Vasario 3-4-5 d. žuvę partizanai
Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
BLAUZDYS Antanas, Petro-Konkurentas, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio, vėliau Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanas. Žuvo 1950 m. vasario 5 d.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Kazimieras Paškevičius-Don Žuanas ir Kazys Naudžiūnas-Kęstutis
KAZIMIERAS PAŠKEVIČIUS - DON ŽUANAS 1921-1947 02 04
Partizanus 1947 m. vasario 4 dieną, saulei leidžiantis, mūsų kaimo laukuose apsupo NKVD kariuomenė su tanketėmis, gerai ginkluota. Jie žuvo penkiese, keliems pasisekė pabėgti. Mano broliui peršovė kojas, sako, jis bandė nusišauti, bet neįstengė. Sunkiai sužeistą vežė į Žiežmarius vežime, užkrovę šovinių dėžėmis. Mirė pakeliui. Penkis lavonus išmetė Žiežmarių miestelio aikštėje, ten, be mano brolio, buvo Kazys Naudžiūnas iš Strėvininkų. Daboklėje buvusius areštuotuosius privertė lavonus pakrauti į roges. Nuvežė prie miestelio žydų kapų ir sumetė į krūvą. Jų rankos buvo surištos spygliuota viela. Lavonus užmetė sniegu, tik pavasarį palaikų likučius užkasė.
Zavistinavičius Albinas, Jono - Pikuolis iš Darsūniškio, g. 1928 10 15, ž. 1947 02 03 Kovaičių apyl.Gataveckas Antanas, Petro - Svajūnas iš Sevelionių k.Kalvių apyl., g. 1920 m., ž. 1947 02 04 Krasnasėlio k., būrio vadas.
Jakubauskas Adomas - Vėjelis iš Šnipelių k. Kalvių apyl., g. 1923 m., ž. 1947 02 04 Pavuolių k.
Urbonaitis Vytautas, Martyno - Statkus iš Kamajų valsč., g. 1922 12, ž. 1947 02 04 Krasnasėlio k.
STANIŠAUSKAS Vincas, Kazio, g. 1929 Paymėžyje, Kvėdarnos v., ūkininkų šeimoje. Dirbo tėvų ūkyje. Slapstėsi nuo 1950 05 09. Žuvo 1951 02 04.
JOKUBAUSKAS Kęstutis, kilęs iš Girdžių Jurbarko r. Jogailos būrio partizanas. Žuvo 1950 02 05 Butkaičiuose .
ŽIČKUS Izidorius, Jono - Jaunutis, g. 1919 Sarakiškiuose, Eržvilko v. Buvęs stribas. 1946 Jogailos būrio partizanas. Žuvo 1950 02 05 Butkaičiuose - apsuptas susisprogdino bunkeryje. Kūnas buvo išniekintas Jurbarko aikštėje.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
1952 m. vasario 3 d. liaudies gynėjai, vadovaujami būrio vado pavaduotojo Rekšio, ieškodami banditų, 1952 m. vasario 3 d. 20 val. Agarinių kaime, netoli A. Božoko sodybos aptiko du banditus, kurie per susišaudymą buvo nukauti:
1. Bajoras - Jutkevičius Jonas, Antano s., g. 1927 m.
2. Balandis - Burba Vincas, Antano, g. 1929 m.
Andrulionis, Pranas 1920 Avižienių k. Sąlyga 1947 02 04
Keršulis Vytautas, Jono s., g. 1919 m., nukautas 1947 m. vasario 5 d.
https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm
Juodgalis Antanas, Antano s., - Naras iš Gražučių k. Igliškėlių vlsč. 1916-1949.02.03. Geležinio Vilko rinktinė. Suimtas ar žuvo Garliavos vlsč.
Kalinauskas Vincas - Varnas iš Aukštosios k. 1922- 1946.02.03. Žuvo Meškučių k. Marijampolės apyg. Susisprogdino bunkeryje pas Povilaičius. Kartu žuvo K. Liaukus. Vytauto rinktinė.
Liaukus Kazys, Antano s., - Anbo iš Balsupių. Buvęs aviacijos puskarininkis, vėliau baigė felčerių mokyklą Kaune. 1915-1946.02.03. Susisprogdino Skardupių k. pas Povilaitį. Kartu žuvo V. Kalinauskas-Varnas.
Būdžius Algirdas. 1922-1949.02.04. Žuvo Samarčiūnų k. Pilviškių vlsč.
Būdžius Vytautas, Vinco s., - Vytenis iš Steponų k. Pilviškių vlsč. 1919(1922)-1949.02.04. Partizanuose nuo 1947 m. rudens. Žuvo tėviškėje, Dėdelės ūkyje. Kartu žuvo Geniukas ir dar 2 kovotojai.
Gasčiulis Juozas - Dagilis, Savanoris iš Bardauskų k. 1928-1949.02.04. Saukos nužudytas Samarčiūnuose. Girinio brolis. Kęstučio tėvonija.
Rušinskas Klemensas - Genys, Žiedas iš Pūstapėdžių k. Vilkaviškio vlsč. 1930-1949.02.04. Žuvo Samarčiūnų k. Pilviškių vlsč. 69-osios kuopos vadas. Kęstučio tėvonija. Magdutės brolis.
Trapenaitis Vitas, Juozo s., - Šalmas, Spalis. G. Dailučių k. Alvito vlsč. 1929-1949.02.04. Kęstučio rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas.
Vaišnys Justinas - Rymantas, Lakūnas iš Vilkaviškio raj. Vilkeliškių k. 1926-1949.02.04. Žuvo Samarčiūnų k. Vytauto rinktinė. Buvęs mokytojas.
Gudynas Vytautas- Papartis. Geležinio Vilko rinktinės kuopos vadas. 1922-1947.02.05. Žuvo prie Gražučių Išlaužo vlsč. pas Jundilus. Kartu žuvo A. Kleizaitė ir jos brolis Jurgis.
Jundila Antanas-Naras iš Gražučių k. Prienų raj. 1919— 1947.02.05(1949.03.07?). Partizanuose nuo 1945 m. Geležinio Vilko rinktinės 3-iojo būrio eilinis. Žuvo Garančiškės k. Kauno raj. Užkastas Garliavoje bu v. Vokiečių kapinėse. Kęstučio būrys.
Kleizaitė Anastazija -Rasa, Aušrelė iš Pakampiškių k. Prienų vlsč. 1922-1947.02.05. Žuvo Prie Gražučių k. pas Jundilas. Kartu žuvo brolis Jurgis ir V.Gudynas-Papartis. Studentė. Krieno ir Ryčio sesuo. Užkasta Skausmo kalnelyje. Geležinio Vilko rinktinė.
Plioplys Petras iš Cikabudės k. Šilavoto vlsč. Žuvo 1945.02.05.
Stanevičiūtė Katerina -Rasiūtė. 1924-1947.02.05. Žuvo Graž(...) k. Prienų raj.
Subačius Petras iš Mizarų k. Lazdijų raj. Žuvo Macevičių k. Lazdijų raj. prie Ančios 1945.02.05. Kartu žuvo dar 7 partizanai. 4 jų slapta palaidoti Gerdašių k. kapinėse.
Geršulis (Keršulis ?) Vitas - Gluosnis iš Maišymų k. Rudaminos vlsč. 1921 (1922) - 1947 02 06 (05?). Žuvo Žnicos (?) k. Krosnos vlsč. Šarūno adjutantas.
Kuzneliauskas Jonas - Kardas iš Tarnovkos (?) k. Lazdijų apskr. ? - 1947 02 06. Šarūno būrio vadas.
Maciūtė Stasė - Vaidilutė. ? - 1950 02 06. Žuvo Pūdymų k. Lukšių vlsč.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
1952m. vasario 3d. dėl agento išdavystės Druskininkų raj. miške prie Randamonių kaimo MGB aptiko Kazimieraičio rinktinės štabo slėptuvę. Kautynėse žuvo rinktinės vado pavaduotojas Bronius Damulevičius-Kelmas ir būrio vadas Jonas Sinkevičius-Jotvingis.
https://partizanai.org/failai/html/lietuvos_partizanai.htm
Jonas Adomonis-Rickus, Viešintų vls., Žliobiškio k., Vytenio b. Ž.1949 02 03.
Jonas Vilbaitis, Panevėžio m., 3 LLA AP Petraičio b. vadas. Ž.1946 02 03.
Alfonsas Vildžiūnas-Erodas, Šimonių vls., Uldukių k., Vytenio b. Ž.1949 02 03.
Aleksandra Kentraitė, Šėtos mstl. Nušovė skrabas Vaitkevičius 1946 02 04.
Julija Kolaitytė, Šėtos mstl. Nušauta 1946 02 04.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
MIELIAUSKAS BRONIUS - Jokeris, g.1928 m. Nuodėgulių k., Daugailių vls. Palaikė ryšius su partizanais, o 1949 m. sausio mėnesį įstojo į Klevo (Juozo Kurmio) partizanų grupę. 1949 02 03 čekistai (pagal saugumo pranešėjo Valiulio duomenis) prie partizano namų surengė pasalą, kurioje B.Mieliauskas ir žuvo.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Česnulevičius, Jonas-Sakalas (1928-1953-02-04)
Gimė ir augo Stanevos kaime, Punios valsčiuje, Alytaus apskrityje. Dainavos apygardos, P. K. Margio tėvūnijos partizanas. Partizanai: Sakalas, Ąžuolas, Žilvitis Lingėniškių k., Jiezno valsč., pas Joną Kupčiūną klojime turėjo slėptuvę. 1953 m. vasario 3 d. dalyvavo mūšyje Pievagalių kaime, netoli Punios. Naktį pavargę partizanai atėjo pas Joną Kupčiūną į Lingėniškių kaimą pailsėti. Nuėjo į bunkerį pamiegoti, nes nuovargis merkė akis ir nenujautė, kad Jiezno stribų, rusų karių sodyba jau apsupta. Žuvo - sudegė visi trys partizanai: Jonas Česnulevičius-Sakalas, Žilvitis, Ąžuolas. Jų palaikai atvežti į Jiezną.
Bartusevičius, Kostas-Žilvitis (1931-1953-02-04) Žilvitis gimė ir augo Pelesiškių k., Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1945 metais jis nešė sužeistą partizaną Adomą Bartusevičių-Narsuolį, tai matė Jiezno stribai ir buvo priversti slėptis. Jis įstojo į partizanų gretas, jo slapyvardis buvo „Žilvitis". Priklausė Punios Kunigaikštijos, Margio tėvūnijos partizanų būriui, kurio vadas buvo partizanas puskarininkis Jonas Beinaravičius-Vėjas. 1952 metais žuvus būrio vadui Vėjui Žilvitis paskirtas Punios Kunigaikštijos, Margio tėvūnijos partizanų būrio vadu. Žuvo 1953 metais, apsuptyje, Lingėniškių kaime, Jiezno valsčiuje, pas gyventoją - partizanų rėmėją Kupčiūną. Kartu su juo žuvo Vytautas Smolskas-Ąžuolas, Jonas Česnulevičius-Sakalas. Jų kūnai buvo niekinami Jiezno stribyne.
Smolskas, Vytautas-Ąžuolas (1930-1953-02-04)
Gimė Pėštuvėnų kaime, Stakliškių valsčiuje, Alytaus apskrityje. Studentas, priklausė P. K. Margio tėvūnijos rinktinei. Dalyvavo įvairiose kautynėse. 1953 metų vasario 1 dieną dalyvavo kautynėse Punios apylinkėje, po mūšio paryčiui grįžo į Lingėniškių kaimą, Jiezno valsčiuje, pas J. Kupčiūną. Pavalgęs pasiėmė patalynę ir nuėjo į klojimą, kur buvo bunkeris. Buvo išduotas ir kartu su kitais dviem draugais žuvo. Žilvičio, Sakalo kūnai buvo niekinami Jiezne.
https://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm
ALEKSANDRAS SKOMINAS-VIENUOLIS (1912-1948)
1945 12 01-1948 02 04 B rinktinės vado pavaduotojas.
Gimė Skominėlių k., Žemaitkiemio vlsč. Tėvelis Stanislovas buvo ūkininkas, tačiau stengėsi vaikams suteikti specialybes. Aleksandras po tarnavimo Lietuvos kariuomenėje pasirinko kitą kelią. Vokiečių okupacijos metu jis buvo Ukmergės kalėjimo prižiūrėtoju, tad antrą kartą rusams okupavus Lietuvą išėjo partizanauti.
1945 12 01 Vienuolis ne tik rinktinės Krieno būrio vadas, bet greitai paskiriamas rinktinės vado Plieno pavaduotoju. Su Plienu jį siejo draugiški santykiai, vienas kitu pasitikėjo. Vienuoliui DKA B rinktinės, o vėliau ir visos apygardos vadovybė patikėdavo pačius sunkiausius uždavinius, jo būrys dalyvavo daugelyje kovų, kurios tęsėsi tris su puse metų. Buvo visko: netekčių ir didelių pergalių, tačiau vyrai buvo skirti aukai už Lietuvos Laisvę.
Žuvo 1948 02 04 Verškainių miške, Šešuolių vlsč., kai partizanų buvimo vietą susekė KGB informatoriai.
Naudžiūnas Kazys, Jono, sl. Kęstutis, g. 1923 Mūro Strėvininkų k., Žiežmarių vlsč. Tarnavo vokiečių armijoje pėstininku. Nuo 1946 02 16 - A rinktinės 3-o bataliono 2-os kuopos partizanas. Žuvo 1947 02 04 Krasnasėlio k., kartu su Don Žuanu ir kitais. Užkasti Žiežmarių žydkapiuose. 1991 perlaidotas į Kaišiadorių kapines.
Ramantauskas Albinas, Prano, sl. Automatas, Prano-Šnekučio brolis, g. 1928 Klenaukos k., Žiežmarių vlsč. Nuo 1944 12 01 - DKR 4-o bataliono, A rinktinės 3-o bataliono 2-os kuopos partizanas. Žuvo 1947 02 04 Krasnasėlio k. kartu su Don Žuanu ir kitais būrio partizanais. Užkasti Žiežmarių žydkapiuose. 1991 perlaidoti į Kaišiadorių kapines.
Sadonis Stasys, g. 1918 Kairiškių k., Žiežmarių vlsč. A rinktinės partizanas. Žuvo 1947 02 04 Krasnosėlio k.
Smolskis Vytas, Antano, sl. Ąžuolas, g. 1930 Pieštuvėnų k., Stakliškių vlsč. 1948 ištremta motina Jadvyga (g. 1896) kartu su broliu Algimantu (g. 1935), tėvas Antanas (Antano, g. 1896) slapstėsi. Nuo 1950 - Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Skroblo būrio partizanas. Žuvo 1953 02 04.
Statkus Vytas, A rinktinės Don Žuano būrio partizanas. Žuvo 1947 02 04 Krasnasėlio k., Kaukinės miške, kartu su Don Žuanu ir 7 būrio partizanais. Užkasti Žiežmarių žydkapiuose. 1991 perlaidoti į Kaišiadorių kapines.
Urbanaitis Vytautas, Martyno, sl. Statkus, g. 1922 12 Ramaškonių k., Kamajų vlsč., Rokiškio aps. LK tarnavo pionieriumi. Nuo 1945 05 03 - DKR, A rinktinės 3-o bataliono 3-os kuopos partizanas. Žuvo 1947 02 04 Krasnasėlio k. kartu su Don Žuanu ir kitais būrio partizanais. Užkasti Žiežmarių žydkapiuose. 1991 perlaidoti į Kaišiadorių kapines.
Aniūkštis Česlovas, Juozo, sl. Karvelis, g. 1923 Musninkų vlsč. Nuo 1944 09 - DKR Šerno būrio partizanas. Žuvo 1945 02 05/06 Vindeikių k. kartu su J. Naraškevičiumi-Šernu, I. Adomavičiumi-Tauru, P. Bereznausku-Liūtu ir J. Naraškevičiumi-Šarūnu. Palaikai išniekinti prie pradinės mokyklos. Gavus leidimą palaidoti Vindeikių kapinėse.
Bereznauskas Petras, sl. Liūtas, g. 1922 Kaimynų k., Musninkų vlsč. Nuo 1944 09 - DKR Šėmo būrio partizanas. Žuvo 1945 02 05/06 Vindeikių k. kartu su J. Naraškevičiumi-Šernu, I. Adomavičiumi-Tauru, Č. Aniūkščiu-Karveliu ir J. Naraškevičiumi-Šarūnu. Palaikai išniekinti prie pradinės mokyklos. Gavus leidimą palaidoti Vindeikių kapinėse.
Naraškevičius Juozas, Andriaus, sl. Šernas, g. 1894 Vindeikių k., Musninkų vlsč. 1918-1919 Lietuvos kariuomenės savanoris. Šaulių būrio vadas. Eigulys. Nuo 1944 09-DKR būrio vadas, 1944 12 01 - štabo narys. Žuvo 1945 02 05/06 Vindeikių k. kartu su I. Adomavičiumi-Tauru, C. Aniūkščiu-Karveliu, P. Bereznausku-Liūtu ir J.Naraškevičiumi-Šarūnu. Palaikai išniekinti prie pradinės mokyklos. Gavus leidimą palaidoti Vindeikių kapinėse.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
Žičkus Izidorius-Jaunutis, Jono, g.1920 m. Sarakiškių k. Buvęs stribas. Partizanavo nuo 1946 m. Jogailos būryje. Susisprogdino bunkeryje 1950 02 05 Butkaičių k.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm
1946.02.03 Raguvos valsčiuje žuvo partizanų junginio vadas Antanas Krištonaitis
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-10-1994.pdf
Šmita Vincas-Garnys, 1924-1948 02 04;
Drąsutis Vincas-Pilėnas, 1927-1948 02 04;
Mickus Vaclovas-Tankas, 1927-1948 02 04;
Liutkus Petras-Vytenis, 1922-1948 02 04;
Budreckis Polikarpas, 1902-1948 02 04;
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-24-1998.pdf
1945m. vasario 5d. rytą Lazdijų apskr. Kapčiamiesčio valsč. Mačiūnų trijuose viensėdžiuose ltn. Boleslovo Šimkonio-Šarūno vadovaujamą 60 partizanų būrį užklupo stiprus NKVD karinis dalinys. Verždamiesi iš apsupties, žuvo 6 kovotojai ir pats būrio vadas Šarūnas
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-17-1996.pdf
Vilkas - Vytautas Mačiūnas. Gimė 1920 m. Kermušinės k., Igliškėlių vls., Marijampolės aps. 1945 m. birželio pradžioje, vengdamas kariuomenės, įstojo į Geležinio Vilko pulko Berželio partizanų būrį. Birželio 22 d., privažiavus Klevinės k., Igliškėlių vls., partizanus apšaudė pasieniečiai. Susišaudymo metu V.Mačiūnas buvo sužeistas, paimtas gyvas ir nuteistas 20 m. lagerio su 5 m. teisių apribojimu. Baudžiamojoje byloje Nr.29441/3 Mačiūnas teigia, kad jo slapyvardis buvo Šilas. Į Lietuvą grįžo 1954 m. vasarą ir apsigyveno Kazlų Rūdos apylinkėje. 1955 m. vasario mėn. naktį iš 5 į 6 d., vaišinantis Šlavančių k., Marijampolės r. pas Gruštą, iš medžioklinio šautuvo per langą buvo nušautas.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-22-1997.pdf
