1954m. 6
Lietuvos Karo Mokyklos I laidos sukaktis
KPT. JURGIS KIAUNĖ
Liepos men. 6 d. suėjo lygiai 35 metai pirmajai Lietuvos Karo Mokyklos laidai. 1919 m. liepos 6 d. šimtinė rinktinių savanorių-jaunuolių po egzaminų ir po iškilmingų pamaldų prisiekė Augščiausiajam ginti lietuvių tautą ir Lietuvos respubliką. Kiekvienas gavo pirmąjį karininko laipsnį — “Karužą” ir kario simbolį — kardą, kurį įteikė pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.
Gal ir ne visiems įdomu, bet mano įsitikinimu, kad tai buvo ir šiandien tebėra labai svarbus tautai ir valstybei įvykis.
Karo Mokyklos atsiradimas ir jos pradžia, kaip svarbus Nepriklausomybės kovų veiksnys verta prisiminti ir apie tai plačiau pakalbėti.
Skaityti daugiau: SUNKIOS BUVO PIRMOSIOS DIENOS
Vytauto priesaika ties Kaunu
KPT. JURGIS KIAUNĖ
Nepaprastose aplinkybėse ir ne savo Tėvų žemėje švenčiame rugsėjo 8 d. šventę. Tai yra didi ir dviguba — Švenčiausios Mergelės Marijos ir Vytauto Didžiojo karūnavimosi karaliaus vainiku šventė. Gerbdami Dangaus Motiną Mariją, mes privalome pagerbti ir mūsų žemės motiną, kuri mus pagimdė, maitino ir davė mums pastovų kampelį.
Vytauto Didžiojo šventė yra nesena, bet svarbi, brangi ir daug bilojanti lietuvio širdžiai. Būdami laisvi ir gražiai gyvendami savo tėvų žemėje, minint 500 metų Vytauto Didžiojo karūnavimosi sukaktį — 1930 metais Vytauto garbei jo paveikslą su didžiausiomis iškilmėmis išnešiojome po visą Lietuvą. Tam didelės reikšmės įvykiui pažymėti Lietuvos vyriausybės įstatymu rugsėjo 8 d. paskelbė kaip Tautos švente. Ir dabar lietuviai, nors ir išblaškyti po visą pasaulį, rugsėjo 8 d. švenčia ir mini kaip susimąstymo, susikaupimo ir pasiryžimo šventę.
Anksčiau Lietuvoje rugsėjo 8 d. visame krašte skambėjo bažnyčių varpai, miestuose ir kaimuose plevėsavo trispalvės, buvo pamaldos, kariuomenės ir šaulių paradai, sporto šventės ir kit.
Džiaugėsi ir šventė Lietuva. Ir buvo kuo džiaugtis. Atgavęs laisvę, kraštas atsistatė iš karo griuvėsių ir šuoliais darė pažangą ir įsijungė į laisvųjų Vakarų tautų šeimą.
Beje, šiandien neskamba Karo Muziejuje Laisvės Varpas, tyli ir kiti bažnyčių varpai, nebeplėvėsuoja trispalvė. Ten šiandien ašarų pakalnė. Aimanos, kančios ir mirtis ten siaučia. Sibire ir kitose šiaurės Rusijos stovyklose kenčia ir miršta išvarginti lietuviai. Tos tat priežastys temdo mums Tautos šventės nuotaikas, spaudžia gailią ašarą ir verčia rimtai susimąstyti.
Švenčiant Tautos Šventę, pravartu susikaupti ir trumpai peržvelgti mūsų istoriją ir pajieškoti ar nėra ko nors bendra su dabartimi, ar nėra mums ko iš jos pasimokyti ir pasisemti stiprybės ateičiai — kovai už laisvę.
Skaityti daugiau: KOVOJE UŽ TAUTOS LAISVĘ
BALF’o pirm. kan. dr. J. Končius tremtiniukių tarpe
KAIP GIMĖ AMERIKOS LIETUVIŲ BENDRAS ŠALPOS FONDAS
ANTANAS SODAITIS
Vykstant Antrajam pasauliniui karui, Amerikos lietuviai susirūpino kaip ir kokią pagelbą suteikti karo priešų teriojamai Lietuvai. Karui einant i pabaigą, pradėta steigti šalpos fondai, kurių kiekvienas veikė atskirai ir, telkdami lėšas, iš anksto ruošėsi suteikti paramą Lietuvai.
Bet greitai pastebėta ir įsitikinta, kad jėgų išskaidymas nėra naudingas, todėl kilo mintis sujungti visas jėgas, dirbančias tam pačiam reikalui.
Be to, bendro šalpos fondo steigimo paskata buvo dar ir tai, jog šalpos reikalui buvo norima gauti paramos iš National War Fund, šis Amerikos Nationalinis Karo Fondas buvo įsteigtas karo metu šalpos organizacijų veiklai derinti ir prižiūrėti. Fondo svarbiausias vaidmuo reiškėsi tuo, kad jis kiekvienais metais visoje Amerikoje pravesdavo vieną rinkliavą ir gautas gana stambias pajamas paskirstydavo šalpos organizacijom, įeinan-čiom į National War Fund, kitaip sakant, kurios buvo to fondo pripažintos turinčios teisę rūpintis šalpos darbu.
Skaityti daugiau: BALF’O DEŠIMTMETĮ MININT
1954m. 5
Šiemet daugumui Lietuvos kariuomenes dalinių sukako ar sukaks 35 metai, kai jie buvo įkurti, šiandien tų dalinių nebėra, priešas juos išdraskė, bet jų atminimas tebėra gyvas Lietuvos miškuose narsiųjų partizanų gretose ir mūsų, išblaškytų po visą pasauli, tremtinių širdyse.
Nepriklausomybės laikais “Karys” šauniai paminėdavo mūsų dalinių sukaktis padidintais savo numeriais arba atskirais priedais. Šiandieninė būklė tai padaryti neleidžia. Taigi nors labai trumpai, nors keliomis eilutėmis prisiminkime tuos mūsų dalinius, kuriems jau sukako 35 metai. Neleiskime žūti mūsų tradicijoms.
1 PĖST. D. L. K. GEDIMINO PULKAS
1918 m. lapkričio 1 d. karininkas Grigaliūnas-Glovackis pradėjo pulką organizuoti Vilniuje. 1918 m. lapkričio 23 d. oficialiai paskelbtas pulko organizavimas ir pulko vadu paskirtas karininkas Galvydis-Bykauskas. 1919 m. spalio 30 d. pulkas gavo D. L. K. Gedimino vardą.
Pirmųjų pulko kautynių metu pulkui vadovavo karininkas Antanas Juozapavičius. 1919 m. vasario 13 d. jis žuvo Alytuje, kautynėse su bolševikais. Tai pirmoji mūsų kariuomenės auka iš karininkų tarpo.
2 PĖST. D. L. K. ALGIRDO PULKAS
1918 m. gruodžio 5 d. karininkui Liatukui įsakyta kurti 2 pėst. pulkas. Nuo 1918 m. gruodžio 24 d. pulką kūrė ir jam vadovavo karininkas Grigaliūnas-Glovackis. 1919 m. gruodžio 5 d. pulkas gavo D. L. K. Algirdo vardą. Kovose už Lietuvos nepriklausomybę pulkas turėjo daugiausia aukų žuvusiais karininkais ir kareiviais.
Skaityti daugiau: PRISIMINKIME GARBINGĄSIAS GRETAS
1954m. 1
SOVIETINĖS RAKETOS. — Londone turimomis žiniomis, sovietai pastaruoju metu ištobulinę raketą— dvynę, kuri galinti perskristi Atlantą.
AMERIKA PIRMAUJA.— Air Force š. m. pradžioje ruošiasi iššauti keliolika vairuojamų raketų, galinčių nuskristi per 1000 mylių. Sie mėginimai būsią vykdomi vairuojamų sviedinių centre — Floridoje.
POVANDENINIŲ LAIVŲ NAIKINTOJAS.— JAV laivynas labai ištobulino povandeninį pasiklausymo aparatą, kuris galįs tiksliai susekti už daugelio mylių esančius priešo povandeninius laivus, šio aparato pagalba tikimasi nugalėti priešo povandeninių laivų grėsmę, šis įtaisas esąs nepaprastai sudėtingas, su daugybe elektroninių prietaisų. Jis esąs įmontuotas bene dešimtyje povandeninių laivų, naudotų 2-me Pasauliniame kare.
MIG-17.— Turimomis žiniomis, naujasis rusų naikintuvas MIG-17 greitai būsiąs įvestas sovietų aviacijos tarnybon, žinovų nuomone, šis lėktuvas esąs žymiai geresnis už MIG-15, rimtai pasirodžiusius Korėjos kare.
Skaityti daugiau: Karinės žinios
