DVI GENERACIJOS

1988 metų pavasarį iš Lietuvos Vokietijoje lankėsi dr. Saulius Maceina, dr. Antano Maceinos sūnus. Susitiko senus tėvo draugus, pažįstamus, aplankė tėvo kapą ir vietas, kur jis gyveno. Spausdiname dviejų generacijų nuotraukas. Viršuj: prof. Zenonas Ivinskis, Julius Būtėnas ir dr. Antanas Maceina ankstyvaisiais tremties metais Vokietijoje. Žemai: praeitą gegužės mėnesį Vokietijoje susitikęs Kęstutis Ivinskis ir dr. Saulius Maceina.

 

Skaityti daugiau: DVI GENERACIJOS

LIETUVIŠKAI SKAUTIJAI 70 METŲ

Idealistinė skautybės idėja rado platų atgarsį nepriklausomam gyvenimui atsikuriančios Lietuvos jaunime. 1918 m. užuomazgą radusi Vilniuje įsisteigusioje mišrioje skautų,-čių draugovėje, skautybė žaibiškai plėtėsi visame krašte, išaugdama į platų Lietuviškos Skautijos sąjūdį. Vadovaujantis lordo Baden--Powellio skelbiamais skautybės principais ir veiklos metodu, buvo sukurta savita krikščioniškai tautinė skautybės forma, skatinanti jaunimą savo gyvenimą grįsti meile ir savanorišku tarnavimu Dievui, Tėvynei ir žmogui-artimui. Patraukliu būdu vystoma veikla, grindžiama krikščioniška morale, pareigingumu, darbštumu ir nesavimeilišku tarnavimu Dievui, Tėvynei ir artimui, buvo labai tinkama jaunimo auklėjimo forma.

Organizacijai augant, keitėsi jos struktūra, o gyvenamai aplinkai ir būdams keičiantis, atitinkamai buvo pritaikoma ir veiklos programa, niekad nenukrypstant nuo principinių tautiškai krikščioniškos skautybės idealų. Dešimtmečių slinktyje, tūkstančiai jaunuolių ir mergaičių žygiuodami Lietuviškos Skautijos eilėse, užaugo tautą ir Tėvynę mylinčiais piliečiais, ištikimais Dievui krikščionimis, žmogui-artimui ir savo bendruomenei tarnaujančiais asmenimis. Didelė dalis mūsų visuomeninėse ir labdaros organizacijose veikiančių ir vadovaujančių asmenų savo veiklai pradus sėmėsi skautiškoje mokykloje.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKAI SKAUTIJAI 70 METŲ

TRISDEŠIMT ANTROJI STUDIJŲ SAVAITĖ

Ir vėl šią vasarą rinkosi bičiuliai ir draugai į Dainavą. Gal dėl gausių vasaros įvykių ir karščių susirinko kiek mažiau, bet išdrįsę atvažiuoti tikrai nenusivylė. Programa buvo įvairi, vanduo Spyglyje šiltas, vakarai nenuobodūs. Savaitės paskaitų reportažą ir daugiau nuotraukų bandysime skaitytojams paruošti kitam numeriui. Galvojame taip pat, kad kitam numeriui gausime ir Europos lietuviškųjų studijų savaitės aprašymą.

XXXIl-joje LFB studijų savaitėje, Dainavoje. Dalis užbaigiamojo koncerto klausytojų. Nuotr. J. Urbono.

Vasario 16 minėjimai: KAIP SUTEIKTI JIEMS GILESNĘ PRASMĘ?

Vasario šešioliktosios dienos kasmetiniai paminėjimai, prisimenant Lietuvos valstybingumo atstatymą, yra viena iš pačių svarbiausių lietuvių tautos švenčių. Nepriklausomoje Lietuvoje ji buvo švenčiama iškilmingai ir su pasididžiavimu. Sibiro tremtyje ir kalėjimuose Vasario 16-toji poezijos posmais gaivino išbadėjusius kalinius ir palaikė tremtinių dvasią. Pirmomis plačiai po pasauli išsiblaškiusių išeivių dienomis ji buvo paguoda ir skaistesnių dienų Tėvynei viltis. Sovietų okupuotoje Lietuvoje Vasario 16-toji jautriai prisimenama lietuviškose širdyse.

Metai vijo metus, ir net nepajutome, pasinėrę su įnirtimu į didesnius ar mažesnius darbus — ar tai tautos reikalams ar savo rezidencijų prabangai — kad į gyvenimą atėjo jau trečioji naujosios lietuvių išeivijos generacija. Vasario 16-tąją vis dar švenčiame, bet daug kur tos dienos minėjimai yra pasidarę trafaretiniai, be didesnio susikaupimo, virtę dažnai tik pinigų rinkimo progomis ir tapę net mūsų susiskaldymo priežastimi. Jau seniai jaučiame tokią nesveiką padėtį, kartais bandome ieškoti naujų būdų Vasario 16-tosios prasmės atgaivinimui, bet konkrečiai kažkaip nesiseka nieko padaryti.

Nukrypo akys į pačius vėliausiai iš Lietuvos pas mus į Vakarus atvykusius.

Kokį jiems įspūdį yra padarę Vasario 16-tosios minėjimai išeivijoje? Ką gero juose jie yra pastebėję, kas būtinai juose taisytina?

Skaityti daugiau: Vasario 16 minėjimai: KAIP SUTEIKTI JIEMS GILESNĘ PRASMĘ?

VARDAI IR ĮVYKIAI

•    Prof. dr. Vytautas Bieliauskas PLB VII-jame seime Toronte, Kanadoje, buvo išrinktas naujuoju PLB valdybos pirmininku. Į naujosios valdybos sąstatą įeina: Eugenijus Čuplinskas, dr. Vytautas Dambrava, Algimantas Gureckas, Algis Juzukonis, Raimundas Kudukis, Irena Lukoševičienė, Gabija Petrauskienė, Alvydas Saplys, Horace Žibąs ir Bronius Nainys. Didelė dalis valdybos narių yra kanadiečiai. Naujoji valdyba jau pradėjo darbą.

•    Pasaulio Lietuvių Bendruomenės VII seimas įvyko 1988 birželio 28-30 Toronto mieste, Kanadoje. Tris dienas trukęs seimas buvo gausus atstovais ir svečiais, darbingas ir reprezentacinis Lietuvių Bendruomenės pasireiškimas. Seime buvo įvairūs pranešimai organizaciniais klausimais, kraštų bendruomenių pranešimai, diskutuojama dėl veiklos. Svarstymuose atspindėjo Lietuvos laisvės kova, lietuvių politinė veikla pasaulyje, lituanistinis švietimas, jaunimo veikla, informacijos svetimtaučiams apie Lietuvą reikalai ir daugelis kitų svarbių klausimų. Rinkimuose dėl naujos PLB valdybos kietai kovojo du stiprūs blokai. Į valdybą buvo išrinkti geriausi iš geriausių.

Skaityti daugiau: VARDAI IR ĮVYKIAI

Daugiau įrašų...

  1. ATSIŲSTA PAMINĖTI
  2. Į Laisvę 1988 104(141)
  3. PERESTROIKA IR LAISVĖS KOVA
  4. STALINAS NEBUVO VIENAS

Subkategorijos