Veteranų veikla
KARIUOMENĖS ŠVENTĖS MINĖJIMŲ ATGARSIAI
OMAHOJE
Gruodžio 1 d. Ramovės skyriaus valdyba surengė kariuomenės šventės minėjimą. Iš ryto šv. Antano bažnyčioje buvo atlaikytos pamaldos už visus žuvusius dėl Lietuvos laisvės. Vietos klebonas kun. J. Jusevičius, primindamas tą dieną, prašė visų lietuvių pasimelsti už tuos, kurie yra žuvę ar mirę dėl Lietuvos. Pamaldose dalyvavo visi ramovėnai, skautės - skautai su savo vėliavomis ir skaitlinga Omahos visuomenė.
Po pietų parapijos mokyklos salėje įvyko minėjimas. Minėjimą pradėjo skyriaus valdybos pirmininkas p. Pranas Totilas. Trumpai paminėdamas šios dienos reikšmę, jis pakvietė visus atsistoti ir pagerbti žuvusius, sugiedant “Marija, Marija...”
Paskaitą skaitė jaunosios kartos akademinio jaunimo atstovas Viktoras Arlauskas, tema “Lapkričio 23-ji istorijos bėgyje”. Paskaitininkas apžvelgė Lietuvos karius nuo pat senovės iki šių dienų. Po paskaitos pertraukos metu buvo rinkliava Lietuvos karo invalidams šelpti. Surinkta $51.50.
Po pertraukos buvo meninė dalis. Buvo suvaidinta scenos vaizdelis “Kur aš nukeliausiu...” Specialiai tai dienai parašytas ramovėno Pr. Kovo. Režisavo ir svarbiausią vaidmenį atliko V. Sederavičius. Dekoracijos Pr. Totilo. Dekoracijose, puikiausiuose vaizduose buvo atkurtas Lietuvos miškas. Tokių dekoracijų gali pavydėti ir geriausi teatrai.
Kariuomenės šventės minėjimas sutraukė pilnutėlę salę žiūrovų. Salėje matėsi ir jaunųjų žiūrovų ir senosios kartos lietuvių.
S. Misiūnas
Niagaros pusiasalyje, ont.,
CANADA
Kariuomenės šventės minėjimą ramovėnai pravedė lapkr. 23 d. su profesoriaus Zubrio paskaita ir choro “Varpas” koncertu. Ši šventė minėjimo dalyviams davė daug stiprybės lietuviškai sielai, pasiklausius prof. Zubrio gyvo pasakojimo ir choro dainų. Tarytum Karo muzėjuje, Niagaros pusiasalio padangėje, laisvės varpas suskambėjo vaikams Lietuvos: tas nevertas laisvės, kas negina jos. Tai gražioji medalio pusė, atsukta mūsų raumeningiems broliams, gyvenantiems Amerikos žemyne, žiaurioji gi medalio pusė rodo visai ką kitą. Invalidai, nustoję 70% sveikatos, kad ir auksiniame Amerikos krašte nepajėgia sau duonos užsidirbti, o ką jau bekalbėti apie likusius Vokietijoj ir kitur. Bet štai, kad ir mažas krislelis: kariuomenės šventės minėjimo pelnas $103.51, pasiųstas karo invalidams Europoje sušelpti. Juk švenčių visi laukia; mažieji, ligoniai ir seneliai, ištikti žiauraus likimo; mes juos galime suprasti ir paremti, tik noro reikia.
Niagaros pusiasalio ramovėnų skyrius, gyvuojąs dar tik trečiuosius metus, jau suspėjo padaryti daug gerų darbelių, Karo Invalidų šelpime, mūsų jaunimo organizacijų rėmime, lietuviškos parapijos reikale ir paremdamos Kanados Lietuvių V-tosios Dienos rengimą, nupirkdami sidabrinę taurę, kuri buvo įteikta sportininkams, laimėjusiems krepšinio I vietą. Kažin kaip būtų praėjusi V-toji KLD, jeigu ne ramovėnas, dienos rengimo valdybos pirmininkas? Daug yra mokančių gražiai kalbėti, bet kas iš tų kalbų, jeigu nieko nepadaroma. Laikas atėjo spręsti apie organizacijas ir paskirus asmenis ne iš jų kalbų, bet iš jų darbų.
Paskutinis šių metų ramovėnų darbas, kuris reikalingas visų vietos tautiečių paramos, tai š. m. gruodžio 21 dieną įvykstąs prizinis šaudymas p. Beliūno ūkyje, R.R.l
Prof. Zubrys kalba Niagaros Ramovės sk. suruoštame Kariuomenės šventės minėjime. Deš. ramovėnų garbės sargyba, kair. — skautų.
Kariuomenės šventės minėjimo prezidiumas Toronte, Kanadoje.
Nuotr. ŠaulioJ. Zavistausko
Welland, Ont., Canada, nuo 12 vai. Ten bus galima laimėti šventėms už vieną dolerį: antį, žąsį arba kalakutą. šoviniai apmokami to vieno dol. mokesčio. Kas neturi šautuvo, galės gauti jį šaudymo vietoje. šaudoma bus iš 12 col. medžioklinių šautuvų ir 22 col. sportinių šautuvų.
J. Vyšniauskas PHILADELPHIA
Šiais metais Kariuomenės šventės minėjimas atšvęstas dviem tarpsniais.
Lapkričio 23 d. 9 vai. šv. Andriejaus parapijos bažnyčioje, kun. Jurgis Degutis atnašavo gedulingas Šv. Mišias už žuvusius savanorius, knygnešius, partizanus ir visus kovų didvyrius už Lietuvą.
Tą pačią dieną 12 val. A. Impulevičius, šeštadieninės mokyklos vaikams skaitė paskaitė apie Lietuvos kariuomenę, kokia buvo senovėje ir atsikuriant Lietuvai 1918 —1919 metais. Paskaita buvo pailiustruota nuotraukomis iš Lietuvos kariuomenės gyvenimo.
Po paskaitos A. Impulevičius apdovanojo vaikučius žurnalu “Karys”. Ramovėnai dėkingi ponams mokytojams: p. Gasparėnienei, Šileikai ir Muraškauskui, kad sudarė progą vaikučiams paklausyti apie Lietuvos kariuomenę.
Lapkričio 30 dieną šv. Andriejaus parapijos salėje įvyko kariuomenės šventės minėjimas. Įnešus vėliavas, kun. J. Degučiui sukalbėjus maldą ir sugiedojus Amerikos ir Lietuvos himnus, skyriaus pirmininkas p. J. Česonis tarė žodį apibūdindamas kariuomenės atsikūrimą ir pirmąsias kovas laisvinant kraštą nuo pavergėjų. Pirmininko kalbos metu buvo pagerbti savanoriai ir Vyčio kryžiaus kavalieriai, prisegant tautines juosteles savanoriams ir Vyčio kryžiaus kaspinus Vyčio kryžiaus kavalieriams.
Toliau, Dr. Vincas Trumpa iš Washington, D. C., skaitė paskaitą, kuri pasižymėjo savo kultūringumu ir minčių gilumu ir iškėlė gražių ir aktualių minčių, paliesdamas mūsų kariuomenės auklėjimą ir gyvenimą ir, palygindamas mūsų, čia gyvenančių, lietuvių negeroves, pabrėždamas, kad iš mūsų kariuomenės auklėjimo daug ko galėtume pasimokyti ir mes, čia begyveną Amerikoje.
Po paskaitos p. Vincė Jonuškaitė -Leskaitienė padainavo gražių lietuviškų dainų, o antroje savo koncerto dalyje puikių arijų iš operų.
Po koncerto sekė linksmoji dalis — šokiai ir alutis.
Visas minėjimas praėjo labai geroje nuotaikoje ir atsilankiusieji buvo patenkinti pasisekusia švente.
Ramovėnai labai dėkingi šv. Andriejaus parapijos klebonui kun. J. J. čepukaičiui ir kun. J. Degučiui, kad už duotą salę ir visa kita jokio atlyginimo nepaėmė. Garbė jiems.
Dabar ramovėnai ruošiasi metiniam susirinkimui, kad galėtų išrinkti naują skyriaus valdybą, kuri būtų veikli ir neduotų ramovėnams užmigti. A.
METINIS SUSIRINKIMAS
Gruodžio 14 d. Omahoje įvyko metinis L.V.S. “Ramovės” skyriaus narių susirinkimas. Susirinkimą atidarė skyriaus pirmininkas Pranas Totilas ir pakvietė susirinkimui pirmininkauti Jurgį Bukšnį ir sekretoriauti Stasį Misiūną.
Svarbiausias dienotvarkės punktas buvo naujos skyriaus valdybos rinkimai, nes ilgametis skyriaus pirmininkas Pr. Totilas dėl sveikatos negalavimų atsisakė toliau vadovauti skyriui. Su apgailestavimu skyriaus nariai turėjo sutikti su pirmininko atsistatydinimu. Į naują valdybą buvo išrinkti: Jurgis Bukšnys, Vytautas Sederavičius ir Stasys Misiūnas. Į kontrolės komisiją buvo išrinkti: Juozas Sakalas, Jonas Šermukšnis ir Juozas Agurkis.
Susirinkimas “Kariui” remti įgaliojo St. Misiūną rinkti aukas. Pirmas atsiliepė J. Agurkis ir paaukojo “Kariui” remti $5.00 ir $6.00 užprenumeruoti “Karį” vienam asmeniui, gyvenančiam kur nors už Amerikos ribų, Europoje ar kitame kuriame pasaulio krašte. St. Misiūnui pasiūlius, skyriaus valdyba nutarė už tuos pinigus užprenumeruoti “Karį” 1958 metams buvusiam Lietuvos kariuomenės auklėtiniui, dabar gyvenančiam Pietų Amerikoje, Kolumbijoje.
J. Sakalui pasiūlius, bus įvesta skyriaus mirusiųjų narių knyga. Naujai valdybai teks tą sumanymą įgyvendinti.
St. Misiūnas
NIAGAROS PUSIASALIS, ONTARIO CANADA
LVS “Ramovės” Niagaros Pusiasalio skyriaus 1957 m. gruodžio 21 d. įvykusio pirmo šaudymo (p. Be-liūno ūkyje R.R. 1., Welland, Ont.) iš 12 cal. medžioklinių ir 22 cal. sportinių šautuvų rezultatai:
Iš medžioklinių šautuvų daugiausia taškų surinko ir po žąsį gavo st. katariniečiai: A. Visockis, J. Skeivelas ir J. Vyšniauskas.
Iš sportinių 22 cal. šautuvų pirmą vietą laimėjo A .Visockis ir antrą V. Piragis iš Toronto .
Skyriaus Valdyba dėkoja už pasiryžimą visiems sporto šaudymo dalyviams, kurie šaltam orui ir dideliam vėjui esant, nepabūgo ir dalyvavo šaudyme.
Skyriaus Valdyba
A. BALSYS nuosavame dvivietyje lėktuve DART pasiruošęs kilti į Amerikos padanges.
PHILADELPHIA, PA.
Šių metų lapkričio mėn. 10 dieną L. V.S-gos Ramovės Philadel-phijos skyrius vykdė eilinį skyriaus susirinkimą. Prof. dr. Jonas Puzinas skaitė labai įdomią paskaitą, tema: “Lietuvos proistorė”. Po paskaitos skyriaus p-kas p. J. Česonis painformavo skyriaus narius apie valdybos pasirengimą švęsti Kariuomenės šventę ir kvietė visus narius prie bendro darbo, kad Kariuomenės šventės minėjimas būtų kuo iškilmingesnis. Po oficialios dalies vyko alutis — pobūvis. Skyriaus pirmininkas priminė, kad savo tarpe turime pulkininką Raimundą Liormaną šiais metais švenčiantį 65metus. Skyriaus pirmininkas sukaktuvininkui palinkėjo sveikatos ir ilgo amžiaus. Besišnekučiuojant prie alučio, gerbiamasis sukaktuvininkas papasakojo savo atsiminimus, kaip buvo kuriami pirmieji lietuviški daliniai Rusijoje ir kaip Lietuvos kariuomenė kūrėsi 1918—1919 metais.
Ir taip jaukioje nuotaikoje praleidus keletą valandėlių, buvo išsiskirstyta.
Gerbiamas KARIO Redaktoriau,
Netikėtai radęs senuose anglų žurnaluose mūsų Anbo IV nuotraukų, perfotografavęs siunčiu Jums, tikėdamas, kad gal tiks kartais KARIUI.
Viena iš jų yra mūsų Anbo IV virš Kauno, gi kitos dvi yra iš mūsų Anbo IV kelionės aplink Europą ir darytos Anglijoje. Ketvirta yra mano paties su mano nuosavu dviejų vietų akrobatiniu lėktuvu “Dart”, pasiruošusiu kilti į Amerikos padangę.
Aš gal esu pirmas dypukas lakūnas, skraidąs savo nuosavu lėktuvu čia Amerikoje daugiau dviejų metų ir padaręs virš 600 valandų. Kol kas dar nemanau sparnų suglaust, nors jau esu virš 40 metų amžiaus. Įdomu, ką kiti mūsų garsieji lakūnai daro, nes atrodo, kad miega?
Jūsų skaitytojas,
Antanas BalsysWaterbury, Conn.
Lietuvių Veteranų Sąjunga “RAMOVĖ”
Centro Valdyba
Chicago, 1958 m. sausio 30 d.
Bendraraštis Nr. 38 Liečia: Lietuvių Veteranų Sąjungos “RAMOVĖ” Centro organų rinkimus.
Visuotinio Skyrių Atstovų Suvažiavime 1956 metais kai kurie atstovai pareiškė pageidavimą, kad, dėl kelionių brangumo ir kitų nepatogumų, atstovų suvažiavimus daryti rečiau, Centro organus rinkti korespondenciniu būdu. Tačiau tas klausimas suvažiavime formaliai nebuvo iškeltas ir nutarimo tuo reikalu nėra.
Atsižvelgiant į tai Centro Valdyba posėdyje 1957. X. 26 dėl 1958 m. Centro organų rinkimų nutarė atsiklausti visus Skyrius. Skyrių Valdybos prašomos sukviesti narių susirinkimus, kuriuose pasisakyti šiais klausimais:
1. Kokiu būdu 1958 metais gegužės - birželio mėn. turėtų būti renkami Lietuvių Veteranų Sąjungos “RAMOVĖ” Centro organai:
a) šaukiant Skyrių Atstovų Suvažiavimą ar
b) korespondenciniu keliu.
Jeigu pageidaujama suvažiavimo, tai kur jis turėtų įvykti: Chicagoj, Clevelande, New Yorke, ar dar kur kitur?
2. Iš kurio Skyriaus Centro organai turėtų būti renkami: Centro Valdyba, Kontrolės Komisija ir Garbės Teismas.
Gyvenimo praktika rodo, kad darbui naudingiausia, kada visi Centro organai reziduoja vienoje vietovėje. Tačiau esant dideliam norui Garbės Teismas galėtų būti renkamas ir iš kito kurio skyriaus.
Skyrius, iš kurio bus pageidaujama išrinkti Centro organus, savo sudėtimi turi būti pajėgus pasiūlyti reikalingus kandidatus: į Centro Valdybą 12—15, į Kontrolės Komisiją ir Į Garbės Teismą po 6—8.
3. Duoti siūlymus, kokie organizacijos klausimai suvažiavime ar korespondencijos keliu norima svarstyti.
4. Centro organų rinkimo reikalu Skyrių Valdybos prašomos susirinkimų protokolus prisiųsti Centro Valdybai nevėliau š.m. balandžio 1 d.
P. Plechavičius M. Rėklaitis
Pirmininkas Sekretorius
Bendraraštis Nr. 39
Liečia: Amerikos Lietuvių Bendruomenės Tarybos ir atstovų į Lietuvių Pasaulinį Seimą rinkimus.
Lietuvių Veteranų Sąjungos “RAMOVĖ” Centro Valdyba randa reikalinga priminti Skyrių Valdyboms, kad eiliniuose susirinkimuose paragintų savo narius aktyviai dalyvauti Amerikos Lietuvių Bendruomenės organų rinkimuose.
Motyvai tokie: Lietuvių Bendruomenė yra vienintelė organizacija, kuri rūpinasi visuomeniniais, kultūriniais ir kitais svarbiais lietuvių išeivijos reikalais, čia įeina:
1. Priaugančio jaunimo švietimas, auklėjimas, gabesnių jaunuolių parama ir šelpimas.
2. Kultūros Fondo telkimas.
3. Propaganda ir spauda.
4. Lietuvybei plėsti ir palaikyti veiksniai: kalba, muzika, dainos, tautiniai šokiai, teatras, būtiniausi leidiniai bei spausdiniai.
Labiausiai koncentruojamas mūsų dėmesys į artėjančius Amerikos Lietuvių Bendruomenės Tarybos ir atstovų į Pasaulinį Lietuvių Seimą rinkimus, kurie numatomi š. m. balandžio 27 d.
Netrukus turės būti paskelbti kandidatų sąrašai. Jau tada svarbus mūsų aktyvus pasireiškimas. Nepraleiskime progos viešai — susirinkimuose ar per spaudą — pasisakyti dėl kandidatų tinkamumo. Sveikos, objektyvios mintys visada naudingos. Į Lietuvių Bendruomenės vadovybes turi patekti švarūs, lojalūs, darbingi, pasiaukoją žmones.
Nors šis bendraraštis daugiausia liečia Jungtinių Amerikos Valstybių Ramovėnus, ryšy su šiame krašte artėjančiais rinkimais, bet taip pat jis liečia ir kitų kraštų Ramovėnus, kur veikia Lietuvių Bendruomenė, kad ir kitą vardą teturinti, pav., Anglijoje — Lietuvių Sąjunga.
P. Plechavičius M. Rėklaitis
Pirmininkas Sekretorius
IŠ TORONTO SAVANORIU KŪRĖJŲ VEIKLOS
Negausus Toronto Savanorių -Kūrėjų S-gos skyrius. Kitaip, žinoma, ir negali būti, nes pasiekusių Vakarus savanorių skaičius ir nebuvo milžiniškas, o, be to, negailestingoji mirtis ir taip retina jų eiles. Toronto skyriuje šiuo metu, berods, yra 27 nariai. Šio meto skyriaus valdybą sudaro: Prof. Dr. A. Zubrys — pirmininkas, p. Banelis —- sekretorius ir p. Kazlauskas — iždininkas,
Torontiškis Savanorių - Kūrėjų skyrius yra labai veiklus, Jis, bene, veikliausias visam Vakarų pasaulyje, Yra surengęs gana daug kultūringų parengimų, organizuotai dalyvaująs įvairiuose minėjimuose ir sudaręs visą eilę rinkliavų, kurių metų sukėlęs gražias sumas pinigų ir sušelpęs i vargą patekusius savo kovų draugus, ypač tuos, kurie te-heleidžia vargo dienas Vokietijoj.
Vislią kultūrinį parengimą prisimenant
Vasario 8 d. 7:30 val. šv. Jono Krikštyjojo parapijos salėje toron-tiečiai lietuviai savanoriai-kūrėjai surengė pažymėtinai puikų ir kultūringą parengimą - balių su itin plačia ir turininga menine programa.
Programos išpildytojais buvo Jonės Kvietytės-Urbonienės šokio iš-rašikos studijos mokinės: Jūratė Dailydaitė, G. Karasėjūtė, D. Kviecinskaitė, Vida Tamulaitytė, Nijolė Ščepanavičiūtė ir L. Vasiliauskaitė.
Be to, scenoje pasirodė aštuonmetė Gražina Pacevičiūtė, padeklamuodama B. Brazdžionio eilėraštį “Ir maža kregždutė”, solistas Algis Simanavičius, akomponuojant muz. St. Gailevičiui, išpildė pora dalykų ir Vyt. Kastytis — padeklamavo savo kūrybos humoristinių eilėraščių “šiapus ir anapus” temomis.
Kaip matome, kultūrinės programos išpildytojų skaičius buvo nemažas ir įvairus, šitoks vaizdas atitiko vietos savanorių-kūrėjų baliaus rengimo intencijas, nes, kaip pirm. Dr. A. Zubrys pabrėžė, jis buvo ir rengtas, kad propaguoti ir puoselėti lietuviškąjį meną ir sukelti šalpai pinigų.
Ką parodė išraiškos šokėjos
Prie jų kiek ilgėliau norisi sustoti, nes šokėjos jau gražiai pažengusios į priekį ir padariusios pažangą šioje meno srityje.
Jos išpildė keturis šokius, nors šiuo kartu, kaip pati studijos vedėja pabrėžė, be didelių pretenzijų ir be ypatingų kostiumų.
1- mas šokis, pagal Bela Bartok muziką, susidėjo iš keturių dalių: įžangos, trumpų solo įvairiose nuotaikose ir bendros linksmos pabaigos.
2- ruoju išpildomu dalyku — parodytos “Spalvų impresijos”. Tai pačių šokėjų bandymas individualiai išreikšti įvairias spalvas, kitaip sakant, spalvų sudaromą nuotaiką.
3-čias “Valsas”, pagal Andre Kostalanez muziką ir 4-tas — Rimsky — Korsakov “Ryto saulei”.
Sophie Barčus ir Augustas Barčus, lietuviškos radio valandos vi-. -dėjai Čikagoje, švenčia 25 m. darbo sukaktį.
Išraiška — tai, anot mūsiškės Enciklopedijos, yra vidinės psichinės būsenos peidavimas kitiems daugiau ar mažiau suprantamais būdais, kaip žvilgsniu, mimika, balso tonu, raštu, eisena, kūno laikysena ir įvairiai, kartais lengvai pastebimais, o kartais labai subtiliais ges lais bei veiksmais. Pats išraiškos šokis — tai teatrinio šokio kryptis, atsiradusi XX a. pradžioje. Tai naujas šokio meno principas, skirtingas nuo klasikinio baleto principų. Torontiečiai lietuviai džiaugiamės savanorių -kūrėjų veikla, o ypač šiuo kultūringu parengimu. Pr. Alš-nas
