Partizanai: Istorija ir dabartis

JŲ TIKĖJIMAS IR IDEALAS TEBĖRA GYVI

JUOZAS KAZICKAS

Mūsų veikla „persitvarkymo" politikos šešėlyje • Laisvinimo akcijos planų sudarymas • Turime pradėti nuo mūsų pačių • Dar ilga kelionė prieš akis

PRIEŠ 25 METUS dramatiškose aplinkybėse tarptautinėje mokslininkų konferencijoje Indijoje pasisekė susitikti man su patriotu lietuviu, kuris buvo rusų Mokslų Akademijos narys ir toje konferencijoje dalyvavo sovietų delegacijos sąstate.

DR. JUOZAS KAZICKAS, šio straipsnio autorius (ta pačia tema jis skaitė paskaitą politinėse studijose 1988.I.31 Los Angeles), iš profesijos yra ekonomistas. Vilniaus universitete 1942 baigė ekonomikos mokslus, o 1951 Yale universitete gavo filosofijos daktaro laipsnį. Lietuvoje vokiečių okupacijos laikotarpyje dirbo pogrindyje. Atvykęs į JAV savo specialybę pritaikė praktiškai: buvo ir dabar tebėra dalininkas ir direktorius keletas tarptautinės prekybos bendrovių New Yorke — Neris International, Ine., Neris Carbon and Oil Corp., Neris Transatlantic, Inc. Nežiūrint svarbių įsipareigojimų šioje srityje, aktyviai reiškiasi bendruomeninėje veikloje, Lietuvių Fronto bičiuliuose ir kitose organizacijose. Šiemet dr. Kazickui suėjo 70 metų.

Man pavyko jį ištraukti iš rusų apsaugos 3 val. ryto, ir mes praleidome tris valandas, bekalbėdami apie tuometinę Lietuvos padėtį. Tai buvo mano pirmas susitikimas su žmogum tiesiog iš Lietuvos nuo mūsų pasitraukimo 1945 m. Jis man perdavė šiurpiai tragišką paveikslą. Partizanų kovos, jų šaudymai, lavonai išmėtyti po turgavietes, suėmimai, kankinimai, ištrėmimai į Sibirą. Aš jo paklausiau, kaip tauta gali pakelti tokį žiaurumą? Ir kas iš tikrųjų tą tautą valdo? Kiek lietuvių yra prisidėję ir pritaria tai situacijai. Jis man atsakė, kad nedaugiau kaip 10%. 5% yra nesiorientuojančių, suklaidintų žmonių, kurie galvoja, kad Lietuva negali išsilaikyti nepriklausoma tarptautinėje padėtyje ir geriau esą būti Sovietų Sąjungos dalimi. 4% yra komunistų, daugiausia grįžę iš Rusijos (buvo pabėgę per karą), kurie yra užėmę atsakingas pareigas ir kurie daugumoje yra rusų pakalikai. 1% yra tikrųjų išgamų. Jie tikrieji karo nusikaltėliai ir, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jie turės būti patraukti į teismą už savo veiksmus. Tauta turėjo gyventi. 90% žygiavo, nešdami raudonas vėliavas, šoko, dainavo gerbdami „didįjį, mylintį Staliną". Tačiau nakties metu suklaupę meldė galingąjį Dievą apsaugoti tautą nuo priešo baisaus.

Skaityti daugiau: JŲ TIKĖJIMAS IR IDEALAS TEBĖRA GYVI

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Brangus Redaktoriau,

Žaviuosi Jūsų talentingu darbu ir pasišventimu redaguojant mums taip svarbų žurnalą Į Laisvę, kuris švyti idėjų naujumu ir polėkių ryžtingumu.

Užsiprenumeruoju Jūsų vertingą žurnalą dvidešimčiai metų ir palieku čekį 500 dol., norėdamas paremti Jūsų idealistines pastangas.

Jus gerbiąs Prel. J. Prunskis

Mielas ir gerbiamas Prelate, dėkojame ne tik už Jūsų piniginę paramą žurnalui, bet labiausiai už Jūsų įvertinančius ir skatinančius žodžius. Su pagarba ir nuostaba žvelgiame į Jūsų atliekamus darbus mūsų Lietuvos ir visų lietuvių naudai. Tegu Aukščiausiasis dar ilgai išlaiko Jus tokiu energingu, kad po dvidešimties metų ir vėl galėtumėte pratęsti,,] Laisvę" prenumeratą.

Redaktorius

Įspūdingi Vaičekausko atsiminimai

Ne visus Į Laisvę straipsnius prieinu perskaityti, nors jie visi būtų to verti. Bet ne vieną perskaitau ištisai.

101 numeryje radau Povilo Vaičekausko atsiminimų fragmentus: „Vasario šešioliktoji ir lietuvių poezijos dienos Sibire”. Tokios kokybės rašto darbą neatsimenu kada besu radęs lietuviškoje spaudoje.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

KULTŪRINIAI RYŠIAI IR LIETUVOS LAISVĖS PROBLEMA

VYTAUTAS SKUODIS

PER VISUS 48 Lietuvos okupacijos metus seniai joje nebuvo tokio atviro, drąsaus ir didelio tautinio ir politinio judėjimo pakilimo, kaip 1988-siais metais. Tautinė sąmonė pasireiškė su didele jėga, pasirinkdama atviro veikimo formas. Jeigu anksčiau lietuvių tautinė sąmonė veikliai ir organizuotai reiškėsi tiktai per pogrindžio spaudą, negausių disidentų veikimą, sporadišką aktyvų ir pasyvų pasipriešinimą pavergėjo kėslams, per drąsią laikyseną teismuose ir įkalinimo vietose, tai dabar per palyginti trumpą laiką ji transformavosi į tikrą revoliucinį judėjimą ir nusiteikimą. Lietuvoje prasidėjo judėjimai išeinant į miestų gatves ir aikštes su tikrąja Lietuvos valstybine vėliava, tikruoju Lietuvos himnu ir su lozungais, kurių turiniui ir dabar gali būti pritaikyti TSRS (taip par ir LTSR) Baudžiamojo kodekso straipsniai, apkaltinantieji ,,antitarybine agitacija ir propaganda, tikslu susilpninti valstybinę ir visuomeninę santvarką” arba „...tikslu apšmeižti...” ją. Tose taikiose demonstracijose dabar ne šimtai, ne tūkstančiai, o dešimtimis tūkstančių skaičiuojamos minios žmonių reikalauja lietuvių tautai teisių ir laisvės pačiai Lietuvai.

Prieš atsakant į klausimą reikia pagalvoti. Docentas Vytautas Skuodis, šią vasarą dalyvavęs 35-joje Europos lietuvių studijų savaitėje, jos metu įvykusioje Europos Lietuvių Fronto bičiulių konferencijoje padarė pranešimą.

Visus tuos reiškinius aiškinti kaip Sovietų Sąjungoje vykstančių reformų sudėtine dalimi negalima. Tačiau, kad tos reformos, vadinamos „persitvarkymu”, sudarė palankias sąlygas tokiems judėjimams pasireikšti, tuo abejoti dabar netenka.

Skaityti daugiau: KULTŪRINIAI RYŠIAI IR LIETUVOS LAISVĖS PROBLEMA