Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai)

Dar niekur nespausdinti Jasmanto-Maceinos eilėraščiai

LĖLYTĖ

Išaugau, motin, batelius.
Pirštus jie man nugėlė.
Vai tai nuliūs, labai nuliūs
Lėlytė mano pūstžandėlė.

O būdavo tie vakarai
Tokie miegūstai saldūs.
Kryželį skubų padarai,
Ir jau nuščiūva visos maldos.

Išaugau, motin, batelius,
Ir naktys taip prailgo.
Kažkas lyg beldžia vartelius,
Lyg kuždąs tarp sodelio smilgų.


Mėnulis slenka taip lėtai
Ir žėri aukso žiedu.
Motule, argi nematai,
Lėlytei ašaros kad rieda?

Apverk, lėlyte, mūs dalias:
Tu pamesta trūnėsi,
O aš pražaisiu rūteles
Ant meilės svetimos griuvėsių.

PIRŠLYS

Ruduo, tas didis apgavikas,
Apsupo žemę nuotakos šydu.
Ir džiaugiasi senutė: jai patikus
Ta puokštė netikrų žiedų.
Piršlys melagis ne tik širdį jauną,
Piršlys melagis mus visus apgauna. 
Gražu juk klaidžioti ir klysti, 
Pražaidus tiesą tarsi kūdikystę.