Atidengtas paminklas kovotojui už Lietuvos laisvę

Lukšos paminklo Veiveriuose atidengimo iškilmėse kalba Edmundas Arbas iš JAV. Jo dešinėje—minėjimo organizatorė Raslauskienė.


Praėjusį rudenį suėjo 45-ri metai nuo Juozo Lukšos-Daumanto žuvimo Pabartupio kaimo pamiškėje, netoli Pažėrų kaimo. Tai buvo atmintina 1951 metų rugsėjo 4 diena, kada Juozas Lukša, išduotas savo bendražygio Jono Kukausko, krito nelygioje kovoje su KGB daliniais.

Šią sukaktį ir žuvusį legendarinį didvyrį prisimenant, 1996 m. spalio 5 dieną Veiveriuose buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas jam skirtas paminklas. Po šv. Mišių Veiverių bažnyčioje, kurias aukojo kun. K. Skučas, giedojo Kauno šaulių choras „Perkūnas", gausus būrys žmonių patraukė į A. Kučingio meno mokyklos sodelį, kur stovėjo skulptoriaus Vido

Cikanos sukurtas paminklas. Jame iškaltas Juozo Lukšos-Daumanto bareljefas su jo žodžiais „Ne taikiam ramumui, bet kovingai kančiai esame žmonėmis"ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio emblema.

 

Viršuje: Juozo Lukšos gimnazijos dir. Vidmantas Vitkauskas, Nijolė Bražėnaitė ir grupė moksleivių„lukšiukų"—muziejaus patalpose.

Apačioj: minėjimas gimnazijos salėje—moksleiviai su direktoriumi ir svečiais.

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo J. Lukšos žmona dr. Nijolė Bražėnaitė, atvykusi iš JAV, brolis Antanas Lukša su šeima, LLKS ir LPKTs atstovai, Prienų ir Kauno rajonų merai, svečias iš JAV arch. Edmundas Arbas, paminklo statymo įkvėpėjas prof. dr. Arimantas Dumčius ir daug kitų. Savo žodyje, kalbėdama apie partizanus, dr. Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė, pareiškė, kad kova už laisvę jiems buvo svarbiausia. Visa kita, net ir gyvybė — neesminiai dalykai. Savo knyga „Partizanai už geležinės uždangos" Daumantas norėjo atkreipti Vakarų dėmesį, kad Lietuvoje vyksta žūtbūtinė kova. Deja, tos kovos Vakarai tada nesuprato, neištiesė pagalbos rankos...

Lukšų giminės vardu kalbėjęs Algimantas Tutlys lyg ir pratęsė šią mintį, klausdamas, ar vėl nepasikartos ta pati situacija ir pasaulio galingieji vėl mūsų neišgirs. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Antanas Lukša, Juozo brolis, nuoširdžiai padėkojo visiems dalyviams ir ypač gausiai susirinkusiam jaunimui.

Paminklo atidengimo proga Į laisvę fondas išleido gražų 4 psl. lankstinuką apie Juozą Lukšą-Daumantą, redaguotą Antano Lukšos.