1953 m. balandžio 18 d. žūtis: Edvardas Daučiūnas-Jokeris (1919 10 13–1953 04 18)
1953 m. naktį į balandžio 18 d. Ramygalos r. Rodų miške (dabar – Panevėžio r. sav.) MVD Ramygalos r. skyrius, panaudodamas 4 spec. agentų ir 2 suimtų partizanų agentūrinę grupę ir pasitelkęs MVD vidaus apsaugos 6-ojo būrio kareivius, vykdė karinę operaciją prieš Vyčio apygardos Gedimino rinktinės partizanus. Agentai per ryšininką susitiko su Gedimino rinktinės vadu Edvardu Daučiūnu-Rimantu, Jokeriu ir 3 Trimito tėvūnijos Basanavičiaus būrio partizanais – Henriku Markausku-Mėnesėliu (būrio vadas), Petru Markausku-Klevu, Stanislovu Lukšiu-Kiškiu – ir išbuvo su jais iki paryčių. Atsargus partizanų elgesys ir tamsa trukdė vykdyti numatytus veiksmus. Apie pusę šeštos ryto agentai atidengė ugnį. Bandę bėgti partizanai buvo nukauti.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis.
Atlasas. 1-oji dalis: Dariaus ir Girėno rinktinė,
Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 205.
1953 m. LSSR MVD 2-N valdyba kartu su MVD Ramygalos r. skyriumi parengė Vyčio apygardos Gedimino rinktinės partizanų suėmimo-likvidavimo planą. Tam buvo panaudota agentūrinė grupė, kurią sudarė keturi agentai ir du suimti partizanai: Grigalius Štarolis-Plienas (buvęs Vyčio apygardos Gedimino rinktinės Trimito tėvūnijos vadas) ir Kazimieras Janonis-Šnekutis.
1953 m. naktį iš balandžio 17 į 18 d. agentūrinė grupė buvo išlaipinta Ramygalos r. esančiame Rodų Pušyno miške pagal Edvardo Daučiūno-Rimanto, Jokerio gautą pakvietimą atvykti į susitikimą su partizanais.
Vidurnaktį agentai pas ryšininką Antanaitį susitiko su Gedimino rinktinės vadu E. Daučiūnu-Rimantu, Jokeriu, būrio vadu Henriku Markausku-Mėnesėliu, partizanais Petru Markausku-Klevu, Stasiu Lukšiu-Kiškiu ir išbuvo su jais iki ketvirtos valandos ryto. Tada visi kartu išėjo į miško gilumą, kur įsirengė laikiną stovyklavietę. Atsargus partizanų elgesys ir nakties tamsa labai apsunkino agentūrinės grupės veiksmus.
Tokiomis aplinkybėmis paimti partizanus gyvus nebuvo galimybės, o būnant kartu su jais dienos metu grėsė, kad agentai bus iššifruoti.
Apie pusę šešių ryto agentai Ramojus (buvęs Rytų Lietuvos partizanų srities vadas Bronius Kalytis-Siaubas) ir Šturmas atsikėlė ir apsimetę, kad būtina savo reikalus atlikti lauke, susitarė partizanus nužudyti. Apie tai atsargiai perspėjo kitus agentus ir pagal signalą atidengė ugnį. Partizanai bandė bėgti, bet buvo nukauti.
Susišaudymo metu buvo nukautas suimtas partizanas G. Štarolis-Plienas. Operacijos metu paimta: kulkosvaidis, du automatai, šautuvas, trys pistoletai, 350 šovinių ir partizanų korespondencija.
Žuvusių partizanų užkasimo vieta neišaiškinta.
Po šio įvykio Vyčio apygardos Gedimino rinktinė nebeatsikūrė.
Aukštaitijos partizanų prisiminimai. 2 dalis, 1 knyga,
sudarė Romas Kaunietis,
Vilnius: „Vaga“, 1998, p. 633–635
Paminklinė kompozicija šioje aikštėje niekintiems 1944–1953 m. žuvusiems Vyčio apygardos Krištaponio ir Briedžio (nuo 1951 m. sausio mėn. – Gedimino) rinktinių mjr. Petro Januškevičiaus-Tėvo, Stasio Eitminavičiaus-Rupūžėno, Petro Bliekos-Bliekinio, Kazimiero Vaznonio-Vėtros, Kazio Kirdonio, Vlado Drąsučio-Vytenio, Juozo Kučo, P. Pakšio-Cezario, Mokytojo, Antano Žygo-Aptiekoriaus, J. Viapšto (Vepšto)-Paukštelio, Ipolito Mulevičiaus-Pavasario ir Mykolo Janulio-Tautvydo būrių partizanams atminti. Panevėžio r. Ramygalos sen. Ramygalos mstl. Laisvės (buvusi Turgaus) aikštė. Skulptūros aut. skulptorius K. Kisielis, architektai V. Čekanauskas ir R. Laučienė. Atidengta 1994 m. rugpjūčio 7 d. Atminimo sienelės aut. architektė J. Račkauskienė. Pastatyta 2002 m. vasarą. Bendras skulptūros ir vienos iš atminimo plokščių vaizdas. J. Paršeliūno nuotr., 2010 m. ir R. Trimonienės nuotr., 2004 m.
Tipinis atminimo ženklas 1950 m. liepos 26 d. miške žuvusiam Vyčio apygardos Paukštelio būrio partizanui Stasiui Strikuliui-Fricui ir 1953 m. balandžio 18 d. Rodų miške žuvusiems šios apygardos Gedimino rinktinės vadui E. Daučiūnui-Rimantui, Trimito tėvūnijos Basanavičiaus būrio vadui H. Markauskui-Mėnesėliui, partizanams S. Lukšiui-Kiškiui ir P. Markauskui-Klevui atminti. Panevėžio r. VMU Panevėžio regioninio padalinio Krekenavos girininkijos Pašilių miškas.
Aut. dizaineris R. Navickas. Pastatytas 2013 m. Sonetas ir Ko darbuotojo nuotr., 2013 m.
EDVARDAS DAUČIŪNAS-NEMUNĖLIS, RIMANTAS, JOKERIS
1919 10 13–1953 04 18
Edvardas Daučiūnas gimė 1919 m. spalio 13 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls.
Gudelių k. Aleksandro Daučiūno ir Onos Šlekytės-Daučiūnienės šeimoje 1 .
1944 m. pasitraukė į mišką. Vyčio apygardos Panevėžio rinktinės Prano Pakšio-Cezario, Mokytojo, vėliau – Krištaponio rinktinės Jono Viapšto (Vepšto)-Paukštelio būrių partizanas.
1951 m. sausio mėn. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vyriausiosios vadovybės nario Jono Kimšto-Žalgirio įsakymu iš Vyčio apygardos Krištaponio ir Briedžio rinktinių sudarius Gedimino rinktinę, E. Daučiūnas paskirtas šios rinktinės vado J. Viapšto (Vepšto)-Paukštelio pavaduotoju. Sugebėjo ištrūkti iš 1951 m. kovo 14 d. Panevėžio r. Krekenavos vls. Glitėnų k. Juozapavičių sodyboje vykusių kautynių su MGB Ramygalos r. skyriaus stribų ir MGB kariuomenės (apie 130 kareivių) operatyvine grupe. Minėtose kautynėse žuvus Gedimino rinktinės vadui Paukšteliui, E. Daučiūnas buvo paskirtas šios rinktinės, kurią sudarė Varpo, Aušros ir Trimito tėvūnijos, veikusios Ramygalos-Kėdainių, Panevėžio-Troškūnų rajonuose, vadu.
„Edvardas Daučiūnas labai narsus partizanas buvo. Kada pas Juozapavičius jis iššoko iš gryčios rusams puolant nebespėdamas atsigult, ant rankos pasidėjo kulkosvaidį ir kaip duoda – net pats visas šokinėja. Tik jo dėka mes keliese likome gyvi ir ištrūkom iš rusų apsupimo“, – prisiminė buvęs partizanas Aleksas Vaitelis-Rimtutis 2 .
1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
2 Aukštaitijos partizanų prisiminimai, 2 d., 1 kn., p. 533.
Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės J. Viapšto (Vepšto)-Paukštelio būrio partizanai, 1948 m. Iš kairės: Stasys Strikulis-Fricas ir E. Daučiūnas-Nemunėlis, Rimantas, Jokeris. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Vyčio apygardos partizanai (iki 1951 m.). Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: S. Strikulis-Fricas ir J. Viapštas (Vepštas)-Paukštelis. Antroje eilėje trečias iš kairės stovi E. Daučiūnas-Rimantas, Jokeris. Tarp neatpažintų partizanų (ketvirtas iš kairės galėtų būti Leonas arba Eduardas Štarolis). Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
HENRIKAS MARKAUSKAS-MĖNESĖLIS
1913–1953 04 18
Henrikas Markauskas, Jono, g. 1913 m. Gyveno Panevėžio r. Krekenavos vls. Dlužniavos k.
Vyčio apygardos Gedimino rinktinės Trimito tėvūnijos Basanavičiaus būrio vadas.
Žmona Vyčio apygardos partizanų ryšininkė Stasė Markauskienė suimta 1950 m. sausio 16 d. Nuteista ir išvežta į lagerį – Javasas (Dubravlagas), Mordovija. Paleista 1956 m. grįžo į Lietuvą.
1999 m. gegužės 27 d. H. Markauskui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
STANISLOVAS LUKŠYS-KIŠKIS
1907 08 10–1953 04 18
Stanislovas Lukšys, Juozapo, gimė 1907 m. rugpjūčio 10 d. Kėdainių r. Surviliškio vls. Norušių k.
Suimtas 1947 m. Kalintas Vilniuje. Paleistas 1948 m. pasitraukė pas partizanus.
Vyčio apygardos Gedimino rinktinės Trimito tėvūnijos Basanavičiaus būrio partizanas.
2001 m. gegužės 7 d. S. Lukšiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
PETRAS MARKAUSKAS-KLEVAS
1917 03 20–1953 04 18
Petras Markauskas, Jono, gimė 1917 m. kovo 20 d. Gyveno Panevėžio r. Krekenavos vls. Dlužniavos k.
Partizanas nuo 1944 m. Vyčio apygardos Gedimino rinktinės Trimito tėvūnijos Basanavičiaus būrio partizanas.
2003 m. lapkričio 11 d. P. Markauskui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Parengė Rūta Trimonienė
