POSMAI APIE NERIMĄ
Partizanas Žilvinas
ŠAUKSMAS TYLOJE
Šlamėkite, uosiai žaliūkai,
Sustoję sode iš šalių!
Nuo sielvarto lūpos sutruko,
Ir žodžio ištart negaliu ...
Šunelis prieš mėnesį nykų
Užkaukia— graudyn, vis graudyn,
Bet niekas negirdi: sunyko
Bekraujė žmonijos širdis . ..
Sutarška laukuos automatai,
Šaltai prasišiepia mirtis.
Tik aklas pasaulis nemato
Ir niekad, gal būt, nematys ...
Vis taip jau kas naktį, naktužę,
Žmoneliai — retyn, vis retyn.
Sudunda kažkur ir nuūžia
Vagonų langai užkalti. . .
Šlamėkite, uosiai žaliūkai,
Sustoję sode iš šalių!
Nuo sielvarto lūpos sutruko
Ir žodžio ištart negaliu.
Vytautas Tarvainis
MARIŲ LAIVAI
Liūlia, liūlia laivai ant maružių,
baltos burės žuvėdromis plazda—
tau dainų ir gintarų merguže
laimę suaudžiau į raštą.
Iš šilkinio pamario smėlio
meilės laišką baltutį sudėjau —
žydrų vakaro dainų vainikėlį
sidabro putelėn įvėriau.
Liūlia, liūlia laivai ant maružių
su daina, su gintarų karoliais —
melsvos bangos į krantą sudužo,
melsvos bangos laimužę sugriovė
Vincas Jonikas
ŽEMĖS ŽODŽIAI
Nesapnavau, o žemė taip šnekėjo,—
Šitaip giedojo tėvynės ąžuolai:
Tikėk varge, kuo laimėj netikėjai
Ir kuo gimei, tuo mirti privalai!
Artojo dirvoj rugys augina rugį,
Iš avižos subręsta aviža,—
Tiktai vikšrelis pasikeičia į drugį,
Deja — diena jo amžiaus taip maža ...
Nesapnavau, o dar pasiklausyki, —
Senolių kaulai milžinkapiuos prabils:
Tikėk, nežūk dar žygių neatlikęs
Ir giminė žygiuoti vėl pakils!
Alė Rūta
TOLIMASIS LIETUS
Lyja lietus. Tylu ir liūdna.
Taip ir anuomet lijo ...
Bet mūsų ten vasarų liūtys
Kvepėdavo lelijom.
Primirkus žemėvaisiais dvelkė,
Žiedai darželiuos prausės;
Kaip veidrodis spindėjo pelkės
Su atšvaistais gražiausiais.
Debesys plyšdavo ir skirstės,
Užu klojimo plaukė;
Mergaitė girgždė medžio svirtį
Dainuodama vienplaukė.
Dabar tenai ašarom lyja.
Ir debesys juodžiausi...
Žydi pavasariais lelijos
Be noro ir be džiaugsmo.
