Į KETVIRTĄJĮ KOVOS DĖL LAISVĖS DEŠIMTMETĮ
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE
DR. PRANAS PADALIS - PADALSKIS, miręs 1971.IV.5. šiame “Į Laisvę” numeryje spausdiname jo 1949 pasakytą kalbą “Lietuva, už tave mirštu”.
(Penkioliktoji JAV ir Kanados LFB studijų ir poilsio savaitė Dainavoje)
Amerikos ir Kanados Lietuvių Pronto bičiuliai ir svečiai ketvirtąjį kovos dėl Lietuvos laisvės dešimtmetį sutiko studijų ir poilsio stovykloje Dainavoje rugpiūčio 8-15 d. d. politinių, kultūrinių ir mokslinių klausimų nagrinėjimu, lietuviško gyvenimo sklaida ir organizaciniais pasitarimais.
Vėliavos pakėlimu stovyklą oficialiai atidarė JAV ir Kanados LFB centro valdybos pirmininkas J. Mi-konis. Jo pakviestas žodį tarti “Į Laisvę” redaktorius J. Kojelis pastebėjo, kad šuoliu nuo “Vigilant” laivo Simas Kudirka pasauliui dramatiškai atskleidė pavergto lietuvio tragediją, apsigynimo kalba sovietų teisme — pavergtos Lietuvos tragediją.
Tą pačią dieną vakare žurnalistas, buv. “Į Laisvę” redaktorius Stasys Daunys kalbėjo tema “Kinija ir tarptautiniai santykiai”. Operuodamas faktais, prelegentas pavaizdavo praėjusių metų tarptautinės politikos slinktį, kurioje Sovietų Sąjunga patyrė visą eilę nesėkmių. Nixono iniciatyva į tarptautinės politikos areną išvesti raudonąją Kiniją gali laisvėjimu atsiliepti rusų pavergtose tautose. Diskusijose buvo paliestas klausimas, ar Lietuvos laisvinimo veiksniams verta ieškoti kontaktų su komunistine Kinija. Studijų moderatorius prof. A. Klimas, “Lituanus” žurnalo vyr. redaktorius, painformavo, kad į raudonąją Kiniją siunčiama 25 “Lituanus” egzemplioriai.
Jaunas Kent valstybinio u-to dėstytojas Antanas Idzelis antradienį (VIII.10) skaitė paskaitą “Demografiniai Lietuvos gyventojų bruožai”. Atsargiai žvelgdamas į sovietų statistikos šaltinius, prelegentas teigė, kad pirmajame okupacijų dešimtmetyje Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo apie
500,000 žmonių. Daugiausia netekta jaunų vyrų. Iš vis už Lietuvos ribų atsidūrė ar žuvo apie 850,000 lietuvių. Gimimų skaičius Lietuvoje mažėja, bet dar aukštesnis už rusų Rusijoje. Miestai auga, kaimai sensta, nes gyventojų judėjimas vyksta iš kaimų į miestus. Į bendrą gyventojų prieauglį įeina 10 proc. kolonistų. Didžiausia mažuma — rusai. Jų skaičius okupuotoje Lietuvoje auga nežymiai. Jie pagrindinai koncentruojasi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Antrąją paskaitą tą dieną skaitė jėzuitų provinciolas ir stovyklos kapelionas tėvas Gediminas Kijauskas; paskaitos tema: “Prievartos veiksmai ir grąsinimai moralės atžvilgiu”. Prelegentas pagrindinai koncentravosi į šiais laikais madingą įstatymų laužymą protestui prieš įstatymus pareikšti. Protestų pasmerkimas ar pateisinimas — labai komplikuotas reikalas, nes moralės veiksmų in abstracto spręsti negalima. Turi būti žinomos visos aplinkybės, detalės, priežastys, tikslai, priemonės. Paskaita iššaukė gyvas diskusijas, kurios palietė ne tik civilinių įstatymų, bet ir 'bažnytinės drausmės laužytojus.
Stovyklos moderatorius dr. Antanas Klimas, Rochesterio u-to profesorius, moderuojant “Į Laisvę” red. J. Kojeliui, trečiadienį skaitė paskaitą “Nesibaigiąs ginčas: kas naujo baltų ir slavų kalbų santykių nagrinėjime”. Profesorius pateikė tuo klausimu naujausius pasaulio ir lietuvių kalbininkų pasisakymus, iš kurių aiškėja, kad daugumas rimtųjų mokslininkų baltų - slavų kalbų giminystės teoriją atmeta.
Trečiadienio vakare “metropolyje” įvyko linksmavakaris su dr. S. Aliūno humoristine poezija, premijų sporto laimėtojams įteikimu ir ‘karvutės” kepimu.
Ketvirtadienį (VIII.12) kalbėjo Dainavos kūrėjas, Laikinosios vyriausybės ministeris, buv. LFB vyr. tarybos pirm. dr. Adolfas Damušis tema “Jaunimas abejonėse”. Amerikiečių jaunimas, teigė dr. Damušis, didžiumoje formuojamas civilizacijos be kultūros, laisvės be atsakomybės, pragmatizmo ir ’bešeimyniškumo įtakose. Todėl tame jaunime tiek daug pasimetimo ir blaškymosi. Turėjęs progų per eilę metų Dainavoje stebėti lietuvišką jaunimą ir su juo bendrauti, prelegentas susidarė įspūdį, kad ir mūsiškiai stipriai paliesti tų neigiamų įtakų. Dainavos misija — mūsų jaunimui atskleisti kitą pasaulį ir sukelti abejones šio krašto jaunimo pasirinkto kelio teisingumu.
PLB valdybos vicepirm. dr. Vytautas Majauskas tos pačios dienos vakare pravedė pasikalbėjimą Pasaulio Lietuvių Jaunimo antrojo kongreso tema. Į pasikalbėjimą labai pozityviai įsijungė didelis dalyvių skaičius ir kvietimą PLJ kongresą remti labai palankiai sutiko.
Ši studijų ir poilsio diena užbaigta linksma dr. S. Aliūno humoristika.
Partizanų diena
Penktadienis, kaip ir visada, buvo skirtas Lietuvos partizanams pagerbti. Vėliavos pakėlimo metu žodį tarė dr. V. Majauskas, įspūdingai surišęs du geografinius taškus: Dainavą Lietuvoje ir Dainavą Amerikoje ir prisiminęs metų bėgyje mirusius Lietuvių Fronto bičiulius: dr. P. Padalį, inž. V. Galvydį (JAV-se) ir J. Medušauską (Vokietijoje).
Laikinosios (1941 metų) Lietuvos vyriausybės min. pirmininkas, pirmasis Lietuvos savanoris - kūrėjas pulk. Kazys Škirpa, kurį auditorija pagerbė atsistojimu, savo paskaitoje “Laikinosios vyriausybės atveiksminimo klausimu” išdėstė teisinius, diplomatinius ir moralinius argumentus, remiančius tokį anos vyriausybės atveiksminimą. Klausimas auditorijoje sukėlė pastebimą susidomėjimą ir rimtas diskusijas. Buvo kelta net tokia mintis, kad tarptautinei politikai greitu tempu keičiantis, nereikėtų atmesti ir prielaidos, kad mūsų natūrali sąjungininkė kovoje už Lietuvos laisvę galėtų tapti ir raudonoji Kinija.
Partizanų dienos šv. mišios buvo atlaikytos vėlai vakare paežerėje prie lietuviško kryžiaus. Apšvietimui buvo naudojamos tik žvakutės ir kišeninės lemputės, altorių supo vaikų būrys su laukinėmis gėlėmis. Šv. mišias koncelebravo stovyklos kapelionas tėv. G. Kijauskas, SJ, ir klebonas kun. K. Baldys. Kapeliono pamokslas, giesmės, ežerą supą laukai ir miškeliai nakties tyloje pamaldų dalyvius perkėlė į partizaninių kovų dienas Lietuvoje ir dvasiškai surišo su kovojusiais ir kritusiais miško broliais.
Po pamaldų partizanų dienos programa vyko salėje. Studijų moderatorius prof. A. Klimas paskaitė partizanų laiškų ištraukas, žodį tarė Laikinosios vyriausybės min. pirm. pulk. K. Škirpa, trumpą kalbą pasakė inž. P. Narutis, 1941 metų sukilimo organizatorius, aktyvus sukilimo Kaune dalyvis ir dabartinis LFB vyr. tarybos prezidiumo sekretorius. “Vaidilos” teatro aktoriai iš Clevelando, režisoriaus P. Maželio vadovybėje, dalyvių pasigėrėjimui pateikė dramatišką epizodą iš rašytojo V. Kavaliūno romano “Kalnų giesmė”, trumpesnų ištrauką iš rašytojo A. Landsbergio dramos “Penki stulpai turgaus aikštėje” ir ilgesnę ištrauką iš naujausios, 1941 metų sukilimą vaizduojančios rašytojo A. Kairio dramos “Žmogus ir tiltas”. Pasigėrėjimą ir padėką aktoriams žiūrovai reiškė žodžiais ir plojimais.
"Į Laisvę” redaktoriaus Juozo Kojelio paskaita šeštadienio rytą “Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge” iššaukė gyvas diskusijas. Kalbėjo 25 asmenys. Visi be išimties sutarė, kad gyvoji rezistencija prieš okupantus turi remtis tautiškai gyvais žmonėmis ir gyvais bei veikliais lietuviškų organizacijų telkiniais. Kovai dėl Lietuvos laisvės kenkia ne tie, kurie siekia Amerikos lietuvių politinę vadovybę sustiprinti, o tie, kurie tokio sustiprinimo vengia apgaulingos vienybės šūkiais ir "pasitarnavimo Lietuvos laisvės priešui” gąsdinimais. Amerikos Lietuvių Taryboje privilegijos 4 organizacijoms (Amerikos Lietuvių Rymo Katalikų Federacijai, Lietuvių Socialistų Sąjungai, Amerikos Lietuvių Tautinei Sąjungai ir Amerikos Lietuvių Tautinei Sandarai) ir diskriminacija 4 organizacijoms (A-merikos Lietuvių Studentų Sąjungai, Amerikos Lietuvių Vyčiams, Lietuvių Moterų Katalikių Draugijai ir Šviesos - Santaros Federacijai) bei ALT-o skyriams turi būt panaikintos.
(Redakcijos pastaba:
ALT-bos metinėje konferencijoje Čikagoje 1971 m. lapkričio 13-14 d.d. diskriminacija minėtoms 4 organizacijoms panaikinta — duota teisė pasiųsti po vieną atstovą į valdybą. Skyriai ir toliau diskriminuojami.)
JAV ir Kanados LFB penkioliktoji stovykla oficialiai baigta šeštadienio vakare vėliavos nuleidimu, kur žodį tarė PLB valdybos pirmininkas Stasys Barzdukas, solisto V. Verikaičio (iš Kanados) koncertu ir rašytojo Aloyzo Barono - dr. S. Aliūno humoristinės poezijos vakaru. Perpildyta Dainavos stovyklos salė dainos ir humoristnio žodžio menininkus labai šiltai sutiko ir palydėjo valiavimais ir gausiais plojimais.
Penkioliktosios LFB stovyklos pasisekimą lėmė eilė asmenų, kurių pareigos šioje stovykloje niekad nesibaigė: stovyklos kapelionas tėvas G. Kijauskas (koncelebruojant kun. K. Balčiui) kasdien laikė šv. mišias ir sakė trumpus, bet puikiai paruoštus, labai aktualias temas liečiančius pamokslus. Vien dėl šių pamokslų jau buvo verta savaitę stovykloje praleisti. Prof. dr. A. Klimas — nepamainomas moderatorius, meistriškai sugebėjęs paskaitininkus ir menininkus surišti su auditorija. Visus žavėjo stovyklos komendanto bič. V. Paliūno rūpestingumas ir globa. J. Pabedinskas sportine veikla visą savaitę užėmė jaunimą ir vyresniuosius. Centro valdybos pirm. bič. J. Mikonis, oficialiai pradėjęs ir užbaigęs stovyklą, visą laiką veiklos vairą laikė savo rankose, derindamas programą ir vadovaudamas atskiriem LF bičiulių pasitarimams. Tuose pasitarimuose nutarta sudaryti centrinę viso pasaulio LF bičiulių kartoteką, sekančiais metais suorganizuoti visuotinį LFB suvažiavimą, suaktyvinti “Į Laisvę” žurnalo platinimą.
LFB darbus ilgesniame žodyje apžvelgė LFB vyr. tarybos prezidiumo pirmininkas dr. P. Kisielius.
Studijų programose ir diskusijose aktyviai dalyvavo tėvas G. Kijauskas, prof. A. Klimas, J. Pabedinskas, Al. Baronas, Al. Kulnys, Anat. Kairys, pulk. K. Škirpa, dr. Ad. Darnusis, V. Palūnas, seselė Paulė, P. Narutis, J. Kojelis, dr. A. Razma, adv. Kupetis, dr. P. Kisielius, B. Nainys, dr. J. Kižys, J. Mikonis, J. Žilionis, A. Balsys, dr. K. Ambrozaitis, dr. Č. Kuras, V. Akelaitis, V. Verikaitis, A. P. Bagdonas, P. Maželis, S. Daunys, dr. V. Majauskas, St. Barzdukas, St. Rudys, kun. K. Balčys, R. Žemaitytė, A. Idzelis, V. Baleišytė ir kt.
Stovykla prasidėjo su 60 dalyvių, gi paskutinę dieną programose jau dalyvavo per 200 LF bičiulių ir svečių. Sveikinimas su stovyklautojų parašais pasiųstas prof. Juozui Brazaičiui, Laikinosios Lietuvos vyriausybės švietimo ministrui, ėjusiam min. pirmininko pareigas.
J. V.
Laikinosios Lietuvos vyriausybės ministro pirmininko Kazio Škirpos žodis JAV ir Kanados LFB studijų ir poilsio stovykloje Dainavoje, minint 1941 metų lietuvių tautos sukilimą:
Šios skaisčios žvakutės, simbolizuojančios žuvusių 1941 m. birželio 23 dienos sukilime Tėvynei išlaisvinti mūsų kovos draugų kapus šventoje Lietuvos žemelėje, įpareigoja mus, gyvuosius ir esančius laisvėje nenuleisti rankų, bet kovą tęsti, kol didysis Lietuvos valstybinio suverenumo atkūrimo tikslas bus vėl atsiektas.
Žuvusių mūsų kovos draugų neužgęstančios švieselės mums švietė keliąštai jau 30 metų, jos šviečia taip pat dabar ir nenustos tą kelią mums toliau švietusios, nežiūrint, kaip aplinkybės tikslui atsiekti besikaiteliotų.
Kaip vienas iš Birželio 23 dienos sukilimo iniciatorių, jaučiu pareigą Jums, mieli Fronto Bičiuliai, o per jus ir visai patriotiškajai lietuvių visuomenei iš šios vietos, palaimintos malda į Dievą už žuvusius mūsų kovos draugus, raportuoti, jog minėto mūsų tautos herojinio akto 30 metų sukakties proga 1971 m. birželio 23 d. pateikiau Valstybės sekretoriui p. William P. Rogers motyvuotą pasiūlymą suteikti Lietuvos Laikinajai vyriausybei JAV-bių pripažinimą ir tuo padaryti jai tarptautinės teisės požiūriu įmanoma atsiveiksminti savo pareigose, kurioms ji buvo pašaukta pačios lietuvių tautos valia.
Šio svarbaus Lietuvos valstybinio suverenumo atkūrimui žygio pravedimas tačiau nėra vieno asmens reikalas, bet visų mūsų politikos veiksnių ir Lietuvos diplomatijos, kiek jos iki šiol dar išliko, pagrindinė užduotis ir didžioji pareiga.
Teapšviečia šios simboliškosios švieselės širdis ir protus visų tų, nuo kurių pareina tolimesnės pastangos tikslui atsiekti ir palankus Lietuvai reikalo išsprendimas.