Apie tą, kurio mintys ir dvasia žudė lietuvius

Kariai internacionalistai ištisą parą budėjo prie ištaigingos dviejų aukštų vilos, buvusių didžiojo kunigaikščio Sergejaus Aleksandravičiaus užmiesčio rūmų Gorkuose. Speiguotą 1923 m. Kalėdų naktį jie išgirdo šiurpų klyksmą, kuris, regis, sklido tiesiai iš po namo. Buvo gili naktis, danguje švietė pilnatis. Trakštelėję savo išmėgintų austriškų karabinų spynomis, sargybiniai pradėjo slinkti link tos vietos, iš kur aidėjo kauksmas, nusprendę, kad prie vilos iš miško atsliūkino vilkai. Bet vilkų nebuvo. Pirmojo aukšto įstiklintoje verandoje supamajame krėsle sėdėjo Leninas su šimtasiūle ir veltiniais. Pakėlęs išsekusį veidą į mėnulį, jis pratisai ir šiurpiai kaukė. Piktoji dvasia šaukėsi savo brolių kosmose, prašydamasi laisvėn. Jis savo darbą padarė...

Per spengiantį šaltį 1924 m. sausį darbininkai kastuvais ir laužtuvais kasė pamatų duobę laikinajam mauzoliejui. Laužtuvu buvo prakirstas kanalizacijos vamzdis, bet šalčio sukaustytos spragos niekas nepastebėjo. Vos atšilus vamzdis sprogo, užliedamas savo turiniu mauzoliejų. Sužinojęs apie tai, namų areštą kenčiantis patriarchas Tichonas liūdnai pastebėjo: “Kokie palaikai, toks ir balzamas”.

Rusija virto lauku, nusėtu mirusiųjų kaulais: nebekyla nei protesto, nei pasipiktinimo. Visi pavargo, visi pažeminti ir sužlugdyti. Svarbiausia - viskas išvogta ir išplėšta. Nuo išdraskytų imperatorių kapaviečių iki išverstų visų gyvųjų ir mirusiųjų kišenių. Didžioji visų laikų afera sąlyginiu pavadinimu “Pasaulinė revoliucija” baigėsi. Nėra duomenų skaičių, kiek kainavo ši “priemonė”. Visas didžiulės ir turtingos šalies, kuri vadinosi Rusija, nacionalinis turtas susiliejo į vieną milžinišką “PARTIJOS AUKSO” luitą. Tačiau tai dar ne pabaiga. Priekyje juodu debesiu slinko dar baisesnė ateitis.Vidurinė Azija po mongolų antplūdžio, Europa po 30-ies metų karo, Prancūzija po 10 metų trukusio maro epidemijos - viso to, kartu paėmus, negalima lyginti su tuo, kuo virto Rusija po nepilnų Lenino valdymo metų.

Dauguma išsilavinusių Rusijos žmonių dingo: žuvo ar iš siaubo pabėgo iš šalies. Daugiamilijoninės žmonių masės, teroro, karo veiksmų ir bado išstumtos iš apgyventų vietų, išsibarstė po visą šalį. Ikirevoliucinis negausus proletariatas buvo visiškai likviduotas. Pažangesni agrarininkai, tvarkantys savo ūkius pagal Europos standartus, buvo arba išžudyti, arba pabėgo nežinia kur. Ekonomika žlugo. Kadaise pats galingiausias pasaulyje upių laivynas buvo sunaikintas. Rusijos pasididžiavimas - geležinkeliai - buvo sugriauti, riedmenys sunaikinti. Sugriautos cerkvės stūksojo gaisravietėse kaip žuvusios civilizacijos paminklai.

Skaityti daugiau: Apie tą, kurio mintys ir dvasia žudė lietuvius

Žolės lapas

Turiu parašęs eilėraštį, kuris, atrodo, gerai nusako visas Garliavos bylos kontraversijas. Jo nėra mano eilių knygose, tai čia perrašau:

Kun. Robertas Grigas (Rasūnas)

"/.../ Ekspertai nustatė, kad Drąsius Kedys mirė užspringęs savo skrandžio turiniu ir žolės lapu".

(Iš prokuroro interviu žiniasklaidai)

 

Žolės lapas

 

... Kažkas Tailande su paukštytėm žiūrisi,

Kažkas suderins Seimą su šokiu,

O kam užspringti lemta skrandžio turiniu

Ir žolės lapu.

 

... Kažkam teisėtai vilos dygs pajūryje,

Kažkam mergaitę atsiunčia paštu. 

O kas užspringsta skrandžio turiniu

Ir žolės lapu.

 

... Ir kai Temidė, prokurorų furija,

Tave apklausia tuo pačiu kampu -

Susimąstai dėl savo skrandžio turinio

Ir ar nelaukia... su žolės lapu.

 

Kaunas, 2010 11 07

Sveikinam partizanai.org krikštatėvį Kardinolą Sigitą Tamkevičių su 85 metų Gimtadieniu !

Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus rūpesčiu buvo įsteigtas portalas partizanai.org - jo bendramintis ir bendražygis buvęs partizanas monsinjoras Alfonsas Svarinskas tapo portalo vadovu ir ideologu.

Kas atmena tarybinius - okupacijos metus, tas puikiai žino, kad leisti "Kronikas" reikėjo būti tikru partizanu - kovotoju - idealistu.

Partizanai prieš blogio imperiją kovojo 11 metų, kunigas S.Tamkevičius totalinės kgbistinės priespaudos šalyje leido Kronikas 11 metų - iki suėmimo.

Tik bijodami Kronikų tiesos žodžio valdantys komunistai ateistai ir okupantai nesiryžo dar labiau užsmaugti Lietuvą.

Šviesus Kardinolo Sigito Tamkevičiaus pavyzdys mus visus moko nebijoti blogio ir kovoti už teisybę, tiesą, gėrį, grožį - tarnauti Dievui ir Tėvynei.

 

Robertas Grigas - sveikiname su Gimimo Diena !

Robertas Grigas (gim. 1960 m., Leipalingyje, Lazdijų raj.) - suvalkietės medikės ir dzūko mokytojo sūnus, antisovietinės rezistencijos dalyvis, kunigas, poetas.

1978 -1982 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagogikos institute (dabar Edukologijos universitetas), dalyvavo katalikų pogrindžio bendrijos Eucharistijos bičiulių, Lietuvos laisvės lygos veikloje, rašė ir platino lietuvių rezistencijos savilaidinę spaudą („Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką", „Aušrą", „Vytį" ir kitus nelegalius leidinius). 1982 -1984 m. paimtas rekrūtauti į sovietinę armiją Kazachstane, viešai atsisakė duoti karinę priesaiką okupacinei kariuomenei. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo kalbėjo pirmajame Molotovo-Ribentropo paktą ir Baltijos šalių okupaciją pasmerkusiame mitinge, buvo terorizuojamas sovietinių saugumo tarnybų. Studijavo teologiją Pogrindžio kunigų seminarijoje, 1987 m. gruodžio 7 d. Iš vyskupo Vincento Sladkevičiaus priėmė šventinimus, dirbo įvairių Aukštaitijos parapijų sielovadoje. 1988 m. prasidėjus Lietuvos Sąjūdžiui įsijungė į jo darbus, 1991 m. sausio 13-osios naktį budėjo Lietuvos AT rūmuose, suteikė bendrąjį nuodėmių atleidimą parlamento gynėjams. 1997 - 2013 m. buvo pagalbos vargstantiems bendrijos Lietuvos Caritas vadovas. Šiuo metu atlieka kunigiškąją tarnystę Kauno arkikatedroje bazilikoje.

Sovietmečiu parašė ir nelegaliai platino poezijos rinkinius „Benamės svajos", „Kelias Lietuvon", Katakombų gėlės", „Marijos ašara", memuarų knygą apie prievartinę tarnybą sovietų armijoje „Rekrūto atsiminimai". 2014 m. leidykla „Naujasis lankas" išleido eilių rinktinę „Benamės svajos". „Dangus ir Dykuma" - antroji jau Atgimimo ir Nepriklausomybės metais Roberto Grigo rašytų eilių knyga.

 

BUVUSIEMS KOVOS DRAUGAMS


JŪS NEŠATE skausmus giliuosius,
Jūs nešate už mus.
Apverkite kapus nežinomuosius,
Apverkit mūsų likimus . ..

Lankykite ir puoškite kapus
Tų, kritusių už jus,
Kai skins puošnus ruduo lapus,
Dainuokit mūsų likimus . . .

https://partizanai.org/r-grigas-benames-svajos

https://partizanai.org/r-grigas-dangus-ir-dykuma

 

MONSJ. ALFONSĄ SVARINSKĄ PRISIMENANT: KONFERENCIJA APIE KRIKŠČIONIŠKAS VERTYBES LIETUVOS POLITIKOJE

2017 m. sausio 21 d. sukanka 92 m. nuo vieno iš krikščionių politinės kovos prieš blogį simbolio ir vėliavos a.a. monsinjoro Alfonso Svarinsko gimimo.

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas buvo dedikuotas politinei veiklai. Iš pradžių Atkuriamajame Seime, vėliau – Lietuvos Krikščionių Demokratų Partijoje (1992-2000), o po to veiklą pratęsė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje kartu su profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi ir Ignacu Uždaviniu.

Jo politinei veiklai paskirta gyvenimo dalis bus prisiminta konferencijoje 2017 m. sausio 20 d. Vilniaus Įgulos karininkų ramovėje, Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje, nuo 17.00 val.

Renginys-konferencija įvyks 2017 m. sausio 20 d. nuo 17.00 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovės Didžiojoje salėje (III a.).

Rengėjai: LKDP

Dalyvauja: J.E. vyskupas Jonas KAUNECKAS

Istorikas dr. Darius VILIMAS

Laikraščio „XXI amžius“ vyr. redaktorius Edvardas ŽIUGŽDA

LKDP vicepirmininkas Jurgis ZABILIUS

LKDP vicepirmininkas Alfonsas Alfonsas BUTĖ

Advokatas dr. Paulius VINKLERIS

Monsinjoro atminimui bus giedamos jo mėgstamos kantičkinės giesmės. Bus transliuojami originalūs monsinjoro požiūrį atspindintys garso įrašai. Kviečiame dalyvauti visus neabejingus monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui ir kuriems brangus jo veidas.

Rengėjų inf.

Šaltinis: Bernardinai.lt

 

 

Subkategorijos