KREIPIMASIS Į TAUTĄ
Ne jūs mane išsirinkote,
bet aš jus išsirinkau ir paskyriau,
kad eitumėte, duotumėte vaisių
ir jūsų vaisiai išliktų, -
kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu,
Jis visa jums duotų(Jn 15, 16).
Jau 34-eri metai Tarybų Sąjungoje legalizuotas abortas. Šis lietuvių tautai primestas įstatymas - tai pasikėsinimas į šventą žmogaus teisę gyventi, įteisinimas smurto prieš pačią nekalčiausią, negalinčią apsiginti žmogišką būtybę. Nužudyta negimusi gyvybė nesugrąžinamai nusineša ir motinystės šventumą. Šimtai tūkstančių neišvydusiųjų šviesos Lietuvoje -tai aukos baisiausio genocido, vykdomo motinų rankomis. Motinų, kurioms prigimties skirta mylėti, saugoti ir ginti visa, kas gyva. Tėvai, pasmerkdami mirčiai tą, kuris tūkstantmečiais būdavo priimamas kaip Dievo dovana, sulaužo pagrindinius prigimties ir gamtos dėsnius.
Nebus nei tikrojo Atgimimo, nei tikrosios kultūros, jeigu nebus apsaugota žmogaus gyvybė. Teisingumas reikalauja, kad ją gintų įstatymai. Įstatymas šiandien baudžia už žmogžudystę, o leidžia abortą, kuris yra ne kas kita, kaip tokia pat žmogžudystė, tik dar žiauresnė, nes sunaikinama bejėgė, tik pradėjusi gyventi būtybė. Moderni medicina ir biologija nedaro jokio skirtumo tarp negimusio ir gimusio žmogaus, tą patį liudija ir žmogaus sąžinė.
Paradoksalu, bet negimusi gyvybė žudoma gydymo įstaigose, kur turėtų būti kovojama dėl kiekvieno gyvybės akimirksnio. Paminta Hipokrato priesaika ir Dievo įsakymas: Nežudyk!
Vadinamoji „moters apsisprendimo teisė“, šeimos planavimas, remiantis ekonomine ir socialine padėtimi, yra ne kas kita, kaip egoizmas, meilės šventumo paniekinimas. Taip kūdikio gyvybe mokama už „gerovę“, tariamą laisvę. Iš tikrųjų abortą lydi dvasinė degradacija, šeimos išsigimimas. Tokia šeima - tautos pagrindų griovėja, išsigimusi visuomenės ląstelė. Negimusieji šaukiasi mūsų pagalbos, nes tėvų nuosprendis atima jiems teisę gyventi.
Žmogaus gyvybę turi ginti įstatymas. Konstitucijoje turi būti aiškiai pasakyta: Leiskite Lietuvai gimti! Nieko nepadės nei pilietybės, nei kalbos, nei kiti įstatymai, jeigu nebus ginama pagrindinė žmogaus teisė - teisė gyventi. Išnyksime ir fiziškai, ir dvasiškai, jeigu atmesime Dievo duodamą dovaną - gyvybę. Šiandien mes reikalaujame, kad negimusią gyvybę gintų įstatymas. Suprantama, įstatymas, pasmerkiantis abortą, nekeičia padėties iš esmės. Tai tik prievartinis stabdys slidžiame nuopuolio kelyje. Tik pagalvokime - negimusiojo gyvybę įstatymas turi saugoti nuo motinos ir gydytojo, t. y. tų, kurie prigimties ir profesijos yra pašaukti tą gyvybę auginti ir saugoti.
Švenčiausias dalykas žemėje - gyvybė neteko vertės ir pagarbos. Įstatymas tik įvardytų daiktus tikraisiais vardais, tačiau pakilti iš to pragaištingo liūno turėsime tik mes patys. Nors Bažnyčia visą laiką stovėjo negimusios gyvybės sargyboje, tačiau daugelis buvo suklaidinti materialistinės pasaulėžiūros ir jai atsidavusio medicinos mokslo, teigusio, jog pradėta gyvybė -tik gemalas, praeinantis visas evoliucinio vystymosi stadijas.
Naujausi technikos laimėjimai, įgalinantys filmuoti kūdikio gyvenimą intrauteriniame laikotarpyje, patvirtino Bažnyčios poziciją. Įsitikinta, kad nuo pat pradėjimo vaisius - kūdikis turi ne tik žmogiškus organus, atliekančius funkcijas, kurios jau nesikeičia, bet jis - jau žmogus, tik kad mažas. Net jo juslės susiformuoja nėštume. Penkių savaičių kūdikis jau turi lytėjimo juslę. Vėliau atsiranda klausa ir kitos juslės. Šiuolaikinė medicina jau kalba apie tai, kad su negimusiu kūdikiu visa šeima turi bendrauti kaip su savo nauju nariu.
Bręsta nauja pasaulėvoka. Atsiveria nepatirtos tikrovės bei gyvybės slėpiniai. Tačiau mokslo ir medicinos darbuotojai neskuba informuoti visuomenės. Atrodo, kad mokslui dar nerūpi nei tiesa, nei dora, nei negimusios gyvybės žudymo sužaloti žmonių likimai. Visai pasikliauti galime tik Bažnyčia, todėl ir laukiame iš jos dažnesnių bei ryškesnių pasisakymų šia ypač skaudžia mūsų tautai tema. Formuokime naują požiūrį į žmogų kaip dvasinę būtybę nuo pat pradžių pradžios. Ši aukštesnė mūsų sąmonės pakopa įgalins mus pakilti iš to žiaurumo ir prievartos, kur skendi šiandieninis žmogus.
Kviečiame visus tautiečius, visas atsikūrusias organizacijas į šventą kovą - kovą už gyvenimą, už tikrąją motinystę. Tevyksta ši kova moralinėje, visuomeninėje, politinėje plotmėje. Ugdykime dorą ir tikrąją meilę šeimose. Žadinkime atsakomybę ir sąžinę medikų, kurių svarbiausia pareiga - gelbėti kiekvieną žmogišką būtybę. Įtvirtinkime visuomenėje nepalaužiamą nuostatą: pagarbą negimusiajam ir motinystės šventumui; pasmerkimą visiems, kas tą nuostatą drįstų pažeisti. Pradėta gyvybė ir motinos gyvybė yra lygiavertės, tik motinos meilė ją pakylėja aukščiau savęs.
Reikalaukime ir siekime, kad Įstatymas nedviprasmiškai pasmerktų abortą kaip nusikaltimą žmogui.
Kreipimąsi pasirašę
1) Arkivysk. kard. Vincentas Sladkevičius;
2) arkivysk. Julijonas Steponavičius;
3) vysk. Antanas Vaičius;
4) vysk. Juozas Preikšas;
5) vysk. Juozas Žemaitis;
6) vysk. Juozas Matulaitis;
7) vysk. Vladas Michelevičius;
8) Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų eksministras Juozas Urbšys;
9) kun. Sigitas Tamkevičius;
10) kun. Jonas Kastytis Matulionis;
11) kun. Kazimieras Ambrasas;
12) mons.Kazimieras Vasiliauskas;
13) kun. Jonas Boruta;
14) kun. Donatas Valiukonis;
15) kun. Vincas Jalinskas;
16) kun. Eugenijus Bartulis;
17) kun. Vaclovas Aliulis;
18) prof. Algimantas Marcinkevičius;
19) prof. Giedrius Uždavinys;
20) prof. Vytautas Sirvydis;
21) prof. Julius Juzeliūnas;
22) Jadvyga Bieliauskienė;
23) Antanė Kučinskaitė;
24) Aldona Puišytė-Grigaliūnienė;
25) Modestas Juozaitis;
26) kun. Jonas Lauriūnas;
27) Vidmantė Jasukaitytė;
28) Aleksandras Žarskus;
29) prof. Česlovas Kudaba;
30) prof. Aldona Paulauskienė;
31) prof. Gintautas Česnys;
32) sveikatos apsaugos ministras Antanas Vinkus;
33) teisingumo ministras prof. dr. Pranas Kūris;
34) Krescencijus Stoškus;
35) Albina Pajarskaitė;
36) D. Raškinienė;
37) Irena Simutienė;
38) Auksė Narvilienė;
39) Rimutė Rimantienė;
40) E. Kubilienė;
41) Vacys Bagdonavičius;
42) Donata Stukaitė;
43) Janina Tulevičienė;
44) Arvydas Žygas;
45) L. Kondrotas;
46) Egidijus Klumbys;
47) Alė Počiulpaitė;
48) J. Gruodis;
49) B. Jonuškaitė-Augustinienė;
50) Domė Petrutytė;
51) Romualdas Preikša;
52) Donatas Stakišaitis;
53) Gintaras Vitkus.
