GYVYBĖS MANO JAUNĄ RYTĄ
IŠ VYNMEDŽIO ŠAKELĖS POEZIJOS
Gyvybės mano jauną rytą
Aš Vynmedin įskiepyta!
Radau gyvenimą čia kitą, -
Gyvybės Dievo atšvaitą.
Aš Vynmedy jauna šakelė, -
Jis Saulėn mane mažą kelia.
Tik Vynmedžio Krauju gaiviuoju, -
Gyvybe Jo aš Jam gyva!
Maža vešli aš Jam žaliuoju,
Aš Jam brangi, aš Jam sava!
Mane lyg motina maitina,
Gyvybe dieviška gaivina.
Ar dar ieškoti kam gyventi,
Ką džiuginti kvapais žiedų?
Sulauksiu greitai pjūties šventės:
Ir derliaus paieškosi Tu.
Tave aš džiuginti galėsiu
Maža didžių šakų pavėsy.
Ateisi Tu nuskint ne žiedo,
Bet kekių - vaisių Vynmedžio!
Te, Viešpatie, nebus Tau gėda, -
Duok vaisių Tu, Tavęs meldžiu.
Apkrauk mane, šakelę menką,
Lai Tavo kekėm svyra lenkias!
Nuskynęs Tu nešies į Puotą,
Į amžinąsias vestuves,
Kur sielos, laime vainikuotos,
Tau džiaugsmui laimės šventę švęs.
Tavu grožiu aš vėl spindesiu,
Tava Širdim Tave mylėsiu!
(1968 01 26)
