Aktyvus į laisves kovą jaunimo įjungimas

DR. JONAS ŽMUIDZINAS

 

Netenka aiškinti, kodėl reikalinga Amerikos ir, žinoma, kitų kraštų lietuvių jaunimą įjungti Lietuvos laisvinimo veiklom Nepaneigiant fakto, kad jaunimas toje veikloje yra reiškęsis ir reiškiasi, tenka pripažinti, kad toji veikla iki šiol yra buvusi gana ribota ir kad tik maža jaunimo dalis tėra joje dalyvavusi. Todėl nors trumpai tenka išsiaiškinti du klausimus: kokia galima jaunimo laisvinimo kovoje veikla ir kaip jį ton veiklon paveikiau įjungti?

DR. JONAS STASYS ŽMUIDZINAS, Los Angeles, California (JAV), fizikas, visuomenininkas. Vidurinį mokslą baigė Vokietijoje Grevene 1947. Aukštojo mokslo studijas baigė JA V-se, studijuodamas Indianos technologijos institute ir Kalifornijos Technologijos Institute, kur 1963 metais įgijo filosofijos daktaro laipsnį iš teorinės fizikos ir matematikos srities. Dirba Kalifornijos Technologijos Instituto Jet Propulsion Laboratory kaip vyresnysis mokslininkas (senior scientist). Aktyviai reiškiasi LB ir kitoje Los Angeles lietuvių veikloje.

Visa laisvinimo veikla skirstytina į keturis sektorius: finansinį, kūrybinį, politinį ir informacinį - propagandinį.

Finansinė veikla— tai lėšų telkimas kitų sektorių veiklai finansuoti. Čia įjungtinas taip pat veiksnių ir jų fondų rėmimas.

Apie kūrybinę veiklą nekalbėsiu, nes ją savo referate jautriai nagrinėjo poetas Bernardas Brazdžionis. Reikėtų tik pabrėžti, kad mūsų kūrybiniai laimėjimai nėra pilni tol, kol nebūna išgarsinti svetimųjų tarpe. O tas išgarsinimas yra informacinės - propagandinės veiklos uždavinys.

Politinės veiklos laukas labai platus. Čia reikia atsargumo ir koordinacijos, o jos pas mus dažniausiai trūksta. Politinėje veikloje beveik neapsieinama be svetimųjų talkos, kuri bus aptarta Leonardo Valiuko. Ją, mano nuomone, ypač paveikiai galėtų organizuoti jaunimas, turįs tamprius ryšius su amerikiečių ir kitų gyvenamųjų kraštų visuomenėmis. Kitos jaunimo politinės veiklos formos, kaip, pav., demonstracijos, peticijoms parašų rinkimas, paprasčiausias laiškų rašymas Senato ar Atstovų Rūmų nariams ir t.t, yra visiems gerai žinomas. Atrodo, kad jaunimui nereikėtų perdaug išsklaidyti savo jėgas, bet derėtų remti didėsnius mūsų veiksnių užsimojimus, kaip, pav., Lietuvos bylos iškėlimą Jungtinėse Tautose.

Detaliau sustokime prie informacinės - propagandinės jaunimo veiklos galimybių. Šiai veiklai, žinoma, pirmoje vietoje geriausiai yra kvalifikuotas akademinis jaunimas. Jis galėtų reikštis šiose veiklos srityse:

1.    Anglų ir kitomis didžiosiomis kalbomis paruošimas trumpų informacinių brošiūrų, kuriose būtų logiškai išdėstyta Lietuvos byla ir, žinoma, pateikti svarbiausi Lietuvą liečiantys duomenys. Turima literatūra ne visada galima naudotis;

2.    Žymesnių lietuvių kvietimas į universitetus pravesti Lietuvos klausimais diskusijas. Turiu mintyje “International Forum” rūšies seminarus, dažnai rengiamus didesniuose universitetuose. Iniciatyvos pakvietimais pasirūpinti galėtų imtis ne tik lietuviai profesoriai, bet ir lietuviai studentai, reikalaudami jiems opiais klausimais žinių ir išsiaiškinimo;

3.    Aktyvus gerai pasiruošusių akademikų dalyvavimas universitetų seminaruose, kuriuose nagrinėjami sovietų politikos klausimai;

4.    Sudarymas įvairių meno, mokslo, technikos sričių žinovų komisijų lietuvių kūrybiniams laimėjimams sekti, juos registruoti ir su jais supažindinti svetimuosius. Tam reikėtų atitinkamo organo, panašaus į “Lituanus”, tik daug platesnių akiračių. Žinoma, “Lituanus” irgi galėtų būti išplėstas;

5.    Suorganizavimas kun. K. Pugevičiaus siūlyto Lietuvių informacijos centro.

Aptarus kai kurias laisvinimo veiklos galimybes, tenka atsakyti į klausimą, kaip jaunimą pasiekti ir ton veiklon įtraukti. Be abejo, su Lietuvos laisvinimo veikla jaunimą reikėtų supažindinti gan anksti. Visų pirma tai būtų tėvų pareiga. Vėliau tos veiklos pažinimas turėtų būti plečiamas aukštesniuosiuose lituanistinių mokyklų skyriuose, kaip, berods, jau buvo siūlyta spaudoje. Norėtųsi tikėti, kad jaunuoliai, supratę veiklos būtinumą ir pažinę jos galimybes, vėliau patys aktyviai įsijungtų Lietuvos laisvinimo darban. Visa tai, aišku, yra ilgesnio laikotarpio klausimas. Bet kas gi darytina dabar ar artimoje ateityje jaunimo veiklai laisvinimo srityje suaktyvinti? Mano nuomone, reikėtų pradėti vietinio pobūdžio bandymus kad ir čia Los Angeles mieste, Rezoliucijoms Remti Komiteto gimtinėje. Pradžiai būtų galima sukviesti įvairių jaunimo organizacijų bei veiksnių atstovus į nedidelį privatų susirinkimą konkrečioms jaunimo veiklos galimybėms aptarti ir jaunimo veikėjų branduoliui sudaryti. Iniciatoriai iš anksto turėtų paruošti eilę siūlymų. Paskui jaunimą reiktų siekti asmeniškais kontaktais per tėvus, Lietuvių Bendruomenę, mokyklas, ideologines, profesines ir religines organizacijas, tautinių šokių grupes ir t.t. Tuo būdu būtų galima suorganizuoti platesnės apimties veiklesnio jaunimo vienetą. Panašūs vienetai organizuotini ir kitose lietuvių bendruomenėse. Vėliau šie vienetai privalėtų centralizuotis bendrai intensyviai veiklai, koordinuotai su kitų lietuvių veiksnių veikla.

Būčiau naivus optimistas, jei manyčiau, kad nebūtų susidurta su žymiais sunkumais ir ideologine trintimi. Tačiau nesu toks pesimistas, jog manyčiau, kad Lietuvos laisvinimo veiklon kvietimas nerastų atgarsio mūsų jaunime.