IŠ JAV LB VII-SIOS TARYBOS lll-SIOS SESIJOS NUTARIMŲ

DOKUMENTŲ ŠVIESOJE

VISUOMENINIAIS REIKALAIS

1.    JAV LB Taryba, išklausiusi JAV LB Visuomeninių Reikalų Tarybos veiklos pranešimų, konstatuoja, kad jos dirbamas darbas yra didelės reikšmės Lietuvos laisvinimo pastangose, todėl šį darbą didžiai vertina ir reiškia už jį nuoširdžią padėką.

2.    Taryba pritaria JAV LB Krašto Valdybos linijai bendradarbiauti su Vyriausiuoju Lietuvos Išlaisvinimo Komitetu, kaip politinę veiklą koordinuojančiu organu, ir visomis Amerikos lietuvių organizacijomis, dirbančiomis Lietuvos laisvinimo darbą.

Skaityti daugiau: IŠ JAV LB VII-SIOS TARYBOS lll-SIOS SESIJOS NUTARIMŲ

LAV LB Garbės Teismo sprendimas

JAV Lietuvių Bendruomenės Garbės Teismas — pirmininkas Edmundas Korzonas ir teisėjai Tomas Remeikis ir Antanas Šantaras — 1975 m. gegužės 31 dieną, susirinkę posėdžio Čikagoje, išžiūrėjo bylą pagal Vytauto Kamanto skundą prieš Andrių Juškevičių ir kitus, ir rado:

Vytautas Kamantas paduotame LB Garbės Teismui 1974 m. birželio 23

d. skunde nurodo, kad 1974 m. balandžio 21 dieną Jaunimo Centre, Čikagoje, įvyko LB Vidurio Vakarų Apygardos apylinkių atstovų suvažiavimas, kuriame buvo teisėtai išrinkta 7 asmenų Apygardos Valdyba — Romas Kronas, Modestas Jakaitis, Dalia Dundzillenė, Kazys Laukaitis, Fabijonas Valinskas, Adolfas Šimkus ir Aleksandras Šatas, ir 3-jų asmenų Apygardos Kontrolės Komisija — Kostas Dočkus, Vytenis Šilas ir Antanas Būga. 

Skaityti daugiau: LAV LB Garbės Teismo sprendimas

VISUOMENĖS JUDINIMAS LIETUVOS LAISVINIMO DARBUI

GYVOJI MINTIS

Kaliforniečių 1975 metų politinių studijų savaitgalis

Politiniai studijų savaitgaliai Kalifornijoje yra jau tradicija. Eilę metų juos ruošia Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūris. 1975 metų politinių studijų savaitgalis buvo suruoštas ir pravestas sausio 25 ir 26 dienomis Los Angeles Hilton viešbutyje ir šv. Kazimiero lietuvių parapijos salėje.

Pokalbyje apie sovietų koncentracijos stovyklas — dr. K. Ambrozaitis, Simas Kudirka, St. Barzdukas, P. A. Raulinaitis (LFB L.A. sambūrio pirm.), kun. K. Pugevičius. Nuotr. K, Ambrazaičio

Politinių studijų savaitgalių siekiai

Politinių studijų savaitgaliai sutraukia lietuvius, kurie dar sielojasi ir rūpinasi greitesniu Lietuvos laisvės rytojumi. Tais politinių studijų savaitgaliais siekiama išjudinti lietuvių visuomenę pilnesniam ir našesniam Lietuvos laisvinimo darbui. Juose skiriama daug dėmesio jaunimo problemoms. Jaunimo darbuotojai labai aktyviai dalyvauja visoje programoje. Niekad nepasitenkinama vien tik Kalifornijos lietuvių jėgomis. Į šiuos politinių studijų savaitgalius visad iškviečiami bent keli žymesni ir aktyvesni lietuvių darbuotojai iš JAV-bių rytinio pakraščio. Nepamirštami ir amerikiečių politinio bei visuomeninio gyvenimo vairuotojai: stengiamasi jų visad pasikviesti ir juos įjungti į Lietuvos laisvės darbus. Politinių studijų savaitgalių progomis stengiamasi laimėti vietos ir krašto amerikiečių spaudoje kiek galint daugiau dėmesio Lietuvos bylos reikalui.

Skaityti daugiau: VISUOMENĖS JUDINIMAS LIETUVOS LAISVINIMO DARBUI

POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIO IŠVADOS

Politinių studijų savaitgalis, suorganizuotas Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūrio, įvyko 1975 m. sausio 25-26. Jame paskaitas skaitė arba pranešimus padarė St. Barzdukas, Bern. Brazdžionis, Ž. Brinkienė, J. Gliauda, dr. J. Gliaudys, Jr., J. Kojelis, L. Kojelis, Simas Kudirka, dr. F. Palubinskas, J. Pažėraitė, kun. K. Pugevičius, L. Valiukas, V. Vidugiris ir dr. J. Žmuidzinas. Iškeltais klausimais pareiškimus darė gausi auditorija.

Išvadų komisija, susidedanti iš E. Arbo, dr. Z. Brinkio, dr. V. Juodeikos, J. Kojelio (pirm.), P.A. Raulinaičio ir dr. P. Pamataičio, iš paskaitose, pareiškimuose bei pranešimuose iškeltų minčių ir siūlymų daro sekančias išvadas:

1.    Lietuvių visuomenės tautiškam solidarumui ugdyti ir politinės lietuvių veiklos praktikai įdiegti visose lietuviškose bendruomenėse organizuotini politinių studijų savaitgaliai.

2.    Visuomeninėje lietuvių veikloje atsisakoma autoritetinio principo ir pasiduodama daugumos valios sprendimams. Demokratijoje daugumos valia pareiškiama visuotinių balsavimų keliu.

Demokratinės idėjos puoselėjamos spaudoje, visuomenėje ir kasdieniniame gyvenime.

Skaityti daugiau: POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIO IŠVADOS

FRONTININKŲ STOVYKLA STUDENTŲ AKIMIS

Studentės Marija (kairėje) ir Vilija Eivaitės su prof. J. Brazaičiu LFB stovykloje

LFB studijų ir poilsio stovykla Dainavoje 1974 sutraukė palyginti nemažą skaičių studentų. Pirmosiomis savaitės dienomis jų nebuvo daug, bet skaičius žymiai paaugo savaitės gale, ypač prieš jaunimo simpoziumą.

Pasibaigus stovyklai, keliolikai stovykloje aktyviau dalyvavusių studentų buvo pasiųstos anketos su klausimais. Atsakymų susilaukta iš maždaug 75%. Reikia pripažinti, kad gautųjų atsakymų skaičius nėra pakankamas reikšmingesnėm išvadom padaryti, tačiau vis tiek iš jų galima pajusti tam tikrą linkmę studentų nusiteikimuose ir galvosenoje.

Skaityti daugiau: FRONTININKŲ STOVYKLA STUDENTŲ AKIMIS

KARŽYGIŠKO LIETUVIŲ TAUTOS ĮVYKIO ATŽYMĖJIMAS

VARDAI ĮVYKIUOSE IR SPAUDOJE

Kazys Škirpa, SUKILIMAS LIETUVOS SUVERENUMUI ATSTATYTI (dokumentinė apžvalga). Brooklyn, New York: Franciscan Fathers Press, 1973. Išleista paties autoriaus. Copyright by Kazys Škirpa (Library of Congress Catalog Card No.: 73-89201). 583 p., kaina nepažymėta.

Lietuvių tautos sukilimas prieš komunistinį pavergėją ir tos vergijos nusikratymas 1941 metais yra vienas iš šviesiausių ir karžygiškiausių įvykių 20-jo šimtmečio lietuvių tautos istorijoje. Šis įvykis mūsuose yra žinomas kaip 1941 metų birželio mėnesio sukilimas. Šis žygis rikiuojasi greta su nepriklausomybės atgavimo kovomis 1918-1920 metais ir partizanų kovomis su pavergėju antrosios bolševikų okupacijos pradžioje (1944-1952). Niekas iki Kazio Škirpos veikalo pasirodymo nesiryžo to karžygiško įvykio atžymėti stambesniu veikalu. Tiesa, 1968 metais dr. A.M. Budreckis tą įvykį atžymėjo anglų kalba išleistu veikalinku (147 p.) — The Lithuanian National Revolt of 1941. (Apie tai rašyta “Į Laisvę” žurnalo 1969 metų spalio mėnesio numeryje — nr. 46(83), 92-93 pp. Red.)

Autorius šį veikalą klasifikuoja kaip dokumentinę apžvalgą:    čia apstu dokumentų ir citatų iš įvairių dokumentų, autoriaus pastabų, atsiminimų bei išvedžiojimų; autoriui ateina į talką kiti asmenys su savo straipsniais (dr. Ad. Damušis, Br. Raila); duodama nacių karo istorijos (nacių kariuomenės žygis per Lietuvą); nemaža vietos skiriama kritiškiems žodžiams buv. prezidentui A. Smetonai, gen. St. Raštikiui, Lietuvos diplomatams ir kitiems.

Skaityti daugiau: KARŽYGIŠKO LIETUVIŲ TAUTOS ĮVYKIO ATŽYMĖJIMAS

KOMUNISTŲ IR NACIŲ MASINĖS ŽUDYNĖS LIETUVOJE

Romo Kalantos kapas

naujosiose kapinėse Vilijampolėje 1975 vasarą; dešinėje, paminklo viršutinėje dalyje matyti raidės ROMAS. Kapinėse kryžius statyti draudžiama

Paskutiniųjų kelelių metų laikotarpyje laisvojo pasaulio viešoji opinija kaltina Sovietus masinių žmonių žudynių bei atskirų etninių grupių persekiojimu bei naikinimu. Sovietų interesas yra, žinoma, nukreipti dėmesį nuo savęs į kitus. Čia jie neaplenkia nė lietuvių, skelbdami juos žudynių vykdytojais Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944).

Laisvąjį pasaulį yra pasiekusi komunistų išleista knyga — Masinės žudynės Lietuvoje (1941-1944, dokumentų rinkinys, 2 dalis). Šis taip vadinamų dokumentų rinkinys turi 424 puslapius ir yra išleistas 1973 metais “Minties” leidyklos Vilniuje. Knygą paruošė G. Erslavaitė, redagavo B. Baranauskas ir E. Rozauskas. Knyga išleista gana dideliu tiražu — 12,000 egz. Reikia manyti, kad šis vadinamų dokumentų rinkinys bus komunistų brukte brukamas į rankas pavergtiesiems ir visais būdais platinamas laisvojo pasaulio lietuvių tarpe.

Skaityti daugiau: KOMUNISTŲ IR NACIŲ MASINĖS ŽUDYNĖS LIETUVOJE

KAD NENUTILTŲ NEVILTYJE

VEDAMIEJI

“L.K.B. Kronikos"! Vieni jas paskaitę graudžiai komentuojame, kiti stebimės:“Kur tos Kronikos leidžiamos? Kas atspausdina ir išplatina? Kaip pasiekia Vakarus?"

į tuos klausimus negalim atsakyti. Ir gerai, nes norėtų ir slapukai sužinoti... Marksistai jau trys metai stengiasi atverti ir užgniaužti Kronikas. įtraukia silpnesnės dvasios, jiems palankius kunigus, kad žmones atkalbėtų nuo Kronikų skaitymo, kad tai esą pramanyta ... į pašto dėžutes įdedamos raudonųjų paruoštos Kronikos, kad žmones supainiotų, apkaltintų ...

Kronikos — tai tikrovė, kad pavergtieji netyli, nepasiduoda terorui, nors už tai dar labiau kenčia. Studentai, darbininkai, tarnautojai... Aukštesne morale pagrįsta religija, tikėjimas jiems suteikia drąsos priešintis pavergėjui. Jie atvirai apeliuoja į žmogaus teises ir laisves deklaruojančią Sovietų konstituciją, kreipiasi į pasauliui žinomus rusų ir lietuvių laisvės kovotojus, kaip Kovaliovą, Sacharovą, Solženiciną, Simą Kudirką ...

Kai kurie išeiviai, lankęsi okup. Lietuvoje, grįžę kalba: "Reikia paveikt ‘Draugą’, kad nespausdintų Kronikų . . . Lietuvoj sako, kad išvardintieji nukentės..."

KAS TEN TAIP SAKO? — Čia išryškėja keliautojų naivumas, kai jiems "ir viskas ten gražu, ir viskas gerai, bažnyčios pilnos ..." O kas ten sako, kad nespausdinti? — 

Skaityti daugiau: KAD NENUTILTŲ NEVILTYJE

LIETUVA IR DETANTE

Nixono - Kissingerio nubrėžtas “iš konfrontacijos į kooperavimą” Amerikos užsienio politikos kelias savo tikslu pasirinko detantę. Tai tas pats “taikingas sambūvis”, kurį 1958 laisvajam pasauliui buvo pasiūlęs Nikita Chruščiovas. Tie du keliai, iš Washingtono ir Maskvos, 1975 susitiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje, kur visi “galutinio akto” signatarai įsipareigojo pripažinti dabartinį Europos politinį žemėlapį. Tuo būdu Baltijos valstybės buvo paliktos už laisvojo pasaulio ribų.

Didžiausių džiaugsmų Helsinkio aktu parodė Sovietų Sąjunga ir kitos komunistinės valstybės (išskyrus Kinijų ir Albaniją), o taip pat laisvojo pasaulio komunistai ir pro-komunistinės grupės.

Vakarų pasaulio viešoji opinija Amerikos ir kitų laisvųjų kraštų padėtiems parašams po Helsinkio dokumentu parodė aiškų nepritarimą. Net pats prez. Fordas, savo pareiškimais prieš konferencijų ir po jos, tautų labiau atsiprašinėjo, negu reiškė pasitenkinimą.

Skaityti daugiau: LIETUVA IR DETANTE