1951 m. rugsėjo 27 d. žūtis
1951 m. rugsėjo 27 d. Veisiejų r. (dabar – Lazdijų r. sav.) Bestraigiškės miške MGB 2-N valdyba, panaudojusi suimtą Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vado adjutantą ir agentų smogikų grupę, surengė provokaciją. Jos metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado pavaduotojas ir Dainavos apygardos vadas Juozas Gegužis-Diemedis, apygardos vado pavaduotojas ir Šarūno rinktinės vadas Bronius Šalaševičius-Žilvitis, šios rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos būrio vadas Bolesius Vailionis-Narsuolis, Mindaugo ir Juozapavičiaus tėvūnijų būrių vadai Stasys Krukonis-Žvaigždikis ir Algirdas Antanas Selinis-Skirmantas, partizanas Gediminas Vincas Urmanavičius-Pavasaris.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 80.
BRONIUS ŠALAŠEVIČIUS- ŽILVITIS
1914 11 10–1951 09 27
Bronius Šalaševičius, Antano, gimė 1914 m. lapkričio 10 d. Seinų aps. Rudaminos vls. Maišymų k. 1 .
Baigė pradžios mokyklą. 1936 m. gegužės 1 d.–1937 m. rugsėjo 24 d. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Pabaigus tarnybą jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis 2 .
Nuo 1940 m. sausio 16 d. priimtas pasienio policijos tarnybon ir paskirtas Seinų baro IV-to rajono policininku. Tų pačių metų liepos 1 d. dėl rajono likvidavimo perkeltas tolimesnei tarnybai į Trakų baro 4 rajoną 3 .
Visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniomis gyveno Seinų aps. Rudaminos vls. Maišymų k. 4 .
Nuo 1944 m. Mindaugo grupės partizanas. 1947 m. spalio mėn. paskirtas būrio vadu. Nuo 1951 m. kovo mėn. Dainavos apygardos vado pavaduotojas ir Šarūno rinktinės vadas.
2013 m. birželio 28 d. B. Šalaševičiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. liepos 17 d. įsakymu jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (po mirties).
1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA).
2 LCVA.
3 LCVA.
4 LCVA.
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas B. Šalaševičius-Žilvitis.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas B. Šalaševičius-Žilvitis šaudymo pratybose.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Dainavos apygardos vadas Juozas Gegužis-Diemedis (prigulęs pirmas iš dešinės) vizituoja Šarūno rinktinės Mindaugo
tėvūnijos partizanus. Trečioje eilėje antras iš dešinės stovi Šarūno rinktinės vadas B. Šalaševičius-Žilvitis.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
BOLESIUS VAILIONIS- NARSUOLIS
1913–1951 09 27
Bolesius Vailionis gimė 1913 m. Seinų aps. Leipalingio vls. Jovaišių k. Vinco Vailionio ir Viktorijos Vailionytės-Vailionienės šeimoje 5 . Baigė Jovaišių pradžios mokyklą. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje.
Partizanas nuo 1944 m. Po 1950 m. gegužės 5 d. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Karo lauko teismo posėdžio protokolu pasirašė kaip Karininko Juozapavičiaus tėvūnijos Siaubo būrio vadas.
2002 m. liepos 16 d. B. Vailioniui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
STASYS KRUKONIS- ŽVAIGŽDIKIS
1929 04 25–1951 09 27
Stasys Krukonis gimė 1929 m. balandžio 25 d. Seinų aps. Šventežerio vls. Grikapalio k. Juozo Krukonio ir Elžbietos Šerkšnaitės-Krukonienės šeimoje 6 .
Partizanas nuo 1948 m. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus (Mindaugo?) tėvūnijos būrio vadas.
Brolis partizanų ryšininkas Jonas Krukonis suimtas 1945 m. kovo 28 d. Nuteistas ir išvežtas į Komijos lagerį. Brolis partizanų ryšininkas Vincas Krukonis suimtas 1945 m. gruodžio 13 d. Nuteistas ir išvežtas į lagerį Čeliabinsko sr.
1956 m. abu paleisti po tremties.
Tėvai ir brolis Juozas Krukonis 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremti į Krasnojarsko kr. Visi paleisti 1954 ir 1956 m. grįžo į Lietuvą.
ALGIRDAS ANTANAS SELINIS- SKIRMANTAS
1926 05 07 –1951 09 27
Algirdas Antanas Selinis gimė 1926 m. gegužės 7 d. Seinų aps. Šventežerio vls. Janėnų k. Antano Selinio ir Pranės Bičkauskaitės-Selinienės šeimoje 7 .
Partizanas nuo 1949 m. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus (Mindaugo?) tėvūnijos būrio vadas.
Motina 1949 m. kovo 25 d. ištremta į Irkutsko sr. Tų pačių metų balandžio 16 d. į Irkutsko sr. buvo ištremti ir sesuo Aldona, broliai Pranas ir Vladislovas Saliniai (taip dokumente).
Tėvas, seserys Marijona ir Ona Pranciška Salinytės (taip dokumente) 1951 m. rugsėjo 20 d. taip pat buvo ištremti į Irkutsko sr.
Visi šeimos nariai paleisti 1957–1959 m. grįžo į Lietuvą.
GEDIMINAS VINCAS URMANAVIČIUS- PAVASARIS
1929 03 15–1951 09 27
Gediminas Vincas Urmanavičius gimė 1929 m. kovo 15 d. Seinų aps. Rudaminos vls. Šeštokų parapijos Naujosios Kirsnos k. Juliaus Urmanavičiaus ir Marijos Butanavičiūtės-Urmanavičienės šeimoje 8 .
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanas.
5 2000 05 22 Vilkaviškio vyskupijos Leipalingio R.-K. Parapijos kunigo klebono I. Alesiaus išduotas liudijimas.
6 Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA).
7 LVIA.
8 LVIA.
Paminklas ir atstatytas bunkeris 1951 m. rugsėjo 27 d. šioje vietoje įrengtame bunkeryje MGB 2-N valdybos surengtos provokacijos metu žuvusiems Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado pavaduotojui ir Dainavos apygardos vadui J. Gegužiui-Diemedžiui, apygardos vado pavaduotojui ir Šarūno rinktinės vadui B. Šalaševičiui-Žilvičiui, Juozapavičiaus tėvūnijos būrio vadui B. Vailioniui-Narsuoliui, Šarūno rinktinės Juozapavičiaus ir Mindaugo tėvūnijų būrių vadams S. Krukoniui-Žvaigždikiui ir A. A. Seliniui-Skirmantui, partizanui G. V. Urmanavičiui-Pavasariui atminti Lazdijų r. Veisiejų regioninio padalinio Leipalingio girininkijos Bestraigiškės miško 2 kvart. 16 sklypas. 2000 m. pastatytas paminklas ir atstatytas bunkeris. R. Trimonienės nuotr., 2005 m.
Parengė Rūta Trimonienė
