VII-JI STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJE
Rugpiūčio 7 d., dar tebesitęsiant Miunchene įvykusio Pasaulinio Eucharistinio Kongreso lietuvių grupės baigiamajam pobūviui, kurį suruošė J. E. vysk. V. Brizgys, apie keliasdešimt dalyvių sėdosi į didžiulį autobusą ir toje pat pakilioje pobūvio nuotaikoje, lietuviškoms dainoms tebeskambant, kažkur iškeliavo. Tai grupė ateitininkų, Europos Lietuvių Fronto bičiulių ir svečių, daugiausia jaunimas, išvyko į mažą miestelį Bernriedą prie Starnbergo ežero, keliasdešimt kilometrų atstu nuo Miuncheno, į Europos Lietuvių Fronto Bičiulių ir Vokietijos Ateitininkų suruoštą bendrą Studijų Savaitę. Jie išvyko pratęsti jau kongreso metu vykusių lietuvių religinių-tautinių dvasinio peno ir lietuviškojo solidarumo dienų, kurias kun. D. Kenstavičius savo laiku yra pavadinęs „tautinėmis rekolekcijomis”.
Atidarymas
Rugpiūčio 8, pirmadienį, „pijonierių” grupę papildė nauji dalyviai, atkeliavę įvairiomis priemonėmis: traukiniu, auto mašina, motociklais. Tą pat dieną 15,30 val. įvyko Studijų Savaitės atidarymas. Pradėta malda, kurią paskaitė Tėvas Dr. V. Gidžiūnas. Pradžios žodį tarė Dr. J. Grinius, Studijų Savaitėms Rengti Komisijos pirmininkas. Papasakojęs apie studijų savaičių atsiradimo aplinkybes prieš 7 metus ir jų tolimesnį vystymąsi, Dr. Grinius apibūdino šios Studijų Savaitės pagrindinę liniją — paminėti Lietuvos pavergimo tragiškąją 20 metų sukaktį, dėl ko ir paskaitos didele dalimi būsią taikytos šiai temai.
Pabaigoje kvietė visus dalyvius (kurių jau pirmąją dieną buvo per 50) jaustis gerai, būti ne vien tik žiūrovais, bet prisidėti savo dėmesiu, balsais, kritika ir gera nuotaika, kuri taip pat yra st. savaičių neatskiriama dalis.
Tuoj po atidarymo vyko pirmoji savaitės paskaita „Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoje” — prof. Z. Ivinskio.
Rugp. 9, antradienį, įvyko Europos LFB metinė konferencija (ją aprašome atskiru straipsneliu) ir studentų ateitininkų posėdžiai, kur jie išsirinko savo valdybą.
Lietuviškos dainos skambėjo Starnbergo ežere
Rugpjūčio 10, trečiadienis, skirtas poilsiui — nebuvo jokios paskaitos. Už tai popietėje visi dalyviai padarė bendrą ekskursiją dideliu laivu aplink Starnbergo ežerą, lietuviškų dainų garsais ir klegesiu užpildydami plačius tolius. Vakare Dr. J. Vidzgiris paskaitė įdomų pranešimą „Lietuva žydų poezijoje.
Rugp. 11, ketvirtadienį, 10,30 val. buvo numatyta prof. A. Maceinos paskaita, tačiau, jam susirgus, paskaitą skaitė Dr. J. Grinius tema „Salomėjos Nėries patirtis bendradarbiaujant su komunistais”. Vakare 9 vai. įvyko Iinksmavakaris, kurį pravedė užpildydami savo kūrybą ateitininkai studentai. Vakarą atidarė V. Bartusevičius. Programoje dalyvavo V. Bartusevičius, K. Žemaitis, A. Lingė, A. Jasaitis, kun. Br. Liubinas. Jo metu dvi mažytės mergytės Baltrušaitytės pašoko ir pasakė eilėraščių, o studentės R. Kumfertaitė, G. Dubauskaitė, R. Mariūnaitė, G. Jasevičiūtė, E. Neimanaitė, K. šikšniūtė ir A. Rugieniūtė, daugelio dainų motyvais apdainavo visus St. Savaitės dalyvius. Beveik visi linksmavakario programos dalyviai sąmojingu humoru kritikavo St. Savaitės rengėjus, ELFB konferenciją ir paskirus dalyvius, iššaukdami daug gardaus juoko ir puikiausią nuotaiką. Po humoristinės dalies vyko šokiai, tautiniai žaidimai ir liaudies dainos, dar daugiau sužadinę giedrią nuotaiką.
Diena tėvynei.
Rugp. 12, penktadienis. Ši diena skirta paminėti liūdnajai Lietuvos pavergimo 20 m. sukakčiai. Ryte, bažnyčioje T. Dr. V. Gidžiūnas atlaikė šv. mišias už žuvusius dėl Lietuvos laisvės ir pasakė pamokslą. Tam tikslui pritaikytą paskaitą 10,30 val. skaitė Dr. J. Vidzgiris, tema „1940 m. įvykiai ir jų genezė”, mokslininko žvilgsniu apibūdindamas visą tragiškąjį Lietuvos likimą pradedant 1940 metais. Po pietų 16 vai. J. Jurkonis skaitė savo pranešimą „Lietuvaitės filosofija rūtų daržely”. 18,15 val. Valandėlė Tėvynei — bažnyčioje. Čia T. Dr. Gidžiūnas pasakė dienai pritaikytą pamokslą ir atlaikė specialias pamaldas, visiems dalyviams giedant lietuviškas giesmes. Vakare 20 vai. M. Musteikio pranešimas, tema „Pavergtos Lietuvos teatruose”.
Rugp. 13, šeštadienį, 10,30 val. Tėvo Dr. Pr. Brazio labai gili paskaita, sukėlusi didžiausią dėmesį — „Modernieji mokslai ir religija”.
Partizano Vakaras
Rugp. 14, sekmadienį, Dr. J. Griniaus paskaita jaunimui „Asmenybės ugdymas šiais laikais”.
Vakare speciali programa pagerbti Lietuvos partizanus — Partizano Vakaras. Jo metu scenos angoje buvo išklostyta lietuviškos tautinės vėliavos su juodu šydu ir beržo šakų kryželiu vėliavų centre. Iš šonų žali berželiai, o apačioje ant laiptų daugybė degančių žvakučių. Tokioje nuotaikoje pranešimą skaitė V. Natkus, tema „Partizanas herojinėj ir realistinėj buity”. Studentai A. Lingė, E. Neimanaitė, G. Dubauskaitė, A. Jasaitis ir V. Bartusevičius paskaitė partizanų poezijos, o visi dalyviai protarpiais dainavo partizanų dainas, kurias Lietuvoje šiuo laiku liaudis dainuoja partizanų žygiams ir daliai apdainuoti.
Ateitininkų įžodis
Rugpiūčio 15, paskutinioji St. Savaitės diena. Pr ieš piet ELFB tęsė ir baigė savo konferenciją.
15,30 vai. įvyko St. Savaitės baigiamasis posėdis, susidedantis iš dviejų dalių, kuriam pirmininkavo Dr. V. Šmulkštys. Pakvietus garbės prezidiumą (kun. Br. Liubiną, Dr. J. Grinių, T. Dr. V. Gidžiūną, T. Dr. J. Vaišnorą, M. Musteikį ir Dr. K. J. Čeginską), pradedama pirmoji dalis — įžodis. į salę įnešama studentų ateitininkų vėliava. Stud. A. Jasaičiui perskaičius atitinkamą protokolą, 7 studentai ateitininkai atlieka įžodį. Priesaiką priima stud. ateitininkų Dvasios Vadas kun. Br. Liubinas, ateitininkų ženklelius prisega Ateitininkų Federacijos Tarybos narys Dr. J. Grinius. Sugiedojus Ateitininkų Himną, pasveikinimo žodį taria T. Dr. V. Gidžiūnas ir tuo I-ji dalis baigiama.
Savaitės uždarymas
II-sios dalies pradžioje Dr. J. Grinius pristatė uždarymo programoje dalyvaujantį svetį — Pabėgėlių Katalikų Jaunimo Komisijos asistentą V. Dodič, o jam pačiam prancūzų kalba apibūdino visą šią St. Savaitę, truputį supažindindamas ir apskritai su lietuviais ir Lietuva. V. Dodič atsakė vokiečių kalba, išreikšdamas nusistebėjimą tokia nepaprasta Studijų Savaite ir tokia iškilminga užbaiga, drauge visus pasveikindamas ir pažadėdamas galimą paramą.
Mokytoja I. Dalevičiūtė kalbėjo pirmą kartą St. Savaitės dalyvių vardu, išreikšdama pasigėrėjimą savaitės turiningumu, lietuviška dvasia bei draugiškumu ir prašydama ateityje į tokias studijų savaites kviesti kuo daugiau jaunimo, nes tai būtų viena iš geriausių priemonių sulaikyti jį nuo nutautėjimo, supažindinti su lietuviška dvasia ir su pačia Lietuva bei jos rūpesčiais.
Nuolatinis St. Savaičių dalyvis kun. Dr. J. Vaišnora iškėlė st. savaitės kaip nepaprastai reikšmingą faktorių lietuvių tarpusavio bendravimui bei tautiniam atsigaivinimui, kartu išreikšdamas pageidavimą, kad paskaitininkais būtų kviečiami daugiau nauji žmonės.
Stud. V. Bartusevičius ir M. Musteikis išreiškė padėką, kad buvo sudaryta patogios sąlygos dalyvauti dideliam būriui jaunimo bei būti savaitės rengėjais ir ateitininkams.
Pabaigos žodį tarė ELFB V-bos pirmininkas Dr. K. J. Čeginskas, padėkodamas visiems prisidėjusiems prie šios savaitės išpildymo, kartu išreikšdamas padėką ir visiems dalyviams, savo aktyviu dalyvavimu ir giedria lietuviška nuotaika šią savaitę padariusiems ypatingai vertą ir prasmingą. Pabaigoje perskaito šioje St. Savaitėje ir konferencijoje ELFB priimtas rezoliucijas, ir sugiedamas Tautos Himnas.
Kiti Savaitės įvykiai
Kiekvieną dieną ryte 8,15 val. T. Dr. V. Gidžiūnas savaitės dalyviams atnašavo šv. mišias ir sakė pamokslus.
Dienos metu, laisvu nuo programos laiku, dalyviai mažomis grupėmis susiskirstę, irklavo laiveliais ant Starnbergo ežero, maudėsi, šnekučiavosi, vaikščiojo ir ilsėjosi šlamančių paežerės medžių prieglobstyje. Vakarais posėdžių salėse dažnai vyko šokiai, skambėjo dainos ir jaunimo klegesys. Paskutinį vakarą buvo suruoštas jaukus pobūvis prie bendro stalo.
Dalyvavo viso 80 žmonių, jų tarpe nuolatinių 60, iš šių kraštų: Anglijos, Italijos, JA Valstybių, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vakarų Vokietijos. Didesnė dalis — jaunimas, kurių per 20 — studentai. Visi gyveno beveik viename dideliame viešbuty, valgė prie bendrų stalų, gi dalyvaudami nuolatos programoje ir visur bendraudami, tiek tarpusavy susigyveno, kad dar labiau, kaip iki šiol, pasijuto esą viena puikiai sugyvenanti lietuviška šeima. Ir atsisveikinti, išsiskiriant, iš-siskirstant į visas šalis, visiems buvo tikrai sunku ir graudu, tik dažnai girdėti žodžiai, kad kitąmet juk vėl susitiksime, guodė ir džiugino.
Tai buvo viena iš geriausiai pavykusių savaičių tiek dalyvių skaičiumi, tiek saikingu programos paskirstymu ir pravedimu, tiek ir giedria nuotaika.
A. Musteikis (ELI)
