicija Kasputytė]

     Tikėjimo poveikis asmenybės ugdymui yra neišmatuojamai didelis. Meilės ir pasiaukojimo aktai, didvyriškumo žygiai, gerumo proveržiai dažniausiai yra įkvėpti tikėjimo. Kai mes kalbame apie didelius meilės ir pasiaukojimo poelgius, turėtume nuodugniau žvelgti į tų poelgių priežastis. Kada giliau paieškosi gerumo ištakų, visada suprasi, kad tasai gerumas yra atneštas tikėjimo per keletą gentkarčių, - sako istorikas Sen Bevas. Už karžygiško gerumo poelgius mes visada esame skolingi tvirtam u nuoširdžiam tikėjimui. Didžiosios asmenybės atramą, stiprybę, viltį ir džiaugsmą dažniausiai rasdavo tikėjime.

     Religija - tai ne ekonominių jėgų produktas, o žmogaus gelmių šauksmas (F. J.), ją liudija ne tik krikščionių katedros, bet ir budistų šventyklos. Apie ją kalba ne tik Šventasis Raštas, bet ir tibetiečių Mirusiųjų knyga. Ja gyvena ne tik mūsų laikų vakarietis, bet ir ugnies amžiaus neandertalietis. Religija veržiasi iš žmogaus dvasios gelmių.

     Visos tautos, visa žmonių šeima anksčiau už visus kitus pažinimus turi Dievo pažinimą (Ciceronas).

     Istorikai teigia, kad nė viena iš didesnių žmonijos rasių nepriklausė ateizmui.

     Pasaulis be Dievo - tai nužmogintų žmonių pasaulis (F. J.).

     Kai žmogus atmeta Dievą, jam telieka tik nebūtis ir blogis (Nikolajus Berdiajevas).

     Kai tikėjimo šviesa užgęsta, tada tamsumos apgaubia pasaulį (Oskaras Milašius).

     Matome, jog mūsų gyvenime yra daug pikto, skriaudų, niekšybių, daug neteisybių ir melagysčių. Žmonės darosi vis brutalesni ir šiurkštesni. Vis labiau įžeidinėja vienas kitą, vis daugiau padaro pikto vienas kitam. Vis mažiau motiniškumo turi mūsų motinos, vis mažiau tėviškumo - tėvai. Vis mažiau namų...

Skaityti daugiau: TIKĖJIMAS IR ASMENYBĖ

ATEINA LAIKAS

Loreta[Loreta Užemeckaitė]

     Ateina laikas, kai nunokę saulėj varpos linksta,
kai, kažkada šypsoję mėlynai, linai rovėjų laukia,
kai šakos obelų gera našta nusvyra,
kai žmogui, einančiam pavėjui ir prieš vėją,
į saulę ir į nykią tamsą,
rankas kaip du paukščius,
kaip du suskilusius nuo darbo skaudulius,
pakelt į šviesą paskutinį kartą leista.

          Ateina laikas...
     Ateina laikas, kai pageltę lapai krinta,
     ir tyliai šnara ilgesį paberdami.
     Sugrįžta žemėn, nes iš jos gelmių atėjo.
     Ir tau, žmogau, jau laikas,
     kai plaukai baltai pražysta,
     ateina laikas grįžti...
     Viskam ateina savas laikas...

Skaityti daugiau: ATEINA LAIKAS

GĖRIS PLINTA SKLEIDŽIAMAS

Alfonsas Grauslys

     Šitaip įvardydami šį straipsnį, turime galvoje krikščionišką tiesą ir jos ugdomą vaisių - šventumą, taigi tą gėrį, kuris sklinda, kai mes apaštalaujame. Apaštalavimas -tai du klausimai, kuriuos toliau svarstysime.

Kas tai yra apaštalauti?

     Apaštalauti - tai pirmiausia visokeriopą gėrį įvairiais galimais būdais ir priemonėmis visomis kryptimis sėti ir skleisti. Kadangi gamtoje didžiausia gėrio skleidėja yra saulė, kuri šviečia, šildo, ligų bakterijas naikina, gyvybę ugdo, tai čia pasinaudosime jos pavyzdžiu apaštalavimo sąvokai plačiau atskleisti.

     Saulė šviečia. Apaštalauti - tai tiesą skleisti: nurodymais bei pamokymais prietarus sklaidyti, gerais raštais klaidos tamsą naikinti ir tiesos šviesą įžiebti.

     Saulė šildo. Apaštalauti - tai kurti savyje krikščioniškos meilės kupiną, simpatingą, patrauklią asmenybę, kurią žmonės vienąkart sutikę vėl susitikti norėtų, kuri savo meilės šiluma visiems krikščionybę rekomenduotų ir j ją trauktų.

     Saulė ligų bakterijas naikina. Apaštalauti - tai kovoti su nuodėme, jos progas, t.y. pagundas žmonėms šalinti; budėti, kad savo neatsargiu elgesiu kitų nepapiktintume, į nuodėmę nepastūmėtume.

Skaityti daugiau: GĖRIS PLINTA SKLEIDŽIAMAS

JAUNOJI KATALIKŲ INTELIGENTIJA KURIA NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVOS VALSTYBĘ

ISTORIJOS PUSLAPIAI

Ign.[Kazimieras Šapalas]

      (Str. „Sąjūdis, pastojęs kelią ateizmui Lietuvoje", išsp. Nr. 7, tęsinys)

     Ateitininkų sąjūdis, prasidėjęs 1910 m., per 10 metų išaugino naują katalikų inteligentijos kartą, kuri, po Pirmojo pasaulinio karo išėjusi į viešojo gyvenimo areną, parodė didelį veiklumą, iniciatyvą ir nemažus organizacinius gebėjimus. Ji tuojau stojo katalikiškų organizacijų priešakyje, įgijo pasitikėjimą visuomenėje ir ėmėsi vadovauti besikuriančiai Lietuvos valstybei.

     Pirmojo pasaulinio karo pabaigą lydėjo dideli ir staigūs pasikeitimai. Revoliucijos banga, kilusi Rusijoje, palietė ir Vakarų Europą. Suiro senosios imperijos ir jų griuvėsiuose ėmė kurtis naujos nepriklausomos valstybės. Svetimųjų priespauda baigėsi ir Lietuvoje. Atsivėrė kelias į savarankišką gyvenimą. Tumo-Vaižganto žodžiais tariant, po ilgos ir kietos žiemos Lietuvoje prasidėjo pavasaris (1, p. 16). Viltis sukurti savą nepriklausomą valstybę išjudino ir uždegė tautą, sužadino jos tokią energiją, kokios ji galbūt nebuvo parodžiusi per visą savo istoriją. 1918 11 11 buvo sudaryta Lietuvos vyriausybė. Prasidėjo valstybės kūrimo darbas, į kurį drauge su visa tauta su dideliu užsidegimu ir jaunatviška energija įsitraukė visa ateitininkija: moksleiviai, studentai ir vyresnieji.

     Laisvė tautai dovanai neduodama. Ją reikia krauju iškovoti. Ne kitoks kelias į nepriklausomybę buvo ir lietuvių tautai. Dar nesuspėjus iš okupacinės valdžios perimti krašto valdymą, į Lietuvą jau veržėsi nauji okupantai. Paskui besitraukiančių vokiečių kariuomenę iš rytų į Lietuvą slinko raudonieji daliniai, iš pietų tykojo pulti lenkų legionieriai, o šiaurėje telkėsi senosios Rusijos ir Vokietijos armijų likučiai, vadovaujami P Bermonto-Avalovo.

Skaityti daugiau: JAUNOJI KATALIKŲ INTELIGENTIJA KURIA NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVOS VALSTYBĘ

EUCHARISTIJOS BIČIULIAI

KRIKŠČIONYBĖ ŠIANDIEN

Gema[ses. Jadvyga Stanelytė SJE]

     Ateistinė valdžia Įvairiais būdais stengiasi palaužti lietuvio dvasią, jį nukrikščioninti ir nutautinti. Tačiau lietuvis myli laisvę labiau negu gyvenimą. Ši laisvės meilė verčia ieškoti tokios atramos, kuri atlaikytų ateizmo pinkles, melą ir veidmainystę. Lietuvis įsitikino, kad toji nepalaužiama atrama yra Kristus, kuris aiškiai pasakė: Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas (jn 14, 6).

     Religinis ir tautinis atgimimas Lietuvoje akivaizdus. Viena tokių atgimimo atmainų ir yra Eucharistijos bičiulių sąjūdis. Šiais, 1979-aisiais, metais Eucharistijos bičiuliai mini savo dešimtmetį. Pravartu šia proga pasakyti, kas jie tokie ir ko siekia. Eucharistijos bičiulių vardas daug kam žinomas, tačiau iš esmės jie nedaugeliui pažįstami. Kukli Eucharistijos bičiulių šeima gimė 1969-aisiais. Tai buvo tik nedidelis būrelis atsiliepusiųjų į tylų Šventosios Dvasios paraginimą asmens atgimimą pagrįsti pamaldumu Eucharistijai - dažna šv. Komunija, permaldavimu, padėka, adoracija, meile Dievui ir pasiaukojimu žmonėms.

     Mūsų amžiaus žmogus tarsi pasiekė savo galybės viršūnę - technika, mokslas, išradimai, parapsichologija skverbiasi net į slapčiausias žmogaus gelmes, tačiau niekada žmogus nesijautė toks silpnas ir bejėgis - ne tik prieš gamtos stichiją, bet ir prieš save patį. Moralinis pakrikimas, bevališkumas, baimė būti pačiu savimi, pataikavimas ir kitos blogybės -tai mūsų dienų epidemija, kuri negali nejaudinti mąstančio žmogaus. Tuo labiau kad ši visuotinė tragedija ypač skaudžiai paliečia ir mūsų tautą, nes visos tos blogybės, pavergėjų sąmoningai sėjamos ir savaime išdygusios, visu uolumu panaudojamos tautos pražūčiai.

Skaityti daugiau: EUCHARISTIJOS BIČIULIAI

Daugiau įrašų...

  1. KARO SUNAIKINIMŲ PRASMĖS BEIEŠKANT
  2. LIETUVIŲ TAUTA PAŠAUKIMO KELIU
  3. TURINYS NR. 8
  4. ŠVENTASIS KETVIRTADIENIS IR DIDYSIS PENKTADIENIS

Subkategorijos

  • Įvadas, epilogas

    Pratarmė, metrika. „RŪPINTOJĖLIO" LEIDĖJAI. PRO MEMORIA. ŽODIS DABARTIES SKAITYTOJUI. EPILOGAS. „RŪPINTOJĖLIO" AUTORIŲ, BENDRADARBIŲ IR RĖMĖJŲ VARDYNAS. ŠIOS KNYGOS RĖMĖJAI. TURINYS

  • Nr.1
    Į skaitytojus. Rūpintojėlis.Gairės klystkeliuose. Marijos Pečkauskaitės kelias. Atsigręžkime į šventąjį Kazimierą. Prasmės ir beprasmybės aspektai.Ar mokslas paneigia religinės pasaulėžiūros pagrindus. Kaip iš tiesų buvo. Viešpatie, kodėl liepei man mylėti. Akademikas Vladimiras Fokas. Knyga apie Lurdo stebuklus. „Jokiam dalykui nesu pritaręs prieš savo sąžinę". Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija. Religijos kilmė ir kitimas. 
     
  • Nr.2
    Himnas Bažnyčiai. Ko iš mūsų reikalauja šių dienų gyvenimas. Gražus Tavo pasaulis.  Būk pagarbintas. Oskaras Milašius ir Lietuva. Ar Bažnyčia lenkino Lietuvą. Pakilimas virš kasdienybės. Rudeniški apmąstymai. Gyd. Viksva. XX amžius ir psichinės ligos. Vienuolių įnašas į atominę fiziką ir atominę spektroskopiją.Jonas Nepomucenas Noimanas.
    Mašinos tiria Šventąjį Raštą. Pskovo įspūdžiai. Kodėl tapau tikinčiu. Religijos filosofija.
  • Nr.3

    Didžiąją dabarties problemą apmąstant.Mintys iš pamokslo.Rožančiaus Karalienei.Sibiro triptikas.Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mirties 15 metų sukaktis.Oskaro Milašiaus kelias į metafiziką.Kančia, kuri yra meilės įrodymas.Himnas meilei.Jaunuolio malda.Tu ne viena, Danute!.Juo giliau, juo prie tiesos arčiau.Kosmosas ir antgamtis.Ar religija daro žmogų pasyvų? Jono Biliūno testamentas.Atkarpa iš mano lagerinio gyvenimo.Kristaus drobulė.Jaunimo ryžtas.Milžinas, didvyris, šventasis.Dievas šiandien.

  • Nr.4

    Duonos ir sotumo dialektika.Restauratoriaus monologas. Religinis atgimimas mūsų laikais.Oskaro Milašiaus mistika.Meilė nepavydi.Irzlumas ir depresija.600 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties. Iš kalinio laiškų.Inteligentiškos vizijos.Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimas ir darbai.„Tiesos kelias". Nr. 4 ir 5.Mirė kun. Jonas Aleksa MIC.

  • Nr.5
    Vasario 16-osios aktas.Didžiojo Ganytojo metai.Kun. Antano Mackevičiaus 150-ąsias gimimo metines minint.Rauda.Mokslo ir valstybės vyras [Tomas Moras].Moters paskirtis.Jie laikosi už rankų.Palaiminti skaisčios širdies.Kur blogybių šaknys.Ar galima tiesą pirkti melu.Filosofinis mąstymas veda prie Dievo.Vincas Čepinskis apie mokslo krizę ir religiją.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.
     
  • Nr.6

    Popiežių Paulių VI palydint.263-iasis Kristaus Vietininkas popiežius Jonas Paulius I.Katalikybės vaidmuo Lietuvoje.Knygų naikinimas Lietuvoje 1940-1950 m.Meilė neieško sau naudos.Malda.Asmenybės ugdymo problema.Vaikus auklėti krikščioniškai - šventa tėvų pareiga.Ką sako Lomonosovo eilėraštis.Iš dienoraščio.Atleisk.Palangos Lurdo grotos Marijos statulos atnaujinimo istorija.Aušros Vartų koplyčia Romoje.

  • Nr.7

    Kalėdų tikrovė ir paslaptis.Išminčių žvaigždė.Kalėdų dovanos.Tyli naktis.Žakas Maritenas.Viešpatie, aš turiu laiko.Jaunimo sąjūdis, pastojęs kelią ateizmui Lietuvoje.Asmenybės ugdymo problema.Naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.Oskaras Milašius ir Lietuva.Vinco Kudirkos gimimo 120 metų sukaktis.

  • Nr.8

    Lietuvių tauta pašaukimo keliu.Karo sunaikinimų prasmės beieškant. Eucharistijos bičiuliai.Gėris plinta skleidžiamas. Jaunoji katalikų inteligentija kuria nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ateina laikas. Tikėjimas ir asmenybė. Kalbos reikšmė.Lietuvos švietėjas kan. Feliksas Martišius.Ar darvinistinė evoliucijos teorija - paskutinis mokslo žodis.Gyvenimas po gyvenimo.

  • Nr.9

    Aušo pirmosios dienos rytas. Bebaimis kovotojas (Kunigas Karolis Garuckas SJ). Meilė neįtari ir amžina. Kasdienė duona.Magdalenos Velykos.Džiaugsmo apraiškos. Siela, kuri kyla, kelia pasaulį (Elizabetė Leser).Mąstyti - mylėti - apaštalauti.Žodžio ir veiklos infliacija kaip nūdienė problema.Lenktis Dievui, kad nevergautum velniui.Ties gyvybės paslaptimi.Šventasis ketvirtadienis ir Didysis penktadienis.

  • Nr.10
    Jaunimas.Skambės kaip aukso varpas.Krikščionis kolektyvizme.Dvasinės stiprybės požymiai.Jūs esate pašaukti laisvei.Vladimiro Solovjovo filosofija.Vieno dokumento sukaktis.Atėjo laikas.Būties analogija.Mano siela.Labiau kaip saulę šaukdama.Pasirinkimo situacija.Neišgirstas žydrynių šauksmas.Susimąstymas apie Tėvynę.75-metį nuo lietuviškos spaudos
    draudimo panaikinimo minint.Spontaniškos atgimimo formos krikščionybėje.
  • Nr.11

    Iš enciklikos „Redemptor hominis". Kas mums yra Kristus.Rūpintojėli! Pažanga dviem priešingomis kryptimis.Žmogaus didybės aspektai. De mysterio Mariae. Ateitininkų sąjūdis nepriklausomoje Lietuvoje. Religinė atributika Justino Marcinkevičiaus knygoje „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas”. Išeinu. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Bažnyčios padėtis socialistinėse šalyse. GARBINGOS SUKAKTUVĖS.

  • Nr.12

    Kristus - ne mitas. Tiems, kurie laukia savo Viešpaties. Vaikas tarp mūsų.Žmoniškumo aspektai.Kūdikėlio Jėzaus Teresė.Prisimenant juodąją gadynę.Knygnešių Lietuva.Vydūnas.O Dieve mano.Mano šventoji Tauta.Švenčių esmė ir papročiai.Bernardo Brazdžionio lyrika.Nobelio premija - Motinai Teresei.Ateistinės propagandos vingiai.Ar išsimiklinot būti prispausti?

  • Nr.13

    Prisikėlimo varpai. Prisikėlimas.Kentėjimų dimensijos ir prasmė.Jurgio Matulaičio asmenybė. „Kasdinti šulinį vandenio tyrojo".Kunigą Virgilijų Jaugelį palydint.Lietuva.Rūpintojėlis ir Vytis - du lietuvio dvasios simboliai.Moksleivių ateitininkų organizaciją uždarius.Katalikų akcijos komitetas.Žmogus ir nemirtingumas.Katalikų veikimas pasaulyje.Aš iš savo dangaus.Virš ašarom pasruvusių smūtkelių.

  • Nr.14

    Lietuvių tauta.Steigiamojo Seimo 60-metis.Tave aš tokią susikūriau.Ateitininkų sąjūdžio poveikis moksleivijai ir inteligentijai.Nelaisvės psalmai.Mykolas Krupavičius.Kunigas Karolis Garuckas.Iš kunigo Karolio Garucko minčių.Marijos garbinimas Lietuvoje.Sopulingajai Motinai.Juk Ir tasai buvo su Juo.Kalkutos angelas.Iš Motinos Teresės minčių.Iš dienoraščio.Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės.Keleivis.

  • Nr.15

    Jaunimas ir mokytojas. Jaunuomenė ir gyvoji dvasia.Kai kurie asmenybės komponentai.Vyskupo Julijono Steponavičiaus kunigystės pilnybės sidabrinis jubiliejus.Vincas Mykolaitis-Putinas.Kunigas Jonas Bosko.Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.Dar kelios mintys.

  • Nr.16
    Pasauliui reikia krikščioniškosios vilties. Ir Žodis tapo Kūnu.Naujas gyvenimas.Ką aš tikiu.Mums gimė Kūdikis.Psalmė.Petras Kriaučiūnas -
    lietuvių tautinio atgimimo pradininkas Sūduvoje.Raktai į šviesesnę ateitį.Dar vienas pavojus.Pasaulio Vyskupų Sinodas.
  • Nr.17
    Kreipimasis į Šventąjį Tėvą.Mintys Eucharistinių metų saulėje ir rūkuose.Gyvenimo Duona.Kristaus ir mano programa
    Eucharistijoje.Adoracijos valandai.Dėkojimas.Mintys dvasiniam atsinaujinimui.Palaimintasis Mykolas Giedraitis.Reikia būti skaisčiam. Apšlakstyk mane.Atleisk mums, Viešpatie.Iš Gemos laiškų.Birštono-Olšausko byla faktų ir teisės šviesoje.Apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą.
  • Nr.18
    Žmogus negali gyventi be meilės. Saulės giesmė.Šventasis Pranciškus Asyžietis.Malda į šv. Pranciškų Asyžietį, Katalikų akcijos Globėją.Tu praėjai su Saulės giesme.Giesmė šventam Pranciškui.Šventasis, apie kurį verta mąstyti ir šiandien.Iš knygos „Saulės giesmė".Pranciškaus Asyžiečio 800 metų jubiliejui.Motina Teresė iš Kalkutos.Motinos Teresės dvasiniai tekstai.Iš meilės yra taika.Kas iš tikrųjų lemia žmoniškumą.
    Kaip mes meldžiamės.KAS MAN YRA KRISTUS.
  • Nr.19

    Atpirkimas - naujas sukūrimas.Atpirkėjui.Gerumo metai.Krikščionybės kelias Lietuvon.Krikščioniškasis turinys ir lietuviškoji forma.Didžiai krikščioniškos asmenybės bruožai(Arkivyskupas Jurgis Matulaitis).Žemaičių meilė savo bažnyčiai.Šiluvos akmuo Lietuvos pamatuose.Eucharistijos bičiuliai.Iš pamokslo.Keliai.

  • Nr.20

    Lietuvos Ganytojų laiškas švenčiant Lietuvos bažnytinės provincijos 60-metį.Šio meto Lietuvos vyskupai ir ganytojai.Kunigas Dievo ir žmonių tarnyboje (Mykolas Krupavičius).Gyvosios dvasios reiškėjas (Stasys Šalkauskis).Kražių skerdynės.Rožančius. Meditacijos.Marijos kelias ir skaista.Marijos žemė.J.E. Vyskupui Julijonui.Testamentas (Prel. Mykolui Krupavičiui). Kunigo Ambraziejaus Jakavonio atminimui.Tu dar sugrįši (Kun. Juozo Zdebskio atminimui). Subrandink mus aukai.

  • Nr.21

    Lietuvos vyskupų žodis tikintiesiems minint Krikšto jubiliejų.Krikšto jubiliejaus malda.Vysk. Antanas Vaičius -Kalėdinis laiškas.Kražių skerdynės.Pranas Dovydaitis.Ateitininkų himnas.Kryžiaus kelias.Meilė - ne tik žodis.

  • Nr.22

    Dėl Bažnyčios padėties ir uždavinių šiandieninių permainų akivaizdoje.Žvelgiant į ateitį.Trakų Dievo Motinos šventovė.Meditacijos Marijos skausmų tema.Švč. Motina prie Sūnaus kryžiaus.Gyvenimiškas Švč. Mergelės Marijos garbinimas.Vyskupų Sinodo pranešimas Dievo tautai.Apie dieviškąją meilės dorybę.Žiupsnis prisiminimų iš kunigo Stanislovo Pupaleigio gyvenimo.Rūta.

  • Nr.23

    Žodis prie Vilniaus Katedros durų.Neišduokime.Lietuva - tai ir negimusiųjų žemė.Kunigas Juozas Šalčius.Kun. Juozo Šalčiaus darbų bibliografinė apžvalga.Amžinoji laimė - regėti Dievą veidas į veidą.Kūčių prasmė.

  • Nr.24

    Visa atnaujinti Kristuje.Ateitininkų federacijos atkūrimo Lietuvoje aktas.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.Palaimintoji Edita Štein.Lietuvis ir vidinė šviesa.Lietuvių tautos religinio jausmo stacijos.Šv. Teresė Avilietė.Palaimintasis Jurgis Matulaitis.Laiškas iš lagerio.Užpoliarės kalinio svajonė.„Pasakykite tėvams - aš noriu gyventi".

  • Nr.25

    Motinoms.Laiškai žmonai.Lietuvos Ganytojų žodis 1989 m. Velykoms. Komunijos dovana.Eucharistinis Kristus.Šimonys.Palaimintoji Edita Štein.Marija Kuraitytė-Varnienė.Marija Montesori ir jos idėjos.Moters išgyvenimas.Po baltu nuometu.

  • Nr.26

    Kreipimasis į tautą.Meilė akivaizdi.Pagrindas, ant kurio stovime. Močiutė. Žodis savo primicijoms.„Leisk man, Viešpatie, sudegti kaip žvakei" Kazimierui Šapalui į Amžinybę iškeliavus.Pluoštelis atsiminimų apie mokytoją Kazimierą Šapalą.Tiesiai į tikslą.Iš Vynmedžio Šakelės poezijos.Palaimintoji Edita Štein.Pradėkime nuo mažo - pažinkime vaiką.Dvidešimt penki vaiko pageidavimai.