MOTINOMS

Meilė yra stipri kaip mirtis(Gg 8, 6)

Vysk. Paulius Baltakis, OFM

MOTINOMS

(Iš pamokslo)

     Norėčiau šią pamokslo valandėlę skirti mūsų visų motinų pagerbimui.

     Kartą viena motina savo ketverių metų dukrelei pasakoja apie Dievą. Staiga mažytė apkabina abiem rankutėm motiną ir sako: Mama, tu esi lyg tas gerasis Dievulis.

     Garsus mąstytojas, ilgus metus stebėjęs gyvenimą, apie motiną rašo: Kadangi Dievas yra nematomas, Jis davė mums motinas, kurios atspindi Jo meilę mums.

     Tiek tos mažos mergaitės motinos palyginimas su geruoju Dievu, tiek to gyvenimo stebėtojo santūrūs žodžiai skelbia tą pačią tiesą, kad tarp Dievo ir mūsų motinų yra kažkoks paslaptingas ryšys. Dievą ir Motiną geriausiai galima apibūdinti žodžiais: tai veikli, kūrybinga meilė. Šventajame Rašte Dievas yra nusakomas kaip amžina, tobula, savo laime besidalijanti Meilė. Iš meilės Dievas sukuria žmogų su nemirtinga siela, kūrybinga galia ir laisva valia.

     Nusikaltusio žmogaus Dievas neatstumia, o siunčia savo vienatinį Sūnų, kad šis, priėmęs žmogišką prigimtį, savo kančia ir mirtimi sutaikintų mus su Dievu, o garbingu prisikėlimu užtikrintų mums amžiną laimės gyvenimą. Šia kuriamąja meile Dievas ypač dalijasi su moterimi - motina, įdiegdamas jai širdyje nenumalšinamą troškimą tą meilę įkūnyti naujoje gyvybėje, ir todėl normali, nesugadinta moteris, negalinti šios meilės troškimo realizuoti nauja gyvybe, yra nelaimingiausias žmogus. Iš esmės tik kūdikis padaro moterį tikrai laimingą, tik kūdikis ją pririša prie vyro ir vyrą prie jos. Ir gyvenimas moko, kad tik tos šeimos yra laimingos, kurių meilė tapo įkūnyta, kurios nenutraukė gyvybinių ryšių su kuriamąja Dievo meile.

Skaityti daugiau: MOTINOMS

TURINYS NR. 25

Skiriamas Motinystei

Vysk. Paulius Baltakis, OFM. Motinoms ............................ 1133

Gert. Vincas Žilius. Laiškai žmonai .............................. 1135

EUCHARISTINIAI METAI

Lietuvos Ganytojų žodis 1989 m. Velykoms ......................... 1138

Kun. Romualdas Dulskis. Komunijos dovana ......................... 1139

ADORACIJOS VALANDAI

Gertrūda Šinlė (trapistė). Eucharistinis Kristus ................. 1141

Vynmedžio Šakelė. Tu vienas čia .................................. 1143

Sveika, Marija ................................................... 1143

Švenčiausiajai Motinai (Kalinių gegužinė giesmė) ................. 1144

Mariją mylėti .................................................... 1144

Marija, štai kūdikiai bėgam ...................................... 1145

Tu ateini pavasariu .............................................. 1145

Kelk, Marija ..................................................... 1145

STEBUKLINGOS MARIJOS ŠVENTOVĖS

[Ada Urbonaitė]. Šimonys ......................................... 1146

JOS MISIJA BAŽNYČIAI

Dr. Barbara Albrecht. Palaimintoji Edita Štein (Tęsinys) ......... 1150

KRIKŠČIONYBĖS IŠUGDYTOS MOTERYS

Ona Matulaitytė-Keturkienė. Marija Kuraitytė-Varnienė ............ 1153

Domė Petrutytė. Marija Montesori ir jos idėjos ................... 1159

TIKĖJIMO ŠVIESOJE

Antanas Maceina. Moters išgyvenimas .............................. 1161

LIETUVIŲ DORINĖ KULTŪRA

A. Kazimieraitis [Aleksandras Žarskus] Po baltu nuometu ......... 1168

KATALIKIŠKASIS MOTERŲ SĄJŪDIS LIETUVOJE ......................... 1175

MARIJA GLOBĖJA. XIX a. I p. Šačių kapinių koplyčia. Skuodo raj. (Kn. Lietuvių liaudies menas. Vilnius, 1963. T.l)

PRADĖKIME NUO MAŽO - PAŽINKIME VAIKĄ

KĄ MES GALIME DUOTI LIETUVAI

Domė Petrutytė

     Žmogaus asmenybės didybė prasideda jo gimimu (Marija Montesori).

     Nepaisant didelių kultūros laimėjimų, ypač civilizacinės bei techninės pažangos, šiandien visame pasaulyje nepaprastai sparčiai plinta ne tik materialinis skurdas, bet dar labiau dvasinis ir moralinis nuosmukis -lytinis palaidumas, nežmoniškai žiaurūs, siaubingi nusikaltimai. Šiandien žudoma ne tik iš pykčio ar pavydo, ne tik dėl noro pralobti arba kopiant aukštyn karjeros laiptais besistengiant pašalinti nuo kelio bendradarbį, kuris atrodo esąs kliuvinys. Ne tai šiandieną kelia pasibaisėjimą ir siaubą, bet tai, kad žudoma dėl pasismaginimo, dėl malonumo.

     Kas gi tie nežmoniški „herojai“? Ogi daugiausia jaunimas - vaikinai ir merginos; ir ne tik jaunimas, bet ir paaugliai, ir 5-12 metų vaikai. Visa tai kelia ne tik siaubą ir pasibaisėjimą, bet ir didelį susirūpinimą, kad pamažu einama į nužmogėjimą ir išsigimimą.

     Yra siūlomi įvairūs būdai, kaip žmonija turėtų gelbėtis iš to baisaus moralinio nuosmukio. Vieni mąstytojai žmonijos atgimimą sieja su socialinės santvarkos tobulinimu, kiti - su medžiaginės gerovės kėlimu, su civilizacijos bei technologijos pažanga, dar kiti žmonijos atgimimą sieja tik su religija -bet kuria religija, pripažįstančia antgamtinį gyvenimą ir tikinčia Jėzų Kristų.

     Marija Montesori - viena iškiliųjų mąstytojų, susirūpinusių žmonijos ateitimi, atgimimą įžvelgė tiktai kaip paties žmogaus persiauklejimo pastangas, jo dvasinio gyvenimo nuskaidrinimą bei perkeitimą.

Skaityti daugiau: PRADĖKIME NUO MAŽO - PAŽINKIME VAIKĄ

DVIDEŠIMT PENKI VAIKO PAGEIDAVIMAI

Dr. Jonas Adomavičius

     Klausimas. Mūsų spaudoje dabar pradėta rašyti apie vaiko auklėjimą pagal Montesori metodą. Koks yra medicinos požiūris į tą reikalą?

     Atsakymas. Labai teigiamas - toks, koks jis yra į kiekvieną žmogaus natūralų, jo prigimčiai tinkantį reikalą. Kiekvienas gyvis turi prigimtų jėgų pats išaugti jo rūšiai tinkamu kūriniu. Netrikdykime tų prigimties duotų jėgų - ir turėsime atitinkamą giminės palikuonį. Taip netrikdant prigimtų jėgų erelis išauga tikru ereliu, uodas uodu, o žmogus - kaip pridera - žmogumi. Montesori metodas kaip tik ir priimtinas, kad skatina auklėtojus netrukdyti reikštis kūdikio prigimtoms jėgoms nuo pirmo atodūsio, siekti tas jėgas pažinti ir parengti aplinką tinkamam vaiko vystymuisi.

     Seniau mūsų tėvai, kitas net beraštis, turėjo paveldėtą lietuviams ir daugeliui tautų būdingą žmonišką vaikų auklėjimo sistemą. Visai negirdėję apie Montesori, jie duodavo vaikams pagal jų amžių ir polinkį naudingus užsiėmimus: motina raugia agurkus, duoda ir dukrai indą agurkiukams raugti. Tėvas skaldo malkas, sūnus skiedras renka. Tinkamas tėvų pavyzdys, ne žodis, auklėjo lietuvius tikrais žmonėmis.

     O vaikas šaukte šaukia, kad tėvai išgirstų jo 25 prašymus, idant jis galėtų išaugti tinkamas žmogus. Veltui bus jo šauksmas, jei tėvai patys netaps visiškai sveiki: ne tiek kūnu, protu, bet labiausiai vidiniu nusiteikimu, jausmais, asmenybe.

     Štai tie 25 prašymai, kuriuos tik normalūs tėvai gali išpildyti:

     1)    Nesugadinkite manęs, tėveliai! Aš gerai žinau, kad man nereikia viso to, ko prašau: aš tik jus bandau.

     2)    Nebijokite būti griežti man. Aš vertinu tai. Tokie tėvai suteikia man didesnį saugumą.

Skaityti daugiau: DVIDEŠIMT PENKI VAIKO PAGEIDAVIMAI

PALAIMINTOJI EDITA ŠTEIN

JOS MISIJA BAŽNYČIAI

Dr. Barbara Albrecht

 (Pabaiga. Pradžia Nr. 24)

     Karmelitės misija. Vertėjas turi būti kaip lango stiklas, kuris praleidžia šviesą, o pats yra nematomas, - šie stebinantys 15-metės gimnazistės žodžiai, man atrodo, tarsi Editos Štein gyvenimo kelio ir gyvenimo būdo šifro raktas. Ji ne tik apie save sukosi, ji buvo įrankis aukštesniam tikslui:

     Aš esu tiktai Viešpaties įrankis. Kas pas mane ateina, tą norėčiau pas Jį nuvesti. O kai pastebiu, kad reikalas ne apie tai, o tėra tik domėjimasis mano asmeniu, negaliu kaip įrankis tarnauti, turiu prašyti Viešpatį, kad padėtų kitu būdu, nes būdas niekada nėra skirtas vienas.

     Edita Štein, dar būdama studentė, jau per Pirmąjį pasaulinį karą buvo pasiryžusi viskam - dėl savo tautos (o tai buvo vokiečių tauta!) ji nutraukė studijas ir savanoriškai pasirengė tarnauti Raudonojo Kryžiaus ligoninėje pagalbine sesele.

     Aš dabar nebeturiu nuosavo gyvenimo,- pasakiau sau. - Mano visos jėgos skirtos dideliems įvykiams. Kai baigsis karas, jei dar būsiu gyva, tada galėsiu vėl apie savo privačius reikalus galvoti.

     Daugelį mėnesių infekcinėje ligoninėje slaugant sergančius šiltine ir sunkiai sužeistus Rytų fronte kareivius, iš tikrųjų dieną naktį reikėjo skirti visas savo jėgas. Ir ji jas atidavė. Edita Štein tikrai buvo paženklinta tokiam pasiaukojančiam atsidavimui. Tai jau tada išryškėjo. Doroviškai sugedusi ligoninė, gydytojai, seserys, pacientai atsidavusios, darbščios, meilės kupinos, pareigingos studentės Editos Štein akivaizdoje bemat pasikeitė. Likvidavus ligoninę, ji vėl naujai pasirengė tarnauti ir ne kartą buvo kviečiama.

Skaityti daugiau: PALAIMINTOJI EDITA ŠTEIN

Daugiau įrašų...

  1. ARTĖJANT GYVYBĖS AUKOS VALANDAI
  2. O VIEŠPATIE, ATLEISK
  3. O MOTINA...
  4. NEVYSKI, JAUNYSTE

Subkategorijos

  • Įvadas, epilogas

    Pratarmė, metrika. „RŪPINTOJĖLIO" LEIDĖJAI. PRO MEMORIA. ŽODIS DABARTIES SKAITYTOJUI. EPILOGAS. „RŪPINTOJĖLIO" AUTORIŲ, BENDRADARBIŲ IR RĖMĖJŲ VARDYNAS. ŠIOS KNYGOS RĖMĖJAI. TURINYS

  • Nr.1
    Į skaitytojus. Rūpintojėlis.Gairės klystkeliuose. Marijos Pečkauskaitės kelias. Atsigręžkime į šventąjį Kazimierą. Prasmės ir beprasmybės aspektai.Ar mokslas paneigia religinės pasaulėžiūros pagrindus. Kaip iš tiesų buvo. Viešpatie, kodėl liepei man mylėti. Akademikas Vladimiras Fokas. Knyga apie Lurdo stebuklus. „Jokiam dalykui nesu pritaręs prieš savo sąžinę". Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija. Religijos kilmė ir kitimas. 
     
  • Nr.2
    Himnas Bažnyčiai. Ko iš mūsų reikalauja šių dienų gyvenimas. Gražus Tavo pasaulis.  Būk pagarbintas. Oskaras Milašius ir Lietuva. Ar Bažnyčia lenkino Lietuvą. Pakilimas virš kasdienybės. Rudeniški apmąstymai. Gyd. Viksva. XX amžius ir psichinės ligos. Vienuolių įnašas į atominę fiziką ir atominę spektroskopiją.Jonas Nepomucenas Noimanas.
    Mašinos tiria Šventąjį Raštą. Pskovo įspūdžiai. Kodėl tapau tikinčiu. Religijos filosofija.
  • Nr.3

    Didžiąją dabarties problemą apmąstant.Mintys iš pamokslo.Rožančiaus Karalienei.Sibiro triptikas.Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mirties 15 metų sukaktis.Oskaro Milašiaus kelias į metafiziką.Kančia, kuri yra meilės įrodymas.Himnas meilei.Jaunuolio malda.Tu ne viena, Danute!.Juo giliau, juo prie tiesos arčiau.Kosmosas ir antgamtis.Ar religija daro žmogų pasyvų? Jono Biliūno testamentas.Atkarpa iš mano lagerinio gyvenimo.Kristaus drobulė.Jaunimo ryžtas.Milžinas, didvyris, šventasis.Dievas šiandien.

  • Nr.4

    Duonos ir sotumo dialektika.Restauratoriaus monologas. Religinis atgimimas mūsų laikais.Oskaro Milašiaus mistika.Meilė nepavydi.Irzlumas ir depresija.600 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties. Iš kalinio laiškų.Inteligentiškos vizijos.Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimas ir darbai.„Tiesos kelias". Nr. 4 ir 5.Mirė kun. Jonas Aleksa MIC.

  • Nr.5
    Vasario 16-osios aktas.Didžiojo Ganytojo metai.Kun. Antano Mackevičiaus 150-ąsias gimimo metines minint.Rauda.Mokslo ir valstybės vyras [Tomas Moras].Moters paskirtis.Jie laikosi už rankų.Palaiminti skaisčios širdies.Kur blogybių šaknys.Ar galima tiesą pirkti melu.Filosofinis mąstymas veda prie Dievo.Vincas Čepinskis apie mokslo krizę ir religiją.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.
     
  • Nr.6

    Popiežių Paulių VI palydint.263-iasis Kristaus Vietininkas popiežius Jonas Paulius I.Katalikybės vaidmuo Lietuvoje.Knygų naikinimas Lietuvoje 1940-1950 m.Meilė neieško sau naudos.Malda.Asmenybės ugdymo problema.Vaikus auklėti krikščioniškai - šventa tėvų pareiga.Ką sako Lomonosovo eilėraštis.Iš dienoraščio.Atleisk.Palangos Lurdo grotos Marijos statulos atnaujinimo istorija.Aušros Vartų koplyčia Romoje.

  • Nr.7

    Kalėdų tikrovė ir paslaptis.Išminčių žvaigždė.Kalėdų dovanos.Tyli naktis.Žakas Maritenas.Viešpatie, aš turiu laiko.Jaunimo sąjūdis, pastojęs kelią ateizmui Lietuvoje.Asmenybės ugdymo problema.Naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.Oskaras Milašius ir Lietuva.Vinco Kudirkos gimimo 120 metų sukaktis.

  • Nr.8

    Lietuvių tauta pašaukimo keliu.Karo sunaikinimų prasmės beieškant. Eucharistijos bičiuliai.Gėris plinta skleidžiamas. Jaunoji katalikų inteligentija kuria nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ateina laikas. Tikėjimas ir asmenybė. Kalbos reikšmė.Lietuvos švietėjas kan. Feliksas Martišius.Ar darvinistinė evoliucijos teorija - paskutinis mokslo žodis.Gyvenimas po gyvenimo.

  • Nr.9

    Aušo pirmosios dienos rytas. Bebaimis kovotojas (Kunigas Karolis Garuckas SJ). Meilė neįtari ir amžina. Kasdienė duona.Magdalenos Velykos.Džiaugsmo apraiškos. Siela, kuri kyla, kelia pasaulį (Elizabetė Leser).Mąstyti - mylėti - apaštalauti.Žodžio ir veiklos infliacija kaip nūdienė problema.Lenktis Dievui, kad nevergautum velniui.Ties gyvybės paslaptimi.Šventasis ketvirtadienis ir Didysis penktadienis.

  • Nr.10
    Jaunimas.Skambės kaip aukso varpas.Krikščionis kolektyvizme.Dvasinės stiprybės požymiai.Jūs esate pašaukti laisvei.Vladimiro Solovjovo filosofija.Vieno dokumento sukaktis.Atėjo laikas.Būties analogija.Mano siela.Labiau kaip saulę šaukdama.Pasirinkimo situacija.Neišgirstas žydrynių šauksmas.Susimąstymas apie Tėvynę.75-metį nuo lietuviškos spaudos
    draudimo panaikinimo minint.Spontaniškos atgimimo formos krikščionybėje.
  • Nr.11

    Iš enciklikos „Redemptor hominis". Kas mums yra Kristus.Rūpintojėli! Pažanga dviem priešingomis kryptimis.Žmogaus didybės aspektai. De mysterio Mariae. Ateitininkų sąjūdis nepriklausomoje Lietuvoje. Religinė atributika Justino Marcinkevičiaus knygoje „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas”. Išeinu. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Bažnyčios padėtis socialistinėse šalyse. GARBINGOS SUKAKTUVĖS.

  • Nr.12

    Kristus - ne mitas. Tiems, kurie laukia savo Viešpaties. Vaikas tarp mūsų.Žmoniškumo aspektai.Kūdikėlio Jėzaus Teresė.Prisimenant juodąją gadynę.Knygnešių Lietuva.Vydūnas.O Dieve mano.Mano šventoji Tauta.Švenčių esmė ir papročiai.Bernardo Brazdžionio lyrika.Nobelio premija - Motinai Teresei.Ateistinės propagandos vingiai.Ar išsimiklinot būti prispausti?

  • Nr.13

    Prisikėlimo varpai. Prisikėlimas.Kentėjimų dimensijos ir prasmė.Jurgio Matulaičio asmenybė. „Kasdinti šulinį vandenio tyrojo".Kunigą Virgilijų Jaugelį palydint.Lietuva.Rūpintojėlis ir Vytis - du lietuvio dvasios simboliai.Moksleivių ateitininkų organizaciją uždarius.Katalikų akcijos komitetas.Žmogus ir nemirtingumas.Katalikų veikimas pasaulyje.Aš iš savo dangaus.Virš ašarom pasruvusių smūtkelių.

  • Nr.14

    Lietuvių tauta.Steigiamojo Seimo 60-metis.Tave aš tokią susikūriau.Ateitininkų sąjūdžio poveikis moksleivijai ir inteligentijai.Nelaisvės psalmai.Mykolas Krupavičius.Kunigas Karolis Garuckas.Iš kunigo Karolio Garucko minčių.Marijos garbinimas Lietuvoje.Sopulingajai Motinai.Juk Ir tasai buvo su Juo.Kalkutos angelas.Iš Motinos Teresės minčių.Iš dienoraščio.Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės.Keleivis.

  • Nr.15

    Jaunimas ir mokytojas. Jaunuomenė ir gyvoji dvasia.Kai kurie asmenybės komponentai.Vyskupo Julijono Steponavičiaus kunigystės pilnybės sidabrinis jubiliejus.Vincas Mykolaitis-Putinas.Kunigas Jonas Bosko.Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.Dar kelios mintys.

  • Nr.16
    Pasauliui reikia krikščioniškosios vilties. Ir Žodis tapo Kūnu.Naujas gyvenimas.Ką aš tikiu.Mums gimė Kūdikis.Psalmė.Petras Kriaučiūnas -
    lietuvių tautinio atgimimo pradininkas Sūduvoje.Raktai į šviesesnę ateitį.Dar vienas pavojus.Pasaulio Vyskupų Sinodas.
  • Nr.17
    Kreipimasis į Šventąjį Tėvą.Mintys Eucharistinių metų saulėje ir rūkuose.Gyvenimo Duona.Kristaus ir mano programa
    Eucharistijoje.Adoracijos valandai.Dėkojimas.Mintys dvasiniam atsinaujinimui.Palaimintasis Mykolas Giedraitis.Reikia būti skaisčiam. Apšlakstyk mane.Atleisk mums, Viešpatie.Iš Gemos laiškų.Birštono-Olšausko byla faktų ir teisės šviesoje.Apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą.
  • Nr.18
    Žmogus negali gyventi be meilės. Saulės giesmė.Šventasis Pranciškus Asyžietis.Malda į šv. Pranciškų Asyžietį, Katalikų akcijos Globėją.Tu praėjai su Saulės giesme.Giesmė šventam Pranciškui.Šventasis, apie kurį verta mąstyti ir šiandien.Iš knygos „Saulės giesmė".Pranciškaus Asyžiečio 800 metų jubiliejui.Motina Teresė iš Kalkutos.Motinos Teresės dvasiniai tekstai.Iš meilės yra taika.Kas iš tikrųjų lemia žmoniškumą.
    Kaip mes meldžiamės.KAS MAN YRA KRISTUS.
  • Nr.19

    Atpirkimas - naujas sukūrimas.Atpirkėjui.Gerumo metai.Krikščionybės kelias Lietuvon.Krikščioniškasis turinys ir lietuviškoji forma.Didžiai krikščioniškos asmenybės bruožai(Arkivyskupas Jurgis Matulaitis).Žemaičių meilė savo bažnyčiai.Šiluvos akmuo Lietuvos pamatuose.Eucharistijos bičiuliai.Iš pamokslo.Keliai.

  • Nr.20

    Lietuvos Ganytojų laiškas švenčiant Lietuvos bažnytinės provincijos 60-metį.Šio meto Lietuvos vyskupai ir ganytojai.Kunigas Dievo ir žmonių tarnyboje (Mykolas Krupavičius).Gyvosios dvasios reiškėjas (Stasys Šalkauskis).Kražių skerdynės.Rožančius. Meditacijos.Marijos kelias ir skaista.Marijos žemė.J.E. Vyskupui Julijonui.Testamentas (Prel. Mykolui Krupavičiui). Kunigo Ambraziejaus Jakavonio atminimui.Tu dar sugrįši (Kun. Juozo Zdebskio atminimui). Subrandink mus aukai.

  • Nr.21

    Lietuvos vyskupų žodis tikintiesiems minint Krikšto jubiliejų.Krikšto jubiliejaus malda.Vysk. Antanas Vaičius -Kalėdinis laiškas.Kražių skerdynės.Pranas Dovydaitis.Ateitininkų himnas.Kryžiaus kelias.Meilė - ne tik žodis.

  • Nr.22

    Dėl Bažnyčios padėties ir uždavinių šiandieninių permainų akivaizdoje.Žvelgiant į ateitį.Trakų Dievo Motinos šventovė.Meditacijos Marijos skausmų tema.Švč. Motina prie Sūnaus kryžiaus.Gyvenimiškas Švč. Mergelės Marijos garbinimas.Vyskupų Sinodo pranešimas Dievo tautai.Apie dieviškąją meilės dorybę.Žiupsnis prisiminimų iš kunigo Stanislovo Pupaleigio gyvenimo.Rūta.

  • Nr.23

    Žodis prie Vilniaus Katedros durų.Neišduokime.Lietuva - tai ir negimusiųjų žemė.Kunigas Juozas Šalčius.Kun. Juozo Šalčiaus darbų bibliografinė apžvalga.Amžinoji laimė - regėti Dievą veidas į veidą.Kūčių prasmė.

  • Nr.24

    Visa atnaujinti Kristuje.Ateitininkų federacijos atkūrimo Lietuvoje aktas.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.Palaimintoji Edita Štein.Lietuvis ir vidinė šviesa.Lietuvių tautos religinio jausmo stacijos.Šv. Teresė Avilietė.Palaimintasis Jurgis Matulaitis.Laiškas iš lagerio.Užpoliarės kalinio svajonė.„Pasakykite tėvams - aš noriu gyventi".

  • Nr.25

    Motinoms.Laiškai žmonai.Lietuvos Ganytojų žodis 1989 m. Velykoms. Komunijos dovana.Eucharistinis Kristus.Šimonys.Palaimintoji Edita Štein.Marija Kuraitytė-Varnienė.Marija Montesori ir jos idėjos.Moters išgyvenimas.Po baltu nuometu.

  • Nr.26

    Kreipimasis į tautą.Meilė akivaizdi.Pagrindas, ant kurio stovime. Močiutė. Žodis savo primicijoms.„Leisk man, Viešpatie, sudegti kaip žvakei" Kazimierui Šapalui į Amžinybę iškeliavus.Pluoštelis atsiminimų apie mokytoją Kazimierą Šapalą.Tiesiai į tikslą.Iš Vynmedžio Šakelės poezijos.Palaimintoji Edita Štein.Pradėkime nuo mažo - pažinkime vaiką.Dvidešimt penki vaiko pageidavimai.