PASKUTINIS SUSITIKIMAS SU TĖVELIU
Genovaitė Zurzaitė-Varkauskienė
Esu gimusi 1927 m. Širvintose. Tėvas - pasienio policininkas-savano-ris. 1937 m. mūsų šeima apsigyveno Širvintų vls. Dailidžionių k.
1944 m., praėjus trims savaitėms po karo, pas mus atėję penki rusų kareiviai (save vadinę saugumiečiais) teiravosi, kur yra mano tėvas. Jis tuo metu svečiavosi gimtinėje pas savo tėvus. Saugumiečiai nutarė palaukti. 1944 m. rugpjūčio 18 d. vakare tėvas grįžo. Tuomet paaiškėjo, jog liepta mus suimti, o jei priešinsimės - sušaudyti. Buvo baisu... Tėtis pašnibždomis mums liepė bėgti, bet kareiviai tuojau surikiavo ir išsivarė iš namų. Kareivis ėjo pirmas, paskui jį tėtis ir dar vienas kareivis, toliau mes su mama, o iš paskos trys kareiviai su automatais. Mūsų namas stovėjo pamiškėje. Mums pasiekus krūmokšnius, tėtis šoko bėgti. Kareiviai vijosi ir šaudė. Rytui išaušus, kai rusų nesimatė, su kaimynais apieškojome visą mišką, tikėdamiesi rasti jį sužeistą ar žuvusį, bet neradome.
Slapstėmės pusę metų. Mums padėjo tėvo brolis iš Veprių. Besislapstant mano pusseserę Stasę subadė jautis. Jinai iš skausmo ir baimės išprotėjo. Pusseserę teko paguldyti į Vilniaus psichiatrinę ligoninę. Per skubėjimą pamiršome jos dokumentus, tad aš padaviau savo metrikus ir pabuvau vertėja surašant duomenis. Seselė rusė, užpildžiusi priėmimo dokumentus, gimimo liudijimą grąžino man.
Pasveikusi pusseserė gavo pažymą, kad gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Aš pasiėmiau pažymą ir naudojausi, kai mane tardydavo ar norėdavau nusipirkti vaistų ir bintų. Ji man buvo labai naudinga, kai eidavau pas partizanus, ne kartą išgelbėjo gyvybę patekus į apsuptį.
Širvintų saugumo viršininkas suabejojo pažyma, kai atėjau išsiimti paso, ir liepė kareiviams mane suimti. Tardydami mušė, spardė. Buvo sudaryta keturių asmenų komisija, kuri gražiuoju ir piktuoju manęs klausinėjo visokių dalykų: ką mėgstu skaityti, piešti, daugybos lentelės, o aš stengiausi būti nuoširdi, kvaila, nesuprantanti rusų kalbos... Jie pakartodavo klausimą 2-3 kartus. Per tą laiką aš sugalvodavau ką sakyti. Iš klausimų supratau, jog jie žino, kad mano tėvas gyvas ir kovoja.
Pas tėvą vaikščiojo mama ir dėdė Vladas. Turėdama pažymą, aš galėjau atlikti sudėtingesnes užduotis, nes kareiviai manęs neklausinėdavo.
1947 m. gegužės mėn. paskutinį kartą mačiausi su tėvu. Aš turėjau išsiimti iš slėptuvės granatas ir nuvežti jam. Važiavau dviračiu. Man buvo nubraižytas planas, kaip nuvažiuoti už Giedraičių Želvos link. Tėvas laukė manęs pas aklą ūkininką. Kelias atrodė aiškus, bet, matyt, pražiopsojau keliuką į ūkininko sodybą. Bijodama pasiklausti, ieškojau iki sutemų. Tik vėlai vakare, išgirdusi malūnėlių tarškesį, pagal kurį aklasis ūkininkas orientuodavosi savo sodyboje, pasiekiau sodybą. Partizanus radau labai sunerimusius ir besiruošiančius išeiti. Su tėveliu prakalbėjome visą naktį, o rytą jis parodė kelią iki Želvos ir aš laimingai grįžau namo...
Praėjus daugeliui metų, ieškojau tų žmonių sodybos ir norėjau iš širdies jiems padėkoti, kad priimdavo mane, bet jau neberadau...
Ištrauka iš bažnytinės metrikų knygos:
Juozapas Zurza, sūnus pil. Stanislovo Zurzos ir Barboros Serpauskaitės, gimė tūkstantis devyni šimtai antrais metais (1902 m.) kovo 9 d. Zizdros vnk.
Žemaitkiemio bažnyčios klebonas R.Galinauskas.
Gruodžio mėn. 4 d. 1928 m. Žemaitkiemis.
Nr. 356
Ištrauka iš Juozapo Zurzos prašymo savanorio - Lietuvos kariuomenės kūrėjo - medaliui gauti:
Pastojau į Lietuvos kariuomenę į 9 pėst. Liet. kunigaikščio Vytenio pulką 1919 m. birželio mėn. 23 d. Pasiliuosavau iš 9 p. pulko 1921 m. liepos mėn. 4 d.
J. Zurza 16.XII.1928 m.
Iš Ukmergės Apskrities 4-os nuovados policijos viršininko liudijimo:
Šiuo liudiju, kad Juozas Zurza, gyv. Širvintų miest. ir vls., yra doras ir ištikimas Lietuvos pilietis ir teismo už nusikaltimus, kurie siaurina pilietines teises, nebaustas.
Ištrauka iš Savanorių medaliu apdovanojimo liudijimo:
Pasiremdamas Ministerių Kabineto patvirtintomis Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių taisyklėmis apdovanoju Juozą Zurzą kūrėjų-savanorių medaliu.
Kaunas, 1929 m. gegužės mėn.31 d.
Profesorius, Ministeris Pirmininkas ir e. Krašto Apsaugos Ministeris p. A. Voldemaras
Gen. štabo pulkininkas, Vyriausiojo Štabo Viršininkas P.Kubiliūnas
Iš Komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti laiško, rašyto G.Varkauskienei-Zurzaitei 1992 04 01:
Pranešame, kad buvusiame KGB archyve literinėje byloje (arch. Nr.27/ 19, psl.256) nurodyta apie Jūsų tėvelio žuvimą šie duomenys:
1947 m. lapkričio 1 d. Balninkų vls. Juodpurių miškuose MGB karinis dalinys ir "liaudies gynėjų" būrys pravedė operaciją ir aptiko gerai užmaskuotą bunkerį, kuriame buvo partizanai. Užsimezgus mūšiui, žuvo 5 partizanai, kurių tarpe buvo ir Jūsų tėvelis. Apie jį rašoma: "Zurza J. S., 1902 m. gim., praeityje policininkas, apsirengęs buv. Lietuvos kariuomenės leitenanto uniforma,"Plieno" būrio 2-ros kuopos vadas, slapyvardžiu "Karpis".
□Juozas Šibaila-Diedukas
□Ryšininkė Janina Marcinkevičiūtė-Lakštingala ir Vladas Rinkūnas-Vėtra
□Juozas Šibaila (pirmas iš kairės) skautų stovykloje. 1928 m.
□Petras Čepkauskas atidengia paminklą Didžiosios Kovos apygardos ir B rinktinės partizanams Lyduokiuose
□Paminklas Didžiosios Kovos apygardos vado Alfonso Morkūno-Plieno žūties vietoje
□Paminklinis akmuo ir kryžius žuvusiems Bebro kuopos partizanams
□Okupantų karo nusikaltimai: Didžiosios Kovos apygardos Plieno būrio partizanų išniekinti kūnai
